KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

Konferencijos proga paryškėjo taip pat ir vilkinių grupių kūrybingumo galia. Jau nuo pereitų metų prie negaluojančio Vliko lovos laikas nuo laiko renkasi vilkinių grupių konsilijumai. Kiek tarp tų vilkinių gydytojų yra tokių, kuriems labiau paveldėjimas kaip ligonio sveikata rūpi, sunku spręsti, nes oficialiai visų buvo kalbama apie sveikatą. Visdėlto kaikurie pareiškimai būdingi vilkinių grupių galvosenai pažinti. Rastenis: Vilkas neturėtų pretenduoti į betkurias konstitucines funkcijas. Juoba Vlikas neturėtų laikyti save kompetentingą sutartims su kitais kraštais. (Tik šefui dera vairuoti). Andrius: Mes Vliko nelaikome emigracinių politinių organizacijų padaru, bet Lietuvoje sudarytą institucija. (Užmiršo M. Lietuvos atstovą). Blazas: Politinės grupės, ypač jau nuo seno Lietuvoje susiorganizavusios, ir tremty negalima laikyti tik likučiais.” (L’Etat — c’est moi, lietuviškai — partija — tai aš). Sidzikauskas: Vlikas turėtų turėti planą visos laisvinimo koncepcijos ilgesniam laikui (visur diplomatas). Vainauskas: Politinės grupės turi kovos ryšius su Lietuvoje likusiais. (Vryj, da mieru znaj, lietuviškai: melas palieka melu, nors ir partijos pirmininko lūpose). Devenienė: atidaryti plačiai vartus naujoms grupėms į Vliką nėra tikslinga. Taip elgiantis, naujieji gali sudaryti net daugumą (tegyvuoja demokratija tol, kol ji mums duoda valdžią). Lūšys: Dauguma grupių pasižymi idėjų pastovumu ir jų žmonės ir dabar vienodai tebegalvoja tiek krašte, tiek tremtyje. (O saneta simplicitas!, lietuviškai — palaiminti dvasios neturtėliai). Kas po šių vilkinių grupių atsakingų pareigūnų atsakingų pareiškimų belieka galvoti apie jiems patikėto vilkinio ligonio ateitį? Tik palinkėti: medices, curate vos ipsos.

Skaityti daugiau: KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

Kai nebeįmanoma istoriją kurti, ateina noras jau sukurtosios istorijos faktus retušuoti, perdažyti. Ypačiai tuos faktus, kuriuose teko dalyvauti, norima atvaizduoti tokius, kokius dabar norėtume matyti ir kokius darytume dabar, jei galėtume įvykius pakartoti. Bet nuo to perdažymo praeities įvykis netenka savo meto spalvos. Mūsų dienomis tokių perdažomų įvykių sutirštėjo.

1. Lietuvių seimas Petrapilyje 1917

Lietuvos istorijos vadovėlyje buvo taip aprašytas: “Tačiau svarbiausiuoju busimosios Lietuvos klausimu čia nebuvo vienybės: didesnioji seimo pusė pasisakė už visai nepriklausomos Lietuvos kūrimą, o beveik visi kairieji atstovai pasiūlė Lietuvos ateitį sujungti autonomijos ar federacijos pamatais su Rusijos tautų demokratijomis”. Nepriklausomoj Lietuvoj niekam iš seime dalyvavusių neatėjo į galvą seimo faktus kitaip nušviesti nei vadovėlyje ir jo aprašymą pataisyti. Tik pernai gen. V. Nagiui, seimo aktyviam dalyviui, tuos pačius faktus pakartojus ir dar atsiminimais paryškinus "N. Lietuvoje”, to laikarščio redakcija, o paskiau B. Novickienė “N. Lietuvoje” (35 ir 36 nr.) ir “Kary” paskelbė, kad kairiųjų grupių demonstratyvus išėjimas iš seimo dainuojant internacionalą, kai buvo priimta dešiniųjų pasiūlyta rezoliucija reikalauti Lietuvai nepriklausomybės, nereiškęs jų pasisakymo prieš nepriklausomybės rezoliuciją: už nepriklausomybę buvę visi; jis tereiškęs nusistatymą, kad tokį svarbų klausimą tegali spręsti visa tauta, o ne dalis, atsidūrusi tremtyje. ‘‘Manau, kad vieną kartą visam laikui reikia nustoti skleidus kalbas, kad kairieji balsavo prieš nepriklausomybę. Ne prieš nepriklausomybę buvo balsuota, bet tik prieš jos paskelbimą vienos tautos dalies, tai yra Rusijoj atsidūrusių tremtinių. Kairysis blokas balsavo už tai, kad nepriklausomybė būtų paskelbta visos tautos, Lietuvos steigiamajame susirinkime, nes tik pati lietuvių tauta gali spręsti savo politikos likimą” ("N. Lietuva” 1953 36 nr.).

Skaityti daugiau: TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"

Skelbiame ir toliau laiškų būdingesnes ištraukas, kurios savo pritarimu ar nepritarimu paskatina redakciją giliai susigalvoti ties jos keliamais klausimais ar duoda sugestijų atkreipti dėmesį ir į naujas temas, šis skaitytojų bendradarbiavimas daro žurnalą daugiau ar mažiau ir skaitytojų minties išraiška. Dėkojame. — Red.

*

— Patiko Maceinos straipsnis ir “Į Pilnutinę demokratiją”... Kas daugeliui ir ne frontininkų žmonėms įdomu skaityti, tai Vliko — Lozoraičio susirašinėjimas ... Sunkiau asmeniškai suprantu paskelbimą laisvojo pasaulio lietuvių periodikos ... Argi “Draugas” katalikiškas dienraštis? Kieno puslapiai ... nuolat puola dr. Maceiną... Protarpiais “Naujienos” daugiau demokratiškumo parodo, negu “D”...
D. S., Toronto, Canada

*

...“Į Laisvę”... įdomus, gyvas, niekam nepataikauja... galima nesutikti su kaikuriomis jo nuomonėmis ar jų reiškimo forma, bet leidėjų pastangos visai atvirai kelti lietuvių visuomenei svarbius ar skaudžius klausimus ir bendromis jėgomis jieškoti būdų jiems spręsti yra sveikintinos ...
P. Z., Fanwood, J. V.

Skaityti daugiau: JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"

SPAUDOJE

Šalia pagrindinio klausimo — išlaisvinti Lietuvą nepriklausomam gyvenimui, mūsuose yra gana plačiai diskutuojama ir būsimos Lietuvos partinės sistemos problema. Keliant pastarąjį klausimą, dažnai nurodomas anglosaksų partinis susiorganizavimas kaip sektinas pavyzdys. Vieniems iš mūsų anglosaksai imponuoja savo partijų skaičiaus mažumu, kitiems — principiniu eliminavimu iš politinės arenos klausimų, surištų su pasaulėžiūros pasireiškimu.

Abiems požiūriais gali mums praversti knyga, parašyta Sydney D. Bailey, ed. — Political Parties and the Party System in Britain. New York: Frederick A. Praeger, 1952.

Jos atskiri skyriai yra populiariai parašyti kompetetingų asmenų, o konkrečios britų partijos (jų evoliucija, principai ir organizacija) aptartos atitinkamų partijų žinovų.

Pirmiausia patsai knygos redaktorius, S. D. Bailey, duoda gana kondensuotą įvadą, pažymėdamas, kad jau Edm. Burke, 18-jo amžiaus anglų konservatyvus politikas ir žinomas valstybės mokslų teoretikas, pripažino partiją kaip legalią organizaciją siekti valdžios ir iškėlė reikalą suteikti jai galimybės įvykdyti savo programą. Toj pat vietoj iškeliamas klasiškas opozicijos kaip būsimos vyriausybės vaidmuo.

Toliau atskiri autoriai apžvelgia britų partinės sistemos raidą. Moderninės partijos yra padaras gana ilgos evoliucijos. Ta prasme jų dar nerandama ilgose britų žemvaldžių kovose su savais karaliais už šių pastarųjų absoliutines valdžios apribojimą, nes tai dar nebuvo kova dėl skirtingų valdymo programų įgyvendinimo.

Skaityti daugiau: SPAUDOJE

Turinys

Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena  . . . . . . . . . . . . . . . 1

Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta . . . . . . . . . . . . . .  3

Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis (iš ciklo "Į pilnutinę demokratiją”) 10

Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos) . . . . . . . . . 19

Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje . . . . . . . . . . . . .  10

Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų 

        tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. 

                   Kaip įgaliojimų reikalą sutvarkė Latvijos vyriausybė . . .  30

                   DARBAI ir IDĖJOS: Tėvynėje: Didieji nusikaltėliai (ELI),
                   Moteris Lietuvoje (iš R. Žukauskaitės pranešimo).
                   Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas),
                   Ko norime iš laisvojo pasaulio (iš L. Biuletenio), 
                   Vietoj politinio vertinimo; 
                   Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai, 
                   Bonnos byla (V. Grigas), 
                   Vliko ir VT pirmininkai Amerikoje, 
                   "Lietuvių politinė konferencija” (G. Giedrys), 
                   Konsilijumai dėl Vliko (G. Gd.), 
                   Tremtis taiso istoriją; 
                   Spaudoje (J. Pž.); 
                   Jūs rašote "Į Laisvę".

Skaityti daugiau: Turinys

Daugiau įrašų...

  1. Į Laisvę 1954 4(41)
  2. Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė
  3. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis
  4. J. Daumantas: Kalniškių mūšis

Subkategorijos