ATVIRI LAIŠKAI
LIEČIA PULK. A. BIRONTO ATSAKYMĄ PULK. O. URBONUI
Gerb. Pone Redaktoriau,
Maloniai prašau neatsisakyti atspausdinti Tamstos redaguojamame žurnale šį mano pareiškimą, ryšium su plk. A. Bironto straipsniu ‘‘Lietuvos Vietine Rinktinė 1944 m.”
(“Karys” Nr. 5, 1952 rugpjūtis).
Pulk. A. Birontas minėtame straipsnyje rašo: “Tik po Rinktinės likvidavimo vienam mėnesiui praėjus, gen. Kubiliūnas Tarybos vardu pasiūlė man iš buvusių Viet. Rinktinės likučių ir esamų lietuviškų apskričių komendantūrų suformuoti mobilizacijos štabą. Griežtai atsisakiau motyvuodamas...”
Laikau savo pareiga pulk. A. Birontą patikslinti. 1944 m. gegužės mėn. 24 d. pulk. A. Birontas, atvykęs į Vl-ą fortą prie Kauno, kur jau likviduotos Vietinės Rinktinės 31 karininkas buvo vokiečių kalinami, pareiškė: “Jūsų likimas man nežinomas, ir jums visiems padėti negaliu. Turiu pavedimą sudaryti naują Vietinės Rinktinės štabą, ir man reikalingi štabų darbe prityrę karininkai. Kas iš jūsų sutiks dirbti mano vadovybėje — bus iš arešto paleistas”.
Kalinamųjų karininkų tarpe buvau vyresnysis, žinodamas, kad vienintelė proga karininkams išsilaisvinti būtų šio pasiūlymo priėmimas, sutikau, kad norintieji dirbti pakitėjusiose Viet. Rinktinės sąlygose gali eiti į pulk. A. Bironto formuojamąjį štabą. Keturi karininkai sutiko ir tą pačią dieną iš VI-ojo forto paleisti.
Atsisveikindamas su jais, jiems pareiškiau, kad jų, kaip lietuvių, sąžinės reikalas — stoti į tą darbą ar eiti į mišką.
Taigi ne “praėjus mėnesiui”, bet kelioms dienoms po Viet. Rinktinės likvidavimo praėjus, pulk. A. Birontas jau formavo naują Viet. Rinktinės štabą.
Kieno tad pavedimu?
Prašau priimti, Pone redaktoriau, mano tikros pagarbos pareiškimą,
Pulk. T. Vidugiris,
Buv. Vietinės Rinktinės Kauno Pulko Vadas.
Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU
JONAS SAKALAUSKAS
Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, jaunoji valstybe tuojau pat atsidūrė didelių pavojų akivaizdoje. Pradinis kūrybos darbas buvo trukdomas priešų, kurie stengėsi užgniaužti Lietuvos savarankų gyvenimą. Nualinta po pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo reikalinga rūpestingo jai padarytų žaizdų gydymo. Deja, tuos svarbius reikalus teko atidėti ateičiai, nes valstybės apgynimas nuo priešų paėmė visas jėgas.
Mūsų tautos gyventos žemės nuo senų senovės buvo apsuptos gausių skaičiumi tautų, kurios visais laikais stengėsi nustelbti lietuvius, kurie tik vieną turėjo troškimą — gyventi savitu gyvenimu ir kitoms tautoms nesudarė grėsmės. Tuo tarpu iš visų pusių Lietuvos kaimynai buvo grėsmingi ir iš jų palvoj aus mes sulaukdavom be pertraukos. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jai nebuvo draugingi ir parblokšti karo eigoje vokiečiai ir greta Lietuvos atsikuriantieji savo nepriklausomybę lenkai. Ypač paskutinieji, sapnuodami pasibaigusius praeities sapnus, vis dar tikėjosi lietuvius įtraukti savo įtakon. Amerikos prezidento Vil-sono paskelbtieji keturiolika punktų, kurių tarpe bene svarbiausias buvo tautų apsisprendimo teisė, draudė ir vieniems ir kitiems atvirai pulti naujai atsikūrusią Lietuvos Respubliką. Iš pasalų puldinėjimai nors ir buvo Lietuvai kenksmingi, bet dėl minėtų aplinkybių jau negalėjo sudaryti mirtino pavojaus.
Tačiau lietuvių tautai didžiausias pavojus paskutiniais šimtmečiais susidarė iš rusų pusės. Rusai, pavergę daugybę tautų savo imperialistinėj akcijoj, užklupo ir Lietuvą. Jeigu pirmojo pasaulinio karo pasėkoje rusų nacionalistine agresija buvo apmalšinta, tai bolševizmui Rusijoj įsigalėjus, atsirado naujas negirdėto - neregėto žiaurumo pavojus iš subolševikėjusių rusų.
Jokie demokratiniai Amerikos prezidento Vilsono punktai balševikams ir nebuvo ir dabar nėra privalomi. Jų gaujos pradėjo plūsti į Lietuvą. Ir Lietuvos vyriausybė, šį pavojų pajutus, išleido istorinį atsišaukimą į krašto jaunuomenę, kviesdama stoti savanoriais į organizuojamus tėvynei ginti pulkus. Rusų bolševikų pavojus privertė Lietuvos tuometinius vadovus imtis Lietuvos kariuomenės organizavimo. Jeigu mūsų savanoriai nebūtų pastoję kelio rusams-bolševikams, jie būtų užplūdę visą Lietuvą.
Skaityti daugiau: RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ
