JAUNIMAS STUDIJOSE

ANTANAS MUSTEIKIS

Tai buvo įmanoma Lietuvoje. Savame krašte jaunimo subrendimas ir polinkiai nepastebimai suaugdavo į vyresniosios kartos puoselėjamus kultūros rėmus. Nebuvo pavojaus, kad asmuo dingtų lietuviškajai kultūrai, kad viena karta atitrūktų nuo kitos, kad pati lietuviška kultūra nuskęstų svetimojoj.

Emigracija ir tremtis priešingai: marina atsineštinį gimtojo krašto žodį, jausmą bei kultūrą; atskiria studijuojantį jaunimą nuo vyresniosios kartos; priverčia daugiau pasiduoti gyvenamos svetimos kultūrinės aplinkos srovei.

Į kur ji lenkia ir į kur link galima ar reikia pačiam pavairuoti?

1.

Jungtinių Amerikos Valstybių mokykloje šalia autoritetizmo buvo ryški europiečių pedagoginė laissez faire srovė, kuri prisiėmė Rousseau mintį, kad žmogus esąs gimęs laisvas; jo nevaržoma prigimtis savaime susiranda teisingą kelią, ir dėl to jis nevaržytinas jokių principų. Ją papildė daug toliau nužengusi amerikiečių pedagoginė sistema James pragmatizmo ir Dewey eksperimentalizmo ar instrumentalizmo įtakoje.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS STUDIJOSE

LIETUVIŲ KATAKOMBOSE

Vokiečių gydytojas Josef Scholmer, grjžęs iš Vorkutos, paraše knygą “Die Toten kehren zurueck”. Jis pasakoja tarp kitų daiykų, kaip vieną dieną ten Vorkutoje esantieji lietuviai pasikvietė jį, evangeliką, į savo slaptas pamaldas.

Brigadininkas žinojo apie pamaldas. Jis darbus paskirstė taip, kad tikintieji gavo darbus, kuriuos turėjo atlikti ligi 4 valandos ryto. Kai Scholmeris prisijungė prie tos grupės, ji pasijudino šachtos link, prie įėjimo.

“Keltuvas rieda pilnu tempu; be pertraukos eina vagonai su anglimis į viršų. Niekas apie mus nesirūpina. Mes praeiname keltuvą ir leidžiamės į gilumą. Veikiančiais tuneliais pasiekiame nebeveikiančią šoninę šachtą, kuri užsibaigia kripta. Prie užpakalinės sienos pritaisyta lenta atstoja altorių. Ant sienų kabo dvi angliakasių lempos. Ant altoriaus dega dvi žvakutės. Susirinkę apie 20 žmonių, daugumo jų nepažįstu. Visi stovi tylomis, paskendę maldoje. Jie jaučiasi saugūs, čia apačioje nėra ko bijoti sargybų kontrolės. Jokis kareivis, kuris brangina savo gyvybę, nedrįsta čia leistis.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ KATAKOMBOSE

Europos Bičiulių studijų savaitė

Europos LF Bičiuliams, atrodo, pavyko surasti tinkamą ir pastovią priemonę savitarpiniam solidarumui stiprinti ir lietuviškų problemų supratimui gilinti. Tai pačių gyvenimo sąlygų pažadintos studijų savaitės.

Šiemet studijų savaitė įvyko rugpjūčio 1-7 Schondorfe prie gražaus Ammero ežero Vokietijoje.

*

Pernykštis patyrimas rodė, kad studijų savaitės programos negalima perkrauti paskaitomis, šiemet pasitenkinta viena paskaita per dieną, jai ir diskusijoms dėl jos skiriant visą priešpietį. Prof. A. Maceinos sugestija buvo, kad studijų savaitės, virsdamos nuolatine institucija, kiekvienais metais gvildentų tik vieną kurį klausimą. Taįp daro ir prancūzų . socialines savaitės. Šiemetinei studijų savaitei buvo paimta bendra tema:

’’Lietuva tėvynėje ir tremtyje”,

kuri buvo plėtojama septyniais pranešimais.

1.    Kun. R. Krasausko “Lietuvių tautos istorinio likimo tragika” ir prof. dr. A. Liuimos “Antireliginės propagandos kryptis Lietuvoje” palietė daugiau lietuvių religinio gyvenimo padėtį;

2.    J. K. Čeginsko “Valstybinė lietuvių sąmonė” ir prof. J. Griniaus “Lietuvių tarybinės literatūros pobūdis” iškėlė komunizmo pastangas ir metodus sunaikinti lietuvių valstybinei sąmonei, sukurti naujam žmogui ir kaip tam priešinasi kovojantis kraštas;

3.    Daugiausia buvo svarstoma tremties padėtis. Tą klausimą nagrinėjo kun. D. Kenstavičius —‘'Tremtinių pasiruošimas tėvynei”, M. Musteikis — “Tremtinių nutautimo pavojai”. Pabaigoje taip pat buvo paskaitytas ir J. Brazaičio pranešimas “Tremtinių veiklos įprasminimas”. Dalyvių buvo pastebėtas ir įvertintas rūpestingas pranešimų paruošimas ir ne viena originali mintis.

Skaityti daugiau: Europos Bičiulių studijų savaitė

Studijų savaitė kalba į Lietuvą

Pateikiame Amerikos Balso Europoje redaktorių paruostą reportažą iš Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės, š. m. rugpjūčio 8 perduotą į Lietuvą.

*

Pranešėjas;

Su mikrofonu lankomės Europos Lietuvių Fronto Bičiulių, vakarų Vokietijoje, Schondorfe, surengtoje studijų savaitėje. Tik įžengus jų tradicinio, kasmet rengiamo suvažiavimo būstinėn, mes sutikome Lietuvių Fronto Bičiulių vyriausios vadovybės Europoje sekretoriųJoną Medušauską.

Kl. Malonu būtų iš tamstos trumpai išgirsti, kokie yra Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės tikslai?

Ats.Lietuvių Frontas siekia Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Bet Lietuvių Frontas neapsiriboja vien politine veikla. Lietuvių Fronto Bičiuliai meta savo kūrybines jėgas ir į kultūrinę sritį, ši studijų savaitė ir yra vienas iš kultūrinės Lietuvių Fronto Bičiulių veiklos vaisių. Studijų savaitės tikslas yra išsamiai panagrinėti mums lietuviams rūpimas problemas.

Kl.Kokia yra šiemetinės studijų savaitės pagrindinė tema?

Ats.štai ši studijų savaitė turi bendrą, temą: Lietuva tėvynėje ir tremtyje. Bet vien teoretinių klausimų gvildenimu nepasitenkiname. Mes siekiame naujas čia išlukštentas pažintis nešti į gyvenimą ir tuo būdu realiai ir veikliai įsijungti į tą likiminę kovą, kurią lietuvių tauta Lietuvoje ir plačiai išblaškyta visame pasaulyje veda už laisvą lietuvių tautos gyvenimą.

Skaityti daugiau: Studijų savaitė kalba į Lietuvą

Vietoj rezoliucijų

Europos LF bičiulių 1955 m. rugpiūčio 1-7 d. pravestoje studijų savaitėje, išklausius paskaitų ir jas apsvarsčius, išryškėjo šios pagrindinės mintys:

1.

Tremties įprasminimo rūpestis įpareigoja realiai svarstyti tremties uždavinius, atsižvelgiant į lietuvių tautos praeityje sukauptą patirtį, į esamą padėtį tėvynėje ir tremties sąlygas. Realių svarstymų šviesoje turi būti planuojama visa tremties veikla. Mūsų veiksniai akivaizdoje nusitęsiančios tremties turi neatidėliotinai paruošti planus trims-keturiems penkmečiams ir veikliai vadovauti jų vykdymui.

2.

Lietuvis, per šimtmečius kovodamas už laisvę su priespauda, parodė nepaprastą pasipriešinimo valią. Iš kitos pusės, patekęs į švelnesnes aplinkybes, kai priespauda jo tiesiogiai nevaržo, jis leidžia atslūgti pasipriešinimo valiai, tampa perdaug nuolaidus, net greitas pasiduoti svetimoms įtakoms. Tremties gyvenimo patogumai ypač žalojamai veikia jo būdą. Todėl kiekviena lietuviškoji veikla tremtyje turi būti sąmoningai energingomis pastangomis kreipiama į pasipriešinimą tremties dvasiai.

Skaityti daugiau: Vietoj rezoliucijų

Subkategorijos