Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

SIEKDAMI palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, kad tremties lietuvio valstybinė sąmonė neblanktų, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, su šiuo “Į Laisvę” nr. pradedame spausdinti LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus atskirais kertiniais klausimais.

Tai yra tęsinys tų svarstymų, kurie yra spausdinti ‘‘Į Laisvę” 1943-1944 m. Jų pagrinde yra tezė, kad ateities Lietuvos sąrangoje demokratija būtų visur esąs ir viską tvarkąs šeimininkas, o ne tik iškilmių svečias.

Duodami šiuos svarstymus, norėtume, kad jie pasidarytų visų ar bent daugumos “Į Laisvę” skaitytojų svarstomuoju dalyku. Esame įsitikinę, kad šis kelias gali palaikyti gyvas intelektualines galias ir padėti ugdyti gyvąją mintį ateities Lietuvos gyvenimui kurti. Miela bus, jei “Į L.” skaitytojai aktyviai įsijungs į šiuos svarstymus.

Red.

Valstybė ir kultūra

DEMOKRATIJA IR KULTŪRA

Kultūros ir religijos sritis yra ypatingai glaudžiai susijusi su žmogaus asmeniu. Todėl demokratijoj asmens pirmenybė, kuri šiuo atžvilgiu įprasta vadinti sąžinės laisve, kultūros ir religijos srityje yra labiausiai būtina, labiau kaip bet kurioje kitoje žmonių gyvenimo srityje.

Totalizmas yra baisus ne tik tuo, kad paneigia politines laisves bei teises ar kad pajungia žmogų ūkio bei technikos vyksmui. Totalizmas, svarbiausia, baisus ypačiai tuo, kad verčia asmenį prisiimti jam svetimas pažiūras, sistemas, net meno stilių. Totalizmas įsakinėja kūrėjams, kas ir kaip turi būti kuriama. Totalizme valdančiųjų pažiūros bei nusistatymai yra ne tik kūrybai negatyvinis matas, kurio nevalia peržengti, bet ir pozityvinė norma, kūrėjui privali savo kūriniais patvirtinti, išaiškinti ir skleisti.

Skaityti daugiau: Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

 (Tęsinys iš "Į Laisvę” Nr. 1 (38)

Jau dešimti metai trunkanti demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova Lietuvos,laisvinimo organizacijoje, — tūlam laisvojo pasaulio lietuviui iki gyvo kaulo nusibodusi, nemaža taurių patriotų į rezignaciją ir nusiminimą pastūmėjusi, nemaža neorientuotų žmonių suklaidinusi, nemaža tarpusavinio aitrumo tarp atskirų laisvės kovos organizacijų bei veikėjų sukėlusi, daug žalos pačiam Lietuvos laisvinimo darbui padariusi, savo nepabaigiamomis paliaubų derybomis toli pralenkusi Korėjos karo paliaubų derybų užtrukimą, — verčia pateikti viešumai objektyvią šios kovos medžiagą.

Red.

Antras veiksmas

Daug žadėjusi pradžia

1946 m. lapkričio 12 d. buvo sudarytas “politinis organas vyriausybės funkcijoms vykdyti”: pirmininkas — E. Galvanauskas, užsienių reikalams — S. Lozoraitis, informacijų reikalams — J. Brazaitis, tremtinių reikalams — D. Jesaitis, įkurdinimui — M. Mackevičius, finansams — J. Kaminskas. 1946 m. lapkričio 26 d. E. Galvanauskas rašė Lozoraičiui:

Gerbiamas ir Mielas Pone Ministeri,

Mes čia persitvarkėme darbo pasiskirstymo bei jo racionalizavimo požiūriu. Persitvarkymas užsitęsė ilgiau, kaip tai buvo manyta. Priežastys: susisiekimo bei žmonių judėjimo sunkumai iš vienos pusės,senos srovių tradicijos tarpusaviuose santykiuose — iš kitos. Bet tos kliūtys nugalėtos, “mašina” užvesta. Tikiuos, ji suksis sklandžiai, ir jos darbo išdavos bus palyginti visai pakenčiamos.

Artimiausiai ateičiai to darbo gairės Jums persiunčiamos. Dėl jų nekilo jokių ginčų. Mano manymu, reikėtų taipogi racionalizuoti mūsų polit. veiklą užsieniuose. Man labai būtų brangi Jūsų nuomonė šiuo klausimu.

Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

PASAULYJE: NEPASAULĖŽIŪRINĖS DIFERENCIACIJOS KELIU?

Po antrojo pasaulinio karo visuotinai suaktualėjo politinė diferenciacija Europoje. Tradicinių politinių partijų pagrindai yra išjudinti. Tatai pastebima visose srovėse. Galima suprasti, jei buvę totalistinės santvarkos, daugiau ar mažiau fašistinių nuotaikų šaukliai šiandien pasisuko demokratijos link. Teisėta abejonė, ar tai nėra daugelis tik "konjunktūriniai demokratai” — su nauja iškaba naujoje rinkoje, o ne su pakitusia dvasia. Tačiau yra ženklų, kad susvyravę tradiciniai pagrindai ir demokratinėse grupėse.

1. Kr. demokratijoje prieš katalikų partijas

Pokarinėje Vokietijos demokratijoje tradicinė katalikų partija Centras nustojo savo reikšmės ir vietą perleido platesniais pagrindais suorganizuotai CDU-CSU. Prancūzijoje iš rezistencijos iškilo MRP. Austrijos katalikų partija “Volkspartei” buvo tokia konservatyvi. Bet ir ta pajuto reikalą atsinaujinti: 1952 metų pabaigoje įvykęs Austrijos katalikų kongresas patvirtino specialios komisijos ilgai ruoštą planą, kuriuo Austrijos katalikų Bažnyčia atsiriboja nuo vienos partijos išimtinio rėmimo. Austrijos katalikams tai naujiena, nes jie buvo susigyvenę su mintimi, kad Krikščionių Socialų Partija, paskui virtusi Liaudies Partija, sykiu reiškė ir Bažnyčios pažiūras. Atsiriboti nuo tos tradicinės minties Austrijos Bažnyčią paskatinęs faktas, kad susirišdama su viena partija, Bažnyčia paleidusi iš savo žinios kitus katalikus, kurių dalis nuėjusi ir pas socialistus. Tautoje, kurioje 96% yra katalikai, aktyvūs tebuvę tik 10-15%. Dabartinė reforma siekia atgauti Bažnyčiai tuos katalikus, kurie prarado ryšį su Bažnyčia kaip tik dėl tų politinių priežasčių, ir sudaryti sąlygas, kad katalikų idėjos plistų į gyvenimą plačiau ir giliau, ne vienos partijos kanalu.

Skaityti daugiau: PASAULYJE: NEPASAULĖŽIŪRINĖS DIFERENCIACIJOS KELIU?

TĖVYNĖJE: SLAPTASIS PRIEŠAS

Pogrindžio ir kiekvieno piliečio sovietiniame režime didžiaus'as priešas yra. .. seksotas.To žodžio viešai negirdėti. Tai MGB vidaus kalbos žodis, nukaltas panašiai kaip Mopras, komsomolas ir kt.

Seksotas yra bolševikinio režimo pagrindas. Jeigu ne jis, bolševikų valdovai liktų be akių ir ausų. Seksotas reiškia sekretnij sotrudnik — slaptasis bendradarbis. Suprantama, bendradarbis MGB. MGB yra taip sutvarkyta, kad jo viršūnė yra Maskvoje, o kiekvienoj respublikoj ji turi savo žinioje atitinkamą ministeriją, ta vėl rajoniniuose miestuose savo skyrius — otdelenije ir mažesniuose miestuose poskyrius — otdel. Šio skyriaus atitinkamas agentas policijos karininkas turi susirasti sau šnipus kiekvienoje jo rajono įstaigoje, kolchoze, fabrike, vaistinėje, restorane. Šitie šnipai ir yra vadinamieji seksotai, arba slaptieji bendradarbiai.

Seksotus rinktis MGB instrukcijos čia rodo pirmiausia iš "kriminalinio elemento”. MGB, kuriai priklauso politiniai reikalai, šiuo vardu vadina pogrindį ir antisovietinį elementą, tuo pačiu pripažindama, kad pogrindinė veikla yra politinė. Tas “kriminalinis elementas” yra: (a) pogrindžio nariai ar jam prijaučiantieji, kurie gyvena legaliai (pvz. moterys); (b) gyvenę svetimais dokumentais, bet milicijos susekti; (c) savu noru iš pogrindžio prisistatę MGB, tikėdamiesi atleidimo nuo bausmės; (d) pogrindžio nariai, gyvi patekę į MGB rankas; (e) dezertyrai, prisistatę patys ar sugauti; (f) buvę kitos okupacijos tarnyboje; (g) buvę politinių partijų nariai ir buvę karininkai; (h) kunigai, kurie pamoksluose buvo pasisakę prieš komunizmą, ir tokie pat rašytojai bei redaktoriai; (i) dėmesį į save atkreipę kolchozininkai, buvę ūkininkai.

Visi tokie žmonės bolševikų akyse yra nusikaltėliai ir gali būti išvežti į koncentracijos stovyklas. Jiems MGB gali grasinti: arba būsi slaptasis bendradarbis, arba keliausi į Sibirą.

Kita rūšis, tarp kurių jieško sau šnipų, yra vadinamas "korupcinis elementas”, anot bolševikų: (a) papratę gyventi be darbo; (b) juodosios rinkos agentai, spekuliantai; (c) viskam sutinkantieji už pinigus; (d) atleistieji nuo karo tarnybos; (e) ištikimieji visiems režimams.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖJE: SLAPTASIS PRIEŠAS

VIETOJ POLITINĖS EIGOS VERTINIMO

1943. 12. 16 “Į Laisvę” prieš Maskvos konferenciją rašė: ‘‘Senoji mintis, kad sovietai ir vokiečiai vieni kitus sutrins, blanksta. Anglosaksai kaip blaivūs biznieriai... rūpestingai ieško bendro vardiklio saviesiems interesams suderinti su sovietiniais ir juos tariasi suradę. Po Teherano konferencijos . .. tas vardiklis bus garsioji Atlanto Charta, kurią juk pasirašė ir SSSR. Bet tuo netikini nei mes nei anglosaksai... Todėl anglosaksai, Atlanto chartos vėliavas nudengę visą busimosios santvarkos ir bendradarbiavimo su SSSR rūmų fasadą, atkakliai kovoja dėl kiekvieno tų rūmų kambario”.

Skaityti daugiau: VIETOJ POLITINĖS EIGOS VERTINIMO

Subkategorijos