LIETUVIŠKOJI EKSPANSIJA

IV. Gedimino viešpatavimas

ALGIRDAS BUDRECKIS

(Pradžia KARYS Nr. 5)

14. GEDIMINO VALSTYBĖ

Tiesiogiai Gediminui priklausė tik Augštaičiai, visos pietinės jotvingių žemės (Juodoji Rusia) ir artimos gudų sritys — Minskas, Polockas ir Vitebskas. Minskas Lietuvai priklausė jau 1318 m. 1326 metais Minsko kunigaikštis Vosylius buvo Gedimino pasiuntinys Didžiajame Naugarde. Šis faktas įrodo, kad Minskas priėmė Lietuvos valdžią. Vosylius greičiausiai buvo Riurikaitis, kadangi metraščiai mini, jog Vainius, Gedimino brolis kartu keliavo su Vosylium, o pastarasis neminimas, kaip Gedimino giminaitis.

Vainius valdė Polocką nuo 1326 metų. Polockas anksčiau priklausė Vyteniui, nes Polocko vyskupas jį traktavęs, kaip savo sūnų. Vilniaus soste sėdėjo pats Gediminas, o kitose kunigaikštijose — jo sūnūs.

Lietuvių ekspansijos į rytus ir į pietus aprašymas Gedimino laikais dar yra skurdus ir nepilnas. Kadangi Gedimino valstybė išsiplėtė gana plačiai, amžininkų šaltinių to fakto nutylėjimas yra keistas reiškinys. Tiksliai žinome, kad 1330 m. pravoslavų metropolito Teognosto autoritetas siekė Gedimino valstybės sienų, net kaikurios pravoslavų vyskupijos jau buvo Gedimino valdžioje. Tačiau ir Teognosto metraštyje yra trūkumų — metraštis neptiekia datų, kada Gediminas užėmė tas žemes.

Gediminas galutinai sujungė su Lietuva jotvingių kraštą, ligi tol priešų be atvangos niokojamą. Jis sąmoningai ėmė savo valdžion, arba savo globon rusinu žemes, kurių suverenais tuomet buvo Aukso Ordos chanai. Jis sugebėjo surasti taikingo sugyvenimo būdus su savo amžininku ir gabiu valstybininku, totorių valdovu Uzbeku, vienu iš trijų galingiausių ir žymiausių chanų Aukso Ordos istorijoje. Išvaduodamas rusinus iš totorių jungo, Gediminas buvo laikomas rusinu žemių geradariu. Rusinai juo lengviau priimdavo lietuvių valdžią, kad lietuviai nieko nekeisdavo vietos gyvenime. Tai buvo Gedimino sėkmingos politikos genialusis taškas — nekeisti nieko seno. Užimtose valdose, jei būdavo skiriamas koks nors naujas kunigaikštis lietuvis, tai ir jis netik nieko nekeisdavo, bet dar pats prisitaikydavo prie vietos sąlygų ir tikėjimo. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos tai buvo kenksmingas reiškinys lietuvių tautiniams interesams, nes nuėję valdyti rusų kraštus, daugelis Lietuvos kunigaikščių ir bajorų karžygių apsivedė su rusėm ir patys surusėjo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOJI EKSPANSIJA

SOVIETŲ KARO LAIVYNAS ANKSČIAU IR DABAR

Vakarų valstybėms yra žinoma, kad per paskutiniuosius 10-12 metų sovietų karo laivynas pasaulyje atsistojo į antrą vietą, toli pralenkdamas buvusią “jūrų valdovę” Angliją, kuri po II. Pas. karo iš didelės, jūrinės ir kolonijinės galybės virto antraeile, vis daugiau mažinančia kada tai turėtą galingą laivyną, nes, netenkant kolonijų, netenkama ir jūrinių bazių. Dviejų pasaulinių karų pasėkoje J. A. Valstybės į pasaulinę sceną išėjo kaip laisvų valstybių vadovės ir, rezultate, virto pasauline jūrų galybe.

Prieš I Pas. karą buvo priskaičiuojama aštuonios “didelės galybes”, iš kurių šešios buvo Europoje: Anglija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Austro-Vengrija ir Italija, dvi už-jūrinės — J. A. Valstybės ir Japonija. I Pas. karo rezultate trys iš-jų neteko viso savo laivyno: Rusija, Vokietija ir Austro-Vengrija. Paskutinioji visai nustojo net egzistavusi. Iki I Pas. karo Anglija turėjo galingiausi karo laivyną, o antroje vietoje stovėjo Vokietija, paskui J. A. Valstybės, Japonija, Prancūzija ir t.t. I Pas. karui pasibaigus, Vokietija privalėjo laivyną atiduoti Anglijai, bet vieton to paskandino jį prie Scapa Flow, angliškos jūrinės bazės, šiaurės jūroje. Rusijos laivynas dalinai buvo paskandintas ir nustojo egzistuoti kaip jūrinė galybė, o Austro-Vengrijos laivyną pasidalino Italija su naujai sukurta Jugoslavija, nors didžiausią dalį paėmė Italija.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ KARO LAIVYNAS ANKSČIAU IR DABAR

Šaulė Tremtyje

JonasAistis

KŪČIOS

O kaip balta dabar jinai, tėvynė,
Po sniego apklotu užmigusi plati,
Lyg apsigobus žėrinčiais žvaigždynais
Nežemiška, šventa ir nuostabi naktis . . .

Kaikur išbėgus stypteli eglutė
Iki mėnulio veido šypsančio nakčia:
Sniegų lig žemės nulenktos šakutės,
Dangun viena viršūnė šauna vylyčia . . .

Gumšuoja miškas. Kur-nekur trobelė
Atakusi nykiai švytėjančiais langais. 
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
 
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės 
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys, 
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai...

Kalėdų eglutė ir jos puošimas

Papuošta eglutė šiais laikais jau tapo tikru Kalėdų simboliu, į antrąją vietą nustumdama tikrąjį jų simbolį — Prakartėlę. Tačiau krikščioniška legenda, apie Kristų ir eglutę, ją, tą Kalėdų eglutę, lyg ir įprasmina. Toji legenda sako, jog eglutė išgelbėjusi Kristų nuo lietaus ir Kristus leidęs spygliuočiams žaliuoti ištisus metus. Išeitų, jog šiam prisiminimui eglutė rišama su Kalėdomis. Toks lyg būtų jos krikščioniškas įteisinimas.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave., Racine. Wisc.


Algirdas Budreckas

LAISVĖS RYTOJUS

Stebėjau kartą pagautus arus,
Už geležinių grotų.
Troško jie laisvės padangių,
Nors visad buvo sotūs.
Daužė snapais užtvarų grotus,
Kad pabėgt iš narvo.
Turėjo jie sparnus kraujuotus,
Nuolat jie ten vargo.
Šiandien ir mūsų broliai vargsta,.
Kaip tie arai pagauti.
Jie troško laisvės savam kraštui,
Už tai tik buvo kalti.
Visų krūtinės pilnos skausmo,
Narvuos tiek daug kentėjus.
Ateis diena ir grius vergijos,
Išauš laisvės rytojus.

TORONTO ŠAULIŲ V. PŪTVIO KUOPOS VEIKLA

Š.m. lapkričio 23 d., šeštadienį, metinis parengimas — šokiai praėjo su pasisekimu, šauliai su svečiais užpildė visą Šv. Jono Kr. parapijos salę: Garbės svečių tarpe buvo Toronto sav. kūrėjų skyriaus p-kas V. Štreitas, latvių ir estų karo veteranų atstovai ir Čikagos šaulių teatro vadovas J. Petrauskas su ponia. Pristatyti kuopos pirmininko, latvių ir estų veteranų atstovai trumpu žodžiu pasveikino parengimo dalyvius.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Rugsėjo mėn. 14 d. komunistai iš pasalų puolė Dung Ha vietovę, kur tarp kitų JAV karių žuvo ir lietuvis Joseph Butch Naimo, kilęs iš Brenford, Conn. Sovietams užimant Čekoslovakiją, ten irgi žuvo lietuvis karys, bet Sovietai to neskelbė viešai, nes jis žuvo tanke kartu su rusais. Kapitonas Jonas Rapšis, gyv. Nashua, spalio 25 d. žuvo Northeastern lėktuvų linijos lėktuvo katastrofoje. Buvęs Lietuvos karininkas Vladas Pliūra žuvo automobilio nelaimėje spalio 14 d. Detroite. Spalio 29 d. Detroite mirė plk. ltn. Balys Svilas. Rugsėjo mėn. 15 d. Čikagoje staiga mirė Bronius Pernaravičius, buvęs Lietuvos karys. Antanas Petkus, Dariaus ir Girėno Posto 271 narys, mirė lapkričio 1 d. Anglijoje mirė Juozas Štaras, sulaukęs 57 m., buvo Lietuvos kariuomenės karininkas. Jonas Jasutis, buv. karininkas, mirė liepos 27 d. Fresno mieste. Spalio 31 d. Čikagoje mirė I Pas. karo veteranas, bankininkas Jonas Kazanauskas, Dariaus ir Girėno 271 Posto narys.

—    Juozas Lapinskas, kurio tėvai gyvena Čikagoje, išbuvęs vienus metus P. Vietname, tapęs seržantu, grižo laimingas ir linksmas, tarnybą tęs Vung-Tau bazėje, Ft. Eustis.

—    Ana Barbora Sanvaitis, kilusi iš Čikagos, dabar tarnauja JAV aviacijoje, Sheppard, Texas; ten ji eina gailestingosios sesers pareigas.

—    Walteris Sabaliauskas, kuris buvo daug pasižymėjęs karo fronte Vietname, pabuvęs 6 m. West Point Karo akademijoje, vėl išvyko į Pietų Vietnamą, jau trečią kartą. Įstatymas sako, kad kariai išbuvę 6 mėn. JAV-se gali būti vėl siunčiami atgal į frontą. Taip atsitiko ir su W. Sabaliausku.

—    Bernardas Šimkus, jau trejus metus tarnauja JAV laivyne ir yra San Francisco, Calif.

—    Sgt. Gintaras Dambrava rugsėjo 16 d. tapo sužeistas Vietname ir po operacijos pervežtas į JAV. Jis yra dr. Vyt. ir Aid. Dambravų sūnus.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Daugiau įrašų...

  1. Kronika
  2. Karys 1969 1-2 Turinys, metrika
  3. 25 METAI NUO LIETUVOS PREZIDENTO ANTANO SMETONOS MIRTIES
  4. KARIO DOVANA LAISVĖS KOVŲ MUZĖJUI

Subkategorijos