VLADAS MINGĖLA
Spaustuvės ženklas knygoje turi didesnę reikšmę žmonijai, jos kultūrai,
negu imperatoriaus herbas ant pinigų.
Erazmas Roterdamietis (1469-1536)
ĮVADUI, SPROGDINIMO NUOTYKIS
Iki 1920 m. kovo mėn. už suvereninės Lietuvos laisvę kovojo tik pėstininkai. Bendrojo technikinio-inžinierinio pasiruošimo lygiui pakelti vadovybė gal būt norėjo dėti daugiau pastangų nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dienos, tačiau tam nebuvo nei laiko, nei atitinkamų specialistų, nei lėšų, pagaliau, nebuvo literatūros — specialaus turinio vadovėlių. Nebuvo nė jokių bibliotekų. Buvo sunku ruošti karininkus ir kareivius specialistus. O reikėjo! Iš visų pusių, kaip alkani žvėrys, Lietuvą puolė žiaurūs priešai.
“Karo Technikos Dvidešimtmetyje” 264-265 p., inž. plk. ltn. Jonas Matonis-Maculevičius savo atsiminimuose prisimena vieną nemalonią dėl nepasiruošimo įvykusią klaidą. 1920 m. liepos mėn. Siaurųjų geležinkelių dirbtuvės paprašė pionierių pagalbos susprogdinti didoką ketaus (špižo) gabalą, užsilikusį Lapių valsčiuje dar iš Kauno caro laikų rusų tvirtovės. Vietoje apžiūrėjus buvo nustatyta, kad tam ketaus gabalui susprogdinti reikia iš viso 120 kg. sprogstamosios medžiagos. Mokykloje buvo paruoštas iš atskirų dalių 120 kg. perdito užtaisas. Sprogdinti nuvažiavo Puskarininkių mokyklos viršininkas, jo padėjėjas, būrininkas ir ūkvedys. Be reikiamo užtaiso, buvo nusivežta dar 100 m. pionierių kabelio, 2 elektros sprogikliai, 20 paprastų sprogiklių ir rusų kariuomenės tipo sprogdinimo mašinėlė. Dar kartą tą milžinišką ketaus gabalą apžiūrėjus, viršininkų buvo nuspręsta atsivežtą užtaisą dėti ne išorinėje pusėje, bet į vidų, nes ketaus masyve kaip tik buvo labai patogi užtaisui anga. Visas gabalas buvo žemės paviršiuje. Sudėjus užtaisą, buvo sukišti visi atsivežti sprogikliai ir pravesti laidai nuo sprogdinimo masyvo per 40 metrų į tą pusę, kurios storumas, tarp užtaiso ir išorės buvo apie 60 cm. Manyta, kad iš šios pusės bus saugiau; apie kokį nors pavojų ir negalvota. Bet laidų ilgis leido mašinėlę atitraukti į slėnį, taigi, dėl viso pikto, ir buvo atsistota taip, kad sprogdinamojo objekto nebuvo matyti. Pagaliau ūkvedžiui pasukus mašinėlę, įvyko tartum atominis sprogimas, pragariškas trenksmas ir ūmai aplink sutemo. Tik po kurio laiko iš dangaus ir kur kas toliau, pradėjo kristi įvairaus dydžio išsprogdinto ketaus gabalai. Dulkėms ir dūmams išsisklaidžius, šalia buvo paguldytas, skeveldrų nukirstas, didokas medis, o vietoje ketaus masyvo — tik didelė didelė duobė. Tiek ir beliko iš to milžiniško gabalo.
Tik labiau įsigilinus, namie, paaiškėjo kad šiam sprogdinimui buvo panaudota apie 40 kartų daugiau sprogstamosios medžiagos, negu reikėjo; be to, turėjo būti sprogdinama ne vienu sprogimu. Tuo būdu Siaurųjų geležinkelių dirbtuvės šio darbo vaisiais negalėjo pasinaudoti, nes kelios tonos ketaus buvo pasėtos 14 km.2 plote, gi skeveldros beveik iš kilometrinio aukščio krisdamos taip giliai susmigo žemėn, kad to ketaus gabalų daugiau niekas ir nematė. Laimei tik, kad tokį neprotingą sprogdinimą įvykdžius buvo išvengta aukų.
Skaityti daugiau: TECHNIKOS KARIUOMENĘ IR JOS BIBLIOTEKĄ PRISIMINUS
