PALYGINUS T. SARGĄ. IR VARPĄ

Prieš mane ant stalo “Tėvynės Sargas” ir “Varpas”. Tai patys seniausi mūsų periodiniai leidiniai: nors protarpiais abu yra ilgiau ar trumpiau ilsėjęsi, tačiau abu laiko save senųjų sargininkų ir varpininkų paveldėtojais. Lygiai garbinga abiejų — ir “Tėvynės Sargo”, ir “Varpo” — praeitis: abu šie vardai yra patys tautinio atgimimo simboliai. Kaip visiems yra brangi “Aušra”, taip lygiai visiems yra brangūs ir “Varpas” su “Tėvynės Sargu”, nežiūrint viso pažiūrų skirtumo. Abu lygiai brangūs kaip pirmieji mūsų tautinės valios liudytojai. "Varpas” savo laiku išreiškė lietuviškąjį apsisprendimą mūsų indiferentinėje bei ateistinėje visuomenėje, “Tėvynės Sargas” — katalikų visuomenėje.

Su savosios šviesuomenės išaugimu ir mūsuose pasireiškė natūrali pasaulėžiūrinė diferenciacija. Sakome natūrali pasaulėžiūrinė diferenciacija, bet tai nereiškia, kad apskritai tokią diferenciaciją laikytume būtinybe. Yrą buvę epochų, kai, apskritai imant, viena pasaulėžiūra buvo visą gyvenimą persunkusi. Gali tokių epochų atmintis žadinti mumyse tam tikrą vienybės ilgesį. Juk, savo pagrinde vienybės ilgesys yra tiesos ilgesys: tiesa yra viena. Bet tiesa mums neatskiriama nuo laisvės. Nėra kito kelio žmogui į tiesą, kaip per savo laisvą įsitikinimą. Niekam tiesa negali būti priverstinai įskiepyta ar kaip kitaip įdiegta. Prievartinis tiesos “apaštalavimas” yra pačiame savyje prieštaringas: kaip prievarta atskleisi tiesą, jei kiekvienas gali tik pats ją sau rasti? Tik šia prasme — laisvo tiesos jieškojimo prasme — pasaulėžiūrinė diferenciacija yra natūrali.

Skaityti daugiau: PALYGINUS T. SARGĄ. IR VARPĄ

VARPAS

VARPAS (1953 M. NR. 1)

Šis jubiliejinis Varpo numeris — 50 metų politinės partijos įkūrimo proga, 65 metų Varpo išleidimo proga.

Viename iš stipresnių žurnalo straipsnių Dr. J. Pajaujis (Dėl tautos ir laisvės) apžvelgia 30 metų varpininkų bei valstiečių liaudininkų nueitą kelią — nuo 1888 m. ligi Nepriklausomybės atgavimo. Kaip dažnai atsitinka tokiais atvejais, savoji politinė grupė autoriui atrodo užgožianti visas kitas.

B. Almantas (Viduriniosios lietuvių politinės srovės kelias) plėtoja tą pačią temą nuo žilos senovės ligi mūsų laikų, pabrėždamas ir teisindamas nepriklausomybės laikų santvarką, kai valstiečiai liaudininkai buvo palyginti didžiausia seimo partija. Autoriaus pastangos jungti demokratijos mintį su reformacijos kovų metais, priešpastatant bajorijos įsigalėjimą sąryšy su katalikybės įvedimu Lietuvoje, yra priešingos ne tik istoriniams faktams, bet ir jo vienminčio A. Rimkos mokslinio darbo į vadoms jo veikale “Lietuvos ūkio bruožai ligi Liublino unijos metų”. Skaitytojai taip pat pasigenda kokio nors pagrindo daugelio politinių grupių pasisavintam “viduriniosios lietuvių politinės srovės” terminui.

M. M. (L. V. L. Sąjunga Lietuvos išlaisvinimo kovose) nurodo srovės nuopelnus okupacijų ir tremties metais, pabrėždamas aktyvų pogrindžio spaudos organizavimą. Įdomi užuomina, kad L. V. L. Sąjunga buvo “mažiausiai atsakinga už tai, kas 1939-1940 m. laikotarpyje įvyko su lietuvių tauta ir valstybe”, nėra jokia palyginama medžiaga paremta.

Skaityti daugiau: VARPAS

Turinys

J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę .................. 1

Žilvinas: Partizanei ........................................ 4

J. Brazaitis: Srovė ir uola ................................. 6

L. Prapuolenis: Atviromis akimis ........................... 16

R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas ....................... 27

Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų

     tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje ............ 31

 

DARBAI IR IDĖJOS:

 

Naujų žmonių fabrikas ...................................... 44

Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga .. 46

Europos LF bičiulių konferencija ........................... 48

Konferencijos žodis tėvynei ................................ 50

Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją ..................... 51

Iš Vliko veiklos ........................................... 52

Kiti apie Vliką ............................................ 56

Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą” ............................ 58

“Varpas” ................................................... 61

Veidrodžio šukelėje ........................................ 63

 

VEIDRODŽIO ŠUKELĖJE

VEIKLOS PROGRAMA

Politinės partijos ir rezistencinės kovos organizacijos pagal Vliko išplėstos veiklos šūkį nusistatė aktualiausių ir artimiausių rūpesčių programą. Joje —

Valstiečiai liaudininkai skelbia vidaus misijas, stengdamiesi atversti lietuvių tautą. į tikėjimą, kad 1917 Petrapilio seime “kairiosios grupės” balsavo ne prieš nepriklausomybę, kaip visos Lietuvos mokyklose buvo išpažįstama, bet tik prieš pasisakymą už nepriklausomybę.

Krikščionys demokratai žada tęsti mainų apyvartą — sėkmingai pelnę L. Vienybės Sąjūdį už mažalietuvius, dabar turi surasti, ką būtų galima pelnyti už Rezistencinę Santarvę.

Ūkininkų Sąjungos rūpestis — suorganizuoti tarnybą, kuri platintų įvairiom etiketėm pažymėtą medžiagą, nuo kurios kiekvieno galvoje darytus aišku, jog pasilikusieji Vokietijoje ir Vlike neemigravo tik iš pasiaukojimo Lietuvos laisvinimo reikalui.

Soc. demokratų didysis rūpestis — misijos eretikų kraštuose: kaip atversti iš erezijos marksizmo tikėjime Vokietijos socialdemokratus, kurių vadai pamojo į senelį Marksą ir savo partiją skelbia net nepasaulėžiūrine.

Ūkininkų Partija atkrito į kortavimo aistrą ir skelbs vajų suorganizuoti daugiau kortininkų, kad vieną galėtum mesti ant Vliko kortos, kitą ant diplomatų, trečią ant LLK, ketvirtą ant Santarvės ir t.t. Viena gi turi laimėti!

Tautininkai kilniai ugdo artimo sentimentą (dar neišaiškinta: ar meilės ar neapykantos), ieškodami būdų, kaip atsimokėti frontininkams už tai, kad jie padėjo tautininkams grįžti į Altą.

Skaityti daugiau: VEIDRODŽIO ŠUKELĖJE

Į Laisvę 1954 2(39)

ANTANAS MACEINA: Rezistencija prieš tremties dvasią.

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Be pasiaukojimo nėra rezistencijos.

ANTANAS MUSTEIKIS: Lietuvių vieta emigraciniame "tirpinimo katile".

DEMOKRATIJOS ŠVIESOJE: Svarstymai apie valstybę ir kultūrą ateities Lietuvoje.

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE: Vienybes ieškant laisvinimo organizacijoj.

1954    Nr. 2 (39)

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Į LAISVĘ leidžia

Lietuvių Fronto Bičiuliai. Vyr. redaktorius — J. Brazaitis. Redakcijos kolegija — J. Kazickas, A. Musteikis, L. Žitkevičius. Administratorius — V. Maželis. Viršelio vinjetė — dail. T. Valiaus. Redakcijos ir administracijos adresas — V. Maželis, 422 Menahan St., Ridgewood, Brooklyn, N. Y.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1954 2(39)

Daugiau įrašų...

  1. Rezistencija prieš tremties dvasią
  2. Kariūnas: Partizano dalia
  3. V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis
  4. KOVOTOJŲ KELIAIS

Subkategorijos