Kas laimėta ir kas laimėtina

Naujai atvykusieji į Ameriką rado čia didelį tautinio gyvenimo lobį: 1. šakotą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą su daug nusipelniusiais, bet senstančiais veikėjais: 2. lietuviškai jau nekalbantį, bet senajai tėvynei dar sentimentų turintį prieauglį, 3. tautinio gyvenimo apraiškas — 123 lietuviškas parapijas, mokyklas, organizacijas ir spaudą, bet taip pat ir didelę rezignaciją bei susigyvenimą su ankstesnės ar vėlesnės tautinės mirties mintimi, 4. tam tikrą žmogišką ambiciją, kad lietuvių tautinius reikalus geriausiai išmanome ir atstovaujame “tik mes”.

Į tokios dvasios lietuvišką visuomenę įsiliejo nepasirengę ir visai neorganizuoti tūkstančiai naujų ateivių. Su jais daugelis senųjų tikėjosi visuomeninėje plotmėje bendradarbiavimo. Bet žymi dalis naujai atvykusių neparodė reikiamo apdairumo ir pagarbos tam, kas seniesiems buvo nuoširdžiai brangu — “bažnyčiai ir tėvynei”. Kita dalis parodė nuoširdžių pastangų seniesiems suprasti, bet negalėjo priimti be reformų jų visuomeninio gyvenimo formų. O tos reformos buvo svetimos seniesiems. Dėl to tarp senųjų ir naujųjų ateivių bendradarbiavimas sunkiai mezgėsi ir daug kur jis visai dingo. Senieji veikėjai labiau pasitraukė į šalį, neatsisakydami savo rezignacinės minties, neprarasdami taip pat savo žmogiškosios ambicijos.

Skaityti daugiau: Kas laimėta ir kas laimėtina

Informaciją tobulinant

LFB konferencijose Windsore ir New Yorke buvo reiškiama minčių, kad mūsų bėgamoji informacija, palyginti, jau esanti gerai tvarkoma. Tiesa, kad pastaraisiais metais Vliko Informacijų Tarnyba savo veiklą pusėtinai išplėtė. Bet tas išplitimas yra horizontalus. Jis nepalietė informacijos vertikalinio atžvilgio. Šiuo atžvilgiu verta dėmesio atkreipti į Informacijų tarnybos veiklą neidentifikuojant jos su tarnybos valdytojo asmenim.

Pirmiausia tektų rimtai peržiūrėti pati informacijų kryptis. Lig šiol ji yra perdėm propagandinė, tariant, dažyta. Antai, Vilniaus radijas 1954. 7. 25. paskelbė iš okupuotos Lietuvos moterų vykimą dirvonų plėšti kažkur Sibire, Kazachstane. Informacijų Tarnyba iš to jau padarė masines moterų deportacijas. Arba visokių pranešimų apie lietuvius Sibiro mirties stovyklose skelbimas ne tik be liudytojų identifikacijos duomenų, bet ir be reikalingų datų, vietovių nustatymo ir kitų būtinų konkretybių, be kurių pati informacija labai jau relatyvios reikšmės, grynai propagandinės. Kas iš to, kad X-as ar Y-kas papasakojo, Sibire sutikęs lietuvių, jei nekonkretizuota, nei kada sutikęs, nei kur sutikęs, nei kuriomis aplinkybėmis, prie kurių darbų sutikęs ir tt. Praėjusių metų ELTOJE tokių papasakojimų buvo gana apstu. Deja, juose nebuvo kaip tiktai tų duomenų, kurie įgalintų juos panaudoti objektyviai svetimųjų informacijai.

Skaityti daugiau: Informaciją tobulinant

VARDAI ĮVYKIUOSE

* Jubilėjai.Lietuvos įgaliotas ministeris B. K. Balutis gruodžio 29 d. atšventė savo 75 metų sukaktį. Jis pagarbiausio amžiaus ir ilgiausio stažo diplomatas. Pripratęs Amerikoje prie demokratinės viešosios opinijos, jos žiūri ir savo veikloje. Kai reikėjo parduoti Lietuvos atstovybės namus, pasirūpino turėti tam reikalui ir Vliko, kaip visuomeninio užnugario, pritarimą. — Gaila, kad jam jau 75 metai ir kad jo sveikata netvirta. Gaila taip pat, kad aplinkybių dėka jis turi priklausyti prie tų diplomatų, kurių telefonai veikia tik į vieną pusę — jie kalba, bet jiems neatsako. Būtų visiems džiaugsmo, kad jis sulauktų laiko, kada telefonas veiks vėl abiejuose galuose.

Jubilėjų turėjo, nors jo ir nekėlė, ir ministerio artimiausias bendradarbis atstovybės patarėjas Vincas Balickas, kuriam sukako 50 metų.

Nelinksmas yra prof. Vaclovo Biržiškos, kuriam pernai suėjo 70 metų, jubilėjus, nors jis gražiai atšvęstas. Nelinksma, kai lygini jo praeitį, kuri davė Lietuvai storus bibliografijos tomus, su jo dabartimi, kurioje prisimeni 75 metus sulaukusio MacArthuro žodžius: “Kai jūsų širdis apsitraukia pesimizmo sniegais ir cinizmo ledu, tik tada jūs esate senas”. Šiuo atžvilgiu Vaclovo Biržiškos gaila.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

IDĖJOS SPAUDOJE

Tarp eilinių informacijų, kurios nustoja vertės su ta diena, per paskutinius mėnesius nebuvo tokių politinių idėjų, kurios būtų pagavusios visą lietuvių spaudą vieningai ir sukėlusios sąjūdį trumpesniam ar ilgesniam laikui. Tebežybčiojo paskiri klausimai paskiruose laikraščiuose.

Vliko reikalai buvo liečiami iš įsibėgėjimo. Tylą dėl jo daugiausia ardė tautininkų spauda, jį kritikuodama, bet ir pakišdama kai kurių minčių jam kitaip kėdes perstumdyti. Konstruktyviniai sumanymai nebuvo nei nuoširdžiai svarstomi nei nuoširdžiai keliami, jei jie reikalavo iš tos ar kitos grupės tam tikro pasiaukojimo. Ar vilkinių grupių pasitarimų vaisiai sukels kokias diskusijas, pamatysime. Bet avansu tautininkų spauda pažiūrėjo skeptiškai, ar iš viso to pasitarimo išeis kas pozityvaus. O Darbininkas priminė, kad kėdžių perstumdymas nieko negelbės, jei nebus pakeista dvasia — santykių pagrindu padėtas bendradarbiavimas, o ne tarpusavio kova.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

Subkategorijos