Partizanai: Istorija ir dabartis

Vardai įvykiuose

Prof. Pranas Dovydaitis, gimęs 1886, žuvęs Sibire. Sunaikintas bolševikų kaip jų priešininkas, vienas iš aktyviausių priešininkų Lietuvoje. Jis buvo bolševikų priešininkas ideologinėje srityje, nes pirmasis pradėjo kovą prieš marksizmą savo gausingais moksliniais žurnalais, sukūręs katalikų jaunimo ateitininkų sąjūdį. Tai vienas iš drąsiausiai ir ištvermingiausiai pakėlusių kovą prieš Antikristą Lietuvos plote. Jis buvo bolševikų priešininkas socialinėje srityje — pirmininkas L. Darbo Federacijos ir pirmininku pasilikęs toliau, kai ji persitvarkė į Krikščionių Darbininkų Sąjungą. Ta sąjunga dr. Prano Dielininkaičio, Juozo Katiliaus ir kt. pastangomis buvo išplėtusi aštrią kovą prieš pat bolševikams ateinant už darbininkų masės atitraukimą iš komunizmo įtakos. Priešininkas politinėje srityje — jis yra Nepriklausomybės akto signataras, buvo ministeris pirmininkas tuo metu, kai aštriausiai bolševikai veržėsi į Lietuvą. Kaip Nepriklausomybės akto signataras gavęs žemės mėgino joje įsikurti, atleistas iš universiteto; iš tos žemės bolševikų ir buvo paimtas į Sibirą.

Pranas Dovydaitis

Prel. Mykolas Krupavičius susilaukė 70 metų. Sukaktį gausiai ir palankiai minėjo daugumas spaudos. Sukaktis nelauktai sutapo su jo partijos vadovybės sprendimu išleisti jį iš Vliko pirmininkų. O ir tose pareigose jis galėjo atšvęsti sukaktį— 10 metų su mėnesiais. Neatrodo, kad jo amžius būtų buvęs pagrindinis motyvas jam paleisti, nes dabar į Vliko prezidiumą patelkti ir vyresnio už jį amžiaus. Sutapo jo pasitraukimas iš Vliko ir su Vliko pasitraukimu iš Europos, o M. Krupavičius buvo ištikimas minčiai, kad Vlikui vieta yra Europoje.

Sutapo Krupavičiaus pasitraukimas ir su Vliko radikaliausia lig šiol reforma, kurį iš pagrindų pakeitė jo veidą — tai Vliko nutarimas, kad jo nariais gali būti ir ne Lietuvos piliečiai. Nutarimas pademonstruotas praktiniu veiksmu — VT pirmininku išrinkus seniai imigravusią Alto ir Balfo veikėją. Tai reiškia tylų Vliko sutikimą, kad “Draugo” žodžiais tariant, “vargu jį bus galima bevadinti vyriausiuoju komitetu... Vargu jis begalėtų sakyti atstovaująs tautos valią ir tebeturįs iš Lietuvos išvežtą mandatą vadovauti kovai dėl laisvės ir nepriklausomybės”.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Idėjos spaudoje

Vlikas-Lozoraitls * Vllkas-tautininkai * Privati iniciatyva nesulaukiant organizuotos * Lietuvos tikinčiųjų laiško diskriminacija * Bendruomenės viduje zyzimas, botagas ir kūryba.

*

Vlikas - Lozoraitis dar neišėjo iš spaudos aktualijų, šiuo kartu į ataką Lozoraičio naudai buvo išleisti nauji žmonės — senųjų Amerikos lietuvių tautininkų veikėjai. Tai dr.

S. Biežis, J. Bačiūnas ir S. Trečiokas. Atsilankę pas Lozoraitį ir kitus diplomatus Europoje bei pas vilkinius žmones, jie paskelbė kolektyvinį pareiškimą Lozoraičio naudai jo ginče su Vliku. Naujo jame nieko nepasakė. Kartojo tezes ir argumentus, pažįstamus iš Lietuvių Tautinio Sąjūdžio rašytų pareiškimų. Tad to pareiškimo svoris tegali remtis autoritetu naujų žmonių, kurie tas nuomones kartoja. Tačiau jei pareiškimas buvo skiriamas ne tik tautininkų visuomenei, tai kolektyvo asmeninis parinkimas nebuvo laimingas, nes tai tik vienos pusės, suinteresuotosios, atstovai. Tai jokis ‘‘neutralus arbitras”. Tų trijų senųjų tautininkų misija daugiau tiko tautininkų “vidaus reikalui” — angažuoti stipriau senuosius tautininkus už interesą naujųjų tautininkų, atsiremiančių į “diplomatijos šefą” ir išeinančių iš Vliko.

Ar toji vienybė tarp senųjų ir naujųjų tautininkų pakankamai sutvirtinta, aiškės gal būt iš to, ar senieji tautininkai “detonuos” į naujųjų tautininkų grupių  p a s i t r a u k i m ą iš Vliko analoginiais veiksmais — pasitraukimu iš Alto, blokuodami Alte sumas Vlikui remti (ten gi yra veto teisė), reikalaudami Alto sumas dalytis tarp Tautos Fondo ir Nepriklausomybės Fondo ir pan. Alto paskutinė konferencija tokio “detonavimo” nerodė...

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

LAIŠKAI

— Į L. Nr. 7... vieną netiesą radau — Varpo recenzijoje, kur į Pajaujo pasakymą, kad “katalikų politine grupė... bus vieninga (maištininkus vyskupai sutvarkys)”, atsakoma, kad “į tokius reikalus nesikiša vyskupai”. Kamgi šitaip rašyti, kai redakcija puikiai žino, kad... kišasi ir dar kaip... Anas sakinys galėtų tikti nebent KD spaudoj...

RED. Varpo recenzijos autorius savo pastaboj turėjo minty bendrą K. Bažnyčios nusistatymą, kuris buvo paryškintas ir “Pax Romana” diskusijų politinės atsakomybės klausimu. Tose diskusijose kaip tik buvo įsakmiai iškeltas klausimas, “ar katalikas, kaip bažnyčios narys būdamas subordinuotas hierarchijai, nesąs suvaržytas ir savo politiniuose sprendimuose” ir atsakyta aiškiai ne. Kataliko politinė veikla atsiremia jo paties atsakomybe ir iniciatyva. (Žiūr. Į L. Nr. 7 p. 52). Jei praktikoj ir pasitaiko individualių nukrypimų, tai tas nepaneigia bendro nusistatymo.

Juozas Sirgedas, dipl. inž., mirė lapkričio 21 Detroite retu ir lig šiol nepagydomu limfinių liaukų vėžiu. Velionis buvo vienas iš LFB Detroito sambūrio organizatorių ir veikėjų bičiulių. Dėl savo nuoširdumo ir gyvos dvasios visų buvo mėgiamas. Su juo pasitraukė iš gyvųjų išsimokslinęs specialistas, taurus, šviesus lietuvis, jaunas, energingas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys.

LFB Detroito sambūrio bičiuliui ir organizatoriui a. a. inž. Juozui SIRGEDUI mirus, skausmingame našlaičių liūdesyje jo šeimą nuoširdžiai užjaučia LFB Valdyba

—    Nuoširdus ačiū už Nr. 7... Įdomus, turiningas ir rimtas.
P. Mickevičius,Milwaukee, Wis.

*

—    Pagaliau atėjo diena, kurioje pasirodė bešališkas, tiesus ir aiškus žodis. Kaikurias vietas skaičiau keletą kartų... Lietuvių Fronto Bičiuliai yra švyturys mūsų Lietuvai...
Rožė N. Mainelytė, Long Island City, N. Y.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI