ERDVIŲ SAKALAI
New Yorkas. Rytas. Prieš 25 metus. Liepos 15 dieną, 5 val. 25 min. Floyd Bennett Field aerodromas. Nedidelė grupė žmonių stebi kaip sunkiai pakrautas lėktuvas meksfaltuotu keliu rieda jūros link. Visi gyvena tik viena mintimi — ar pakils? Ar pajėgs lėktuvas tuos pripildytus tankus degalų pakelti augštyn, kol pasibaigs meksfalto takas? O jei nepakels, kas tada? Arba augštyn į erdves, arba žemyn į jūrą. Kito kelio nėra.
Lėktuvas rieda žeme vis greityn, greityn; tarpas ligi jūros eina vis trumpyn ir trumpyn... Kažkas iš publikos drebančiu balsu aiktelėjo; žuvėdra išsigandusi nevykusiai pakartojo garsą... Sunkiai, sunkiai, lyg visas jėgas sukaupęs, didelis oranžinis paukštis, jau prie pat vandens atsiskyrė nuo žemės ir labai iš lėto pradėjo kilti augštyn. Publika giliau įkvėpė oro, atsiduso ir ilgai sekė, kol lėktuvas dingo iš akių.
Tai buvo lėktuvas vardu Lituanica. Jame skrido du lietuviai lakūnai: S. Darius ir S. Girėnas. Juos išlydėjo bičiuliai ir žurnalistai. Taip vyko pirmas bandymas be nusileidimo per Atlantą iš New Yorko pasiekti Lietuvą — Kauną. Niekas pasaulyje dar tokios kelionės nebuvo įvykdęs.
Atlanto vandenyną jie perskrido, pasiekė Europos žemyną ir visai nebetoli nuo savo tėvynės Vokietijoje, Soldino miške, lėktuvas sudužo ir abu lakūnai žuvo didvyrių mirtimi. Tikslios žuvimo priežasties ir šiandien mes nežinome. Lėktuvo įrengimai buvo labai kuklūs. Neturėta net radijo siųstuvo, kuriuo būtų galėję informuoti apie padėtį. Tik kada miške buvo rastas sudužęs lėktuvas ir žuvę lakūnai — sužinota apie Lituanicos tragediją, Šiandien dar spėliojama: audra, tamsa, degalai, instrumentai, motoras.
Šiandien šie didvyriai stovi šalia kitų garsiųjų Atlanto nugalėtojų. Jie paguldė savo galvas Lietuvos garbei, pasaulio aviacijos ir žmonijos gerovei. Jų pasiaukojimas ir meilė Lietuvai tebūna mums pavyzdys. Jie žinojo, kad kelionė bus sunki ir mirtis gali juos pasitikti kiekviename žingsnyje, todėl, prieš išskrisdami, parašė ir paliko mums testamentą:
LITUANICOS laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams.
LITUANICOS pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!
Tad šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!
Dariaus-Girėno paminklas Soldine, Vokietijoje, jų žuvimo vietoje.
Darbininko klišė.
Tą didįjį bandymą pradėsime, tikėdamiesi Dangaus palaimos!
Liūdnai skambėjo Karo Muzėjaus ir bažnyčių bokštų varpai, skelbdami Lietuvai ir pasauliui apie erdvių sakalų mirtį. Verkė seni, verkė ir vaikai. Gedulas apdengė miestą ir kaimą. Toks gedulo šydas seniai bebuvo pridengęs šį taikingąjį rūtų kraštą.
O kiek būtų džiaugsmo broliams, seserims ir motinoms, kurios gimdo tokius narsuolius! Kiek būtų džiaugsmo mūsų valstybei ir tautai, kuri užaugino tokius pasaulinio masto lakūnus! Deja, giltinė pastojo jiems kelią prie pat Nemuno krantų ir du erdvių sakalai atmušė sparnus į sausąją eglelę...
Jie paguldė savo galvas tam, kad mes gyventume. Jųjų žygis ir testamentas liks amžinas kiekvieno lietuvio širdyje. V. Perms.
DIDIEJI TESTÄMENTININKAI
Šimtai iš mūsų atsimename, kai Kauno aerodrome prieš 25 m. su didžiausiu entuziazmu, džiaugsmu laukėme lyg stebuklo, pasirodant “Lituanicos”, kurioje skrenda sparnuoti du lietuviai iš Amerikos į Lietuvą.
Palūžo visų viltis, užgeso džiaugsmas, nutilo juokas ir gilus skausmas apgaubė visų širdis, kuomet tyliąją nakties valandą mus pasiekė žinia, kad drąsūs, ryžtingi, nepalaužiamos valios du Lietuvos sūnūs lakūnai kpt. Stepas Darius ir ltn. Stasys Girėnas, perskridę audringąjį Atlantą, dėl iki šiol neišaiškintų aplinkybių, žuvo visai prie Lietuvos slenksčio, prūsų žemėje, Soldino miške.
Kaunas iš tikrųjų buvo pasiruošęs karžygius triumfališkai sutikti, bet deja...
Lakūnai Darius ir Girėnas savo didvyrišku žygiu ir šiurpia mirtimi surišo Ameriką ir Lietuvą draugiškumo ryšiais ir tapo to draugiškumo simboliais.
Darius ir Girėnas buvo gimę Lietuvoje. Abu buvo atvežti tėvų į Ameriką dar visai jauni vaikai. Čia išaugę, išsimokslinę ir savanoriais atitarnavę Amerikos kariuomenėje, kuri visais laikais kovoja dėl visų tautų laisvės ir nepriklausomybės, Amerikos laisvės prieglobstyje ir jos technikos pažangoje subrendę, bei savo protėvių karžygiška dvasia apsišarvoję, savo žygiu siekė Amerikai ir Lietuvai garbės.
Už tai jiems niekas jokių premijų nebuvo skyręs, niekas aukso kalnų nežadėjo ir iš niekur garantuoto atlyginimo nedavė. Jie gerai žinojo, kad visa tai daro ne dėl savęs, kiek dėl Amerikos ir dar daugiau dėl tėvynės Lietuvos. Jų kelrodžiu buvo šūkis: New York — Kaunas arba mirtis! Jie paliko Jaunajai Lietuvai testamentą, persunktą istorinėmis tiesomis, kurį mes visi privalome vykdyti, t.y. siekti savajai tautai laimėjimų, arba žūti.
Nenuostabu, kad jų tragiškos mirties sidabrinę sukaktį minint sujudėjo daugelio vietovių lietuviai, o ypač Čikagos lietuviška visuomenė savo didingoje eisenoje ir minėjimo metu prie Dariaus ir Girėno paminklo parodė savo pagarbą jiems.
Minėjimas Čikagoje įvyko š.m.liepos 20 d. ir buvo suruoštas pastangomis suorganizuoto komiteto iš Dariaus-Girėno posto pareigūnų bei Čikagoje esančių įvairių organizacijų atstovų. Komitetui vadovavo ir jį pravedė nenuilstamas visuomenininkas Dr. Stepas Biežis ir ramovėnas Kęstutis Dirkis. Minėjimo metu prie paminklo kalbėjo. J. Kajeckas — Lietuvos atstovas Wašingtone, A. E. O’Konskis— kongreso narys, Dr. Daužvardis— Lietuvos Konsulas Čikagoje, Richard J. Daley — Chicagos miesto burmistras, P. Dargis — S.L.A. pirmininkas ir J. Talalas — spaudos komisijos p-kas — perskaitė labai prasmingas rezoliucijas.
Parade dalyvavo: 5 armijos orkestras su vėliavų vora, JAV jūrininkų orkestras, moterų vienetas “drill team”, 45 artilerijos bataliono junginys, Amerikos Legiono postas, Don Varno ir Dariaus-Girėno postų vėliavos su veteranais, “4018” traukinys, Chicagos miesto gaisrininkai, Čikagos miesto policijos junginys ir beveik visos lietuviškos organizacijos su savo vėliavomis. Minėjimas buvo labai gražus ir įspūdingas. Toks gausus dalyviais ir žiūrovais minėjimas Čikagoje buvo pirmas.
Pov. Dirkis
Dariaus-Girėno minėjimas Soldine, jų žuvimo vietoje. Kalba Dariaus duktė, atvykusi iš Kauno. Minėjimas įvyko š.m. liepos 16 d. Darbininko klišė.
