KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

Ministerių Kabinetas gegužės 17 d. posėdyje nutarė:

1.    Jei dėl karo aplinkybių nebūtų galima palaikyti ryšių su Latvijos diplomatinėmis bei konsularinėmis misijomis Vakarų Europoje, suteikiami Latvijos pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui ypatingieji įgaliojimai.

2.    Užsienių Reikalų Ministeris atitinkamu potvarkiu pasiuntiniui Londone nustatys šių įgaliojimų veikimo pradžią ir nurodys jų kompetenciją (uždavinius).

3.    Jei Užsienių Reikalų Ministeris būtų techniškai sukliudytas patvarkyti pasiuntinį Londone, tai ypatingieji įgaliojimai automatiškai, įsiteisėja. Tam patikrinti pasiuntinys Londone telegrama užklausia Užs. Reikalų Ministerį ir, per 24 valandas negavęs atsakymo, veikia ypatingaisiais įgaliojimais iki tam laikui, kol atsistatys ryšiai su Užs. Reikalų Ministerija.

4.    Pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui suteiktieji ypatingieji įgaliojimai liečia visas Latvijos diplomatines bei konsularines misijas, išskyrus misijas Etijoj, Lietuvoj, Suomijoj, Švedijoj, Vokietijoj ir Sovietų Sąjungoj.

Skaityti daugiau: KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

Niurnbergo teismas naciams sudarė precedentą reikalauti atsakomybės ne tik iš vyriausybių ir vadų, bet ir iš jų įrankių, režimo pareigūnų, kai jie vykdė nusikaltimus prieš žmoniškumą. Tas precedentas negalės būti užmirštas, kai ateis laikas pasverti raudonųjų pareigūnų nusikaltimus.

Suminime čia vardais eilę aukštųjų nusikaltėlių Lietuvoje. Ne vietinio kilimo parsidavėlių, bet atsiųstų iš Maskvos jos valios vykdyti.

*

1944—45 į Lietuvą buvo perkeltos Pirmoji Ypatingoji Specialios Paskirties Maskvos Šaulių divizija su štabu Vilniuje. Jai vadovavo gen. Vetrov. Buvo atkelti taip pat 23, 24, 94 ir 97 NKVD pasienio daliniai. Buvo sudarytos dar gausios milicinės formacijos ir vadinamieji "liaudies gynėjai” (žmonių vadinami stribai). Pritrauktas dar vietinis kompartijos aktyvas ir kariniai daliniai, įskaitant raudonosios armijos dalis. Vis tai buvo skirta lietuvių tautos pasipriešinimui palaužti ir masinėms egzekucijoms vykdyti. Iš augščiau minėtų dalinių buvo sudarytos baudžiamosios formacijos.

Skaityti daugiau: DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

EUROPOS HOMO ECONOMICUS

Laisvuose turistiniuose pasikalbėjimuose keliaujant per daugelį Europos kraštų šią vasarą teko patirti Europos ūkinio sektoriaus žmonių galvojimą, kuris rodo to sektoriaus siekimus ir jų didesnę ar mažesnę įtaką politinių įvykių eigai. Šiuo keliu surankiotos gyvenimo miniatūros su jų idėjomis bei nuotaikomis gali papildyti ir paryškinti vaizdą apie Europą, kurį šiaip susidarome iš spaudos.

Europos tautų tarpusavio meilė.

Olandijoje buvo gėlių šventė. Joje pačių olandų automobilių rodės mažiau nei čia atvykusių į svečius vokiečių. Bet olandai žiūri į juos šnairomis. Daugelyje viešbučių pasako jiems, kad vietų nėra. Spaudoje teko pastebėti, kad ir Norvegijoje pilna vokiečių turistų. Norvegai jais taip pat nepatenkinti. “Mes negalim pačioje Norvegijoje pajudėti, o nugalėtasis vokietis jau visur keliauja.” Kitais žodžiais pasakys prancūzas, bet tas pačias nuotaikas apie vokiečius.

O vokiečiai — jie vaikšto dabar su guminiais padais, ramiai, švelniai, be senų laikų trankaus pakaustyto militaristinio bato. Tačiau ir darbininkas ir pramonės magnatas vokietis su pašaipa atsiliepia apie prancūzus. Prancūzai esą blogi šeimininkai; nemoką tvarkytis namie, o dar kolonijų norį. “Kam jiems tos kolonijos. Mes gyvenam be jų, nes dirbam. Ir jie gali apsieiti”. Amerika blogai daranti, kad kišasi į Indokiniją ir remia prancūzų kolonializmą.

Skaityti daugiau: EUROPOS HOMO ECONOMICUS

MOTERIS LIETUVOJE

LIETUVOS moters padėtis yra ypatinga, nes Lietuva yra okupuota, atitverta nuo Vakarų pasaulio ir priversta gyventi pagal Sovietų Sąjungos režimą.

Sovietų Sąjungos konstitucija apie moterį sako: “Moteris Sovietų Sąjungoje turi lygias teises su vyrais visose srityse—ūkinėje, valstybinėje, kultūrinėje, visuomeninėje bei politinėje” (122 str.).

Yra moterų deputačių, įstaigų viršininkių, traktorisčių, karių ir tt. Su teisėmis sulygintos ir pareigos, nors apie jas konstitucijoje ir nekalbama. Ką tai praktiškai ir konkrečiai Lietuvoje reiškia, iliustruoja moters pasireiškimas atskirose srityse.

Darbe. Neištekėjusi mergina, jei nelanko mokyklos, negali prie tėvų gyventi be darbo fabrike. Sulaukusi 16 metų, ji gauna pasą ir turi turėti darbą, kitaip jai nebus pripažinta teisės gyvenamojo buto plotą.

Darbe moteris dirba tuos pačius darbus kaip ir vyras — pramonėje ir statyboje, sakysim, prie plytų, durpių gamybos, miško kirtimo bei išvežimo, namų statybos. Ji laiptais nešioja plytas statomiems namams ant savo pečių į kelintą aukštą sykiu su vyrais.

Darbo norma jai ta pati kaip vyrui. O tos normos yra didelės ir vyro jėgoms, tad moteris turi ypatingai stengtis, kad neatsiliktų, nes už tai bus ne tik jai vienai atlyginimas sumažintas, bet nukentės ir visa brigada, neatlikdama jai nustatytos darbo normos.

Skaityti daugiau: MOTERIS LIETUVOJE

KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

Laisvasis pasaulis paremia pavergtų kraštų kovą prieš sovietinę agresiją ir okupaciją, pvz. Amerika per Europos Laisvės Komitetą. Kad toji parama būtų tikslingesnė ir labiau pritikus kiekvienam kraštui, čia kartojame nusistatymą, kuris subrendo tarp tremtinių politinių veikėjų ir kurį suformulavo Lietuvių Biuletenis Nr. 4 (17).

*

1.    Laisvasis pasaulis savo dėmesį sovietų pavergtiesiems kraštams turi nukreipti tik per sovietų pavergtųjų kraštų tremtinių politinį sąjūdį.

2.    Patys tremtiniai turi padaryti viską, kad jų sąjūdis autoritetingai reprezentuotų pavergtojo krašto valią.

3.    Laisvojo pasaulio prieškomunistinę programą rengiant ar sovietų pavergtųjų kraštų laisvinimo politikos gaires nustatant turi būti išklausytas ir tremtinių politinio sąjūdžio balsas.

4.    Jei kurio sovietų pavergtojo krašto tremtinių laisvinimo sąjūdis nėra vieningas, laisvojo pasaulio parama turi būti nukreipta per tą laisvinimo sąjūdį, kuris reliatyviai veikliausias ir atsiremia platesniais visuomenės sluogsniais.

Skaityti daugiau: KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

Subkategorijos