MANO LIETUVOS ATEITIES VIZIJA

Visame pasaulyje vyksta gėrio ir blogio kova. Visi mes esame didelėje bėdoje. Ji liečia JAV, Lietuvą ir visą pasaulį. Padėtis Lietuvoje sunki, bet ne beviltiška. Galima atstatyti sugriautus namus, geležinkelius, tiltus, galima pagaliau atstatyti ištisus sugriautus miestus, bet sugriautų žmonių sielų — niekada. Tą gali padaryti tik vienas Dievas. Todėl dabar mūsų tėvynėje ant dvasinių griuvėsių dažnai girdėti klaikus Mefistofelio juokas...

Lietuva — misijų kraštas. Lietuvos ateitis — vaikai. Po 2-3 kartų gal regėsim šviesesnę Lietuvos ateitį per nuolatinį krikščionišką auklėjimą, šiandien Lietuva reikalinga dangiškos pagalbos ir intervencijos kaip dvasinis ligonis. Lietuva reikalinga antrojo stebuklo. Bet kaip jo laukti, jei neatsidėkota už pirmąjį? Mūsų ateitis — vaikai, bet kaip tos ateities laukti, jei mūsų planetoje kasmet nužudoma negimusių milijonai vaikų ir dargi pačių motinų rankomis. Tą daro ir mūsų Lietuva. Ko norėti, jeigu šiandieną pasaulyje liejasi kraujas Afrikoje, Jugoslavijoje-Bosnijoje, Sarajeve, Kaukaze ir kitur. Kai kurių žmonių jautri ausis jau girdi iš tolo: Apokaliptiniai raiteliai joja! Artėja 2000 metai...

Skaityti daugiau: MANO LIETUVOS ATEITIES VIZIJA

LIETUVA: JOS ATEITIES VIZIJA

39-tojoje Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje

JUOZAS BAUŽYS

Pokalbiai apie sovietinį palikimą, istorijos perrašinėjimus, ekonomiją, spaudos laisvę, literatūrą, jaunimą, viltis ir optimizmą

Trisdešimt devintosios lietuviškų studijų savaitės, surengtos Lietuvių fronto bičiulių rugpjūčio 20-27 d. Dainavoje, pagrindinė tema buvo „Lietuva: jos ateities vizija". Lietuviško Dainavos peisažo prieglobstyje bičiuliai ir bičiulės, o taip pat ir svečiai iš Lietuvos, ieškojo, svarstė ir kūrė viziją gražesnės Lietuvos ateičiai, analizavo dabartinę Lietuvos padėtį, nagrinėjo pastebimų problemų priežastis, ieškojo kelių atkurti ne tik ekonomiškai, bet ir moraliai tvirtą Lietuvos žmogų.

Ieškant Lietuvos ateičiai vizijos, reikia suprasti ją kovos tarp Gėrio ir Blogio fone. Taip savo paskaitą apie sovietinį palikimą pradėjo Povilas Vaičekauskas, partizanas, rezistentas, Sibiro kalinys, visuomenininkas, dabar jau ilgesnį laiką gyvenantis Čikagoje. Jis pastebėjo, jog per penkiasdešimt metų sovietinė sistema sukūrė naują, baimės ir prisitaikymo persunktą žmogaus tipą, sugriovė jo sielą, ir visa tai trumpu laiku atstatyti yra nepaprastai sunku. Lietuva dabar yra lyg tas sunkiai sergantis ligonis, reikalingas priežiūros, tačiau nenorintis sutikti su gydytojo nurodymais.

Kitoje savo paskaitoje Povilas Vaičekauskas, kalbėdamas apie „Laisvės kovų archyvą", apsistojo prie jame pastebėtų bandymų perrašyti ir keisti istoriją. Ne tik eilinių žmonių smegenys buvo perplauti TSKP propaguojamo „mokslo", bet tuo labiau ir kai kurių dabartinių istorikų, kurie ne visada sugeba atrinkti tikrus dokumentus nuo KGB suklastotų. Prelegentas turėjo galvoje „Laisvės kovų archyvo" 11 nr. išspausdintą straipsnį apie antinacinę rezistenciją Lietuvoje, kur apie ją beveik nekalbama, o visas dėmesys nukreiptas į žydų žudynes, pateikiami nepatikrinti ir suklastoti dokumentai. „Laisvės kovų archyvas" apskritai yra labai teigiamas leidinys, tačiau jame atsirandančios klaidos gali sukelti nepasitikėjimą redaktoriais. Kažkodėl LKA tomuose vengiama naudoti gyvų žmonių liudijimus. Susidaro įspūdis, kad buvusieji nomenklatūros žmonės tokius gyvus Lietuvos istorijos liudininkus bando ignoruoti.

Skaityti daugiau: LIETUVA: JOS ATEITIES VIZIJA

Į Laisvę 1996 123(160)

    T U R I N Y S

K. A. — Artėjant prie balsavimo urnos ........................................2

Skaitytojų žodis ............................................................ 4

Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais ........ 5

Vytautas Volertas — Apie grįžimą ........................................... 11

Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas ......................... 17

Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. 23

E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? .................................. 34

Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė ................................ 36

Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? ......................... 38

Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų ............................ 45

Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas .................. 52

Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities ................ 56

Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis ................... 62

Vardai ir įvykiai .......................................................... 65

Los Angeles — 29-tą kartą .................................................. 67

Įteiktos Lukšos-Daumanto fondo stipendijos ................................. 70

Atsiųsta paminėti .......................................................... 72

Po šešerių nepriklausomo Lietuvos gyvenimo metų vis dar su netikrumu žvelgiame į valstybės ateitį. Vis dar nesurandame kelių, kurie išvestų Lietuvą iš dvasinių ir materialinių klampynių. Nejaugi spėjome pamiršti, kad valstybės, tautos ir žmogaus laisvė priklauso nuo pačių piliečių, kad laisvę reikia ne tik išsikovoti, bet ir išlaikyti. Reikia dirbti sutartiniu ir demokratiniu būdu, reikia tvirtai ir aiškiai Seimo rinkimuose pasisakyti už gražesnės Lietuvos ateitį.


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1996 123(160)

VARDAI IR ĮVYKIAI

•Rašytoja Alė Rūta (Elena Arbienė) atšventė savo 80-jį gimtadienį Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių surengtoje literatūros popietėje 1995 gruodžio 3 d. Apie šią tradicinę literatūrinę šventę plačiau bus parašyta kitame numeryje.

•Poetė Julija Švabaitė-Gylienė laimėjo 1994 m. Lietuvių rašytojų draugijos literatūros premiją už savo penktąjį poezijos rinkinį „Žiemos erškėtis". Premija įteikiama 1996 vasario 16 d.

Dr. Juozas Tumelis, Į laisvę fondo Lietuvos filialo valdybos pirmininkas, Vilniuje rengia spaudai „Į laisvę" žurnale 1943-1990 spausdintų svarbiausių straipsnių antologiją. Knygą išleis Į laisvę fondas.

•Aldona Žemaitytė, Vilniuje leidžiamo „Dienovidžio" redaktorė, lapkričio mėn. lankėsi Amerikoje. Su paskaitomis dalyvavo Čikagos „Ateities" kultūriniame savaitgalyje, pabendravo su LF bičiuliais, Clevelande kalbėjo ateitininkams ir platesnei visuomenei.

•Gyd. Asė Zaksienė, gyvenanti Izraelyje, prieš maždaug 9 metus „Į laisvę" žurnale rašiusi apie savo vyro, buviusio KGB generolo Zakso ir kitų komunistinių pareigūnų veiklą Lietuvoje, 1995 m. išleido savo atsiminimų knygą „Tu parsidavei velniui". Knyga išleista rusiškai, turi didelį pasisekimą. Autorė galvoja šią knygą išleisti ir lietuviškai.

•Advokatas Jonas Kairevičius, Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas, 1995 lapkričio mėn. buvo išrinktas į Lietuvos advokatūros aukščiausiąją tarybą. Jonas Kairevičius taip pat aktyviai dalyvauja Lietuvos valstybinėje komisijoje, kuri planuoja kuo iškilmingiau paminėti pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo katekizmo — 450 metų sukaktį.

Dr. Kęstutis Skrupskelis šiuo metu Kaune yra dukart savaitėje išeinančio „Garso" vyr. redaktoriaus pavaduotojas. „Garsas" (buvęs „Kauno laikas") yra patrauklus ir įdomus ypač savo nuosaikiu, pozityviu tonu, išsiskiriančiu iš kitų Lietuvos laikraščių.

Dr. Kazys Pemkus, per daugelį metų savo namuose, Elgin, IL, rinkęs lietuviškas knygas, žurnalus, laikraščius, rankraščius ir kitokią archyvinę medžiagą, dabar visą savo sukauptą biblioteką ir archyvą persiuntė į Lietuvą Klaipėdos universitetui. Šio universiteto biblioteka pavadinta dr. Kazio Pemkaus vardu.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

ARTĖJANT PRIE BALSAVIMO URNOS

VEDAMIEJI

Šie metai Lietuvai yra svarbūs sukaktuviniai metai. Sukanka 55 metai nuo 1941 metų Tautos sukilimo ir nuo antrą kartą šiame šimtmetyje Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo su Laikinąja vyriausybe. Nors laisvasis pasaulis ir didžiai stebėjosi lietuvių heroizmu, okupantai dėjo visas pastangas tuos istorinius įvykius ištrinti iš Lietuvos istorijos.

Apgailėtina, kad sovietinei mokyklai pavyko išauklėti naująją šviesuomenę, užrišant jai akis ir slepiant šiuos didelius istorinius momentus. Pirmosios nepriklausomybės išugdytą lietuvių šviesuomenę sunaikinus, tik maža jos dalis galėjo tiksliai perduoti tuos istorinius įvykius savo vaikams. Naujiesiems istorikams buvo įdiegta galvon naudotis sovietinėmis gaidomis paruošta „istorine" medžiaga, ignoruojant dar tebesančius gyvus liudininkus. Nors pirmieji demokratijos daigai buvo pasodinti Persitvarkymo Sąjūdžio 1988 spalio 20-24 d. suvažiavime Vilniuje, tačiau formuojant ir atstatant Lietuvos Respubliką, nepastebėjome oficialiai įvertinto 1941 m. Tautos sukilimo ir jo istorinės reikšmės Lietuvos nepriklausomybės atstatymui. 

Skaityti daugiau: ARTĖJANT PRIE BALSAVIMO URNOS

Subkategorijos