LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJA

Trys pagrindinės temos:
Tolimesnė Lietuvių fronto bičiulių veikla
• Nepasaulėžiūrinės politikos klausimai
•Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje

1995 gegužės 12-13 d. savo konferencijon į Čikagą buvo suvažiavę Lietuvių fronto bičiuliai, norėdami apsvarstyti šias tris pagrindines temas. Penktadienį Ateitininkų namuose, Lemonte, posėdžiavo JAV ir Kanados LFB taryba kartu su Į Laisvę fondo. Lietuviškų studijų centro ir vietinio Čikagos LFB sambūrio vadovybėmis. Posėdžiui vadovavo LFB tarybos pirm. Vytas Petrulis iš Detroito. Buvo išklausyti įvairių komisijų pranešimai, pasiinformuota apie veiklą Amerikos žemyne ir Lietuvoje. Tą patį vakarą Ateitininkų namuose įvyko pobūvis, kuriame dalyvavo bičiuliai ir jų kviestieji svečiai. Buvo malonu matyti svečius ir iš Lietuvos: prof. Ignacą Uždavinį, Lietuvos seimo narį, vieną iš Krikščionių demokratų partijos vadovų; ir Olitą Dautartaitę, aktyviai dirbančią su Tėvynės Sąjunga, žinomą aktorę ir poezijos interpretatorę. Abu svečiai savo kalbose plačiai pasakojo apie politinę ir ekonominę Lietuvos padėtį. Olita Dautartaitė atliko taip pat ir lietuviškos poezijos rečitalį.

JAV Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė kalba LFB konferencijoje.

Nuotr. K. Ambrozaičio

Gegužės 13, nuo pat ryto, konferencija vyko Marijonų salėje, Čikagoje. Rengėjų vardu dalyvius pasveikino Čikagos LFB sambūrio pirm. dr. Petras Kisielius. LFB tarybos pirm. Vytas Petrulis invokacijai pakvietė kun. dr. Vytautą Bagdanavičių. Susikaupimo minute buvo prisiminti mirusieji bičiuliai ir bičiulės, perskaitytas iš Lietuvos gautas Į Laisvę fondo filialo sveikinimas, sudaryta nutarimų komisija.

Juozas Ardys, LFB tarybos prezidiumo narys, pateikė susumuotus apklausos duomenis, surinktus iš bičiulių atsakymų į anksčiau išsiuntinėtas anketas. Nors ir ne visi bičiuliai į anketą atsiliepė, tačiau gauti pasisakymai yra gan įdomūs. Pavyzdžiui, net 55% pasisakė už bičiulių aktyvesnį jungimąsi į politinę veiklą Lietuvoje, 62% — už asmeninį rėmimą Lietuvos krikščionių demokratų partijos, o 45% norėtų remti ir Tėvynės Sąjungą. Į Laisvę fondo filialo Lietuvoje veiklai pritarė net 83%, laisvę" žurnalo leidimui dviem laidom (Amerikoje ir Lietuvoje) — 86%. Įdomu, kad už išeivijos lietuvio kandidatūrą į Lietuvos prezidentus pasisakė tik 41%, nepritarė 45%. Tačiau jau 52% galvojo, kad pritarimas tokiai kandidatūrai pareitų nuo paties kandidato asmens.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJA

LFB konferencijos nutarimai

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJOS
įvykusios 1995 gegužės 12-13 Čikagoje 
N U T A R I M A I

A. Dėl tolimesnės veiklos gairių

1. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsirado sąlygos užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos valstybės politiniame gyvenime. Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, daugiau negu 50 metų vykdęs svetur savo prisiimtą rezistencinę misiją, ją dabar keičia į politinę veiklą ir ieško būdų tai veiklai tęsti Lietuvoje.

2. 1996 metų Lietuvos seimo rinkimuose Lietuvių fronto bičiuliai (LFB) ryžtasi remti tvirtų demokratinių principų, krikščioniškos moralės kandidatus, nesusitepusius savo politine praeitimi arba jos atsisakiusius. Bendram darbui seimo rinkimuose LFB tariasi su idėjiškai artimomis Lietuvos partijomis.

LFB konferencijoje.  Nuotr. K. Ambrozaičio

3.    šiai politinei veiklai įgyvendinti LFB Taryba artimiausiu laiku sudaro pastovią 5-7 asmenų komisiją.

4.    Į laisvę fondo veikla užsienyje pamažu mažinama, didesnę darbų dalį perkeliant į Lietuvą ir atitinkamai didinant Į laisvę fondo Lietuvos filialui visokeriopą paramą.

Skaityti daugiau: LFB konferencijos nutarimai

Juozo Lukšos-Daumanto fondas ir jo įstatai

JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

Su Juozo Lukšos-Daumanto fondu susijusiais rūpesčiais bei sumanymais savo laiškuose dalinasi Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas ir tos gimnazijos mokytoja Valė Urbelienė. Abu laiškai šį pavasarį buvo rašyti Nijolei Bražėnaitei. Laiškuose rasite taip pat ir pluoštelį įspūdžių apie Lietuvoje susuktą Vytauto Landsbergio, Jr. filmą „Baladė Daumantui". (Tikimės, kad šio filmo tema ateity galėsime plačiau parašyti.)

Rašo Valė Urbelienė:

...Paruošiau šį (Juozo Lukšos-Daumanto fondo) projektą, galvodama apie tai, kaip geriau išvengti nedoro pasipelnymo galimybės, juk žinau, kad dažniausiai gyvenime laimi tas, kas garsiau rėkia ir viešai prisiekinėja meilę tėvynei. Sumišusiomis širdimis gyvename — toks laikotarpis. Mokyklose dirba mokytojai, kurie prieš 10-15 metų sekė ir tardė vaikus, lankančius bažnyčią, aiškino, kad Dievo nėra, kad nebuvo jokios Vasario 16-tosios, etc. O dabar tie patys mokytojai švenčia su vaikais šv. Kūčias ir šv. Velykas, garsiau už kitus gieda himną, už kurį dar prieš 7 metus mano akyse mėtė iš mokyklų. Toks laikas — turime išsiauklėti jaunimą ne ant melo, nes jaunimas toli gražu ne visais patiki. Aš tai kalbu, sakydama apie savo mokinius, dar prieš metus kartais galvojusius labai priešiškai apie Juozą (Daumantą) ir partizanus, o dabar mes kalbamės su jais visai kitaip. Jie daug kur pakeitė savo stereotipinę nuomonę, pradėjo domėtis patys, kiekvienas ieško savo santykių su tuo laikotarpiu. Tik būtina sąlyga — tavo gražūs žodžiai turi atitikti tavo poelgiui...

Skaityti daugiau: Juozo Lukšos-Daumanto fondas ir jo įstatai

LIETUVA: VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ 1990-1995

Studijų dienos Kaune. Atidaromojo posėdžio dalyviai Kauno rotušėje. Pirmieji iš k.: kun. Ričardas Repšys ir vysk. Sigitas Tamkevičius. Nuotr. A. Kairio.

Ketvirtoji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje

Kauno rotušėje liepos 5 d. prasidėjo Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti ketvirtosios studijų dienos, kurių tema buvo „Lietuva: valstybė ir visuomenė 1990-1995". Atidaromajam posėdžiui vadovavo adv. Jonas Kairevičius, Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas, ir Vidmantas Valiušaitis, tarybos sekretorius. Invokacijai buvo pakviestas J. E. vysk. Sigitas Tamkevičius. Po maldos, sveikinimo žodyje vyskupas linkėjo studijų dalyviams Aukščiausiojo malonės, kuri įkvėptų vilties ir energijos dirbti.

Pirmąjį pranešimą „Vilčių ir praradimų balansas" skaitė istorikas, fondo filialo valdybos pirmininkas dr. Juozas Tumelis. Jis apžvelgė penkerių nepriklausomos Lietuvos metų raidą, analizavo sunkumų priežastis, nurodė klaidas, iškėlė klausimų diskusijoms. Didžiausia Lietuvos problema, anot Tumelio, yra sovietinis paveldas. Antrasis šio pirmojo posėdžio kalbėtojas buvo prof. Bronius Kuzmickas. Jis pastebėjo, kad vykstąs valdžios atsiribojimas nuo tautos. Per 50 sovietinės okupacijos metų nebuvo mąstoma apie žmogų kaip individą, ir tai tebevyksta ir dabar. Pranešėjas pasidžiaugė Lietuvos jungimosi į Europą pastangomis, ypač faktu, kad Baltijos šalys eina kartu su Skandinavijos valstybėmis.

Skaityti daugiau: LIETUVA: VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ 1990-1995

NEBESULAUKSIME SUGRĮŽTANT

Su liūdesiu prisimename amžinybėn iškeliavusius bičiulius

VAIDOTAS DAUNYS, "Krantų" ir "Naujosios Romuvos" žurnalų redaktorius, poetas, publicistas, "Regnum" leidybos organizatorius ir knygų autorius, kultūrinių vakaronių rengėjas tragiškai žuvo šeštadienio, 1995 liepos 29-tos rytą. Žuvo kildamas oro balionu Vilniuje, Vingio parke. Jo kūrybinė ugnis užgeso pačiame gyvenimo vidurdienyje, 37-tuosiuose metuose. Paliko žmoną Raimondą, sūnų ir keturias dukteris.

Vaidotas Daunys buvo vienas iš pirmųjų į laisvę fondo Lietuvos filialo iniciatorių, kurį laiką buvo jo taryboje. Vaidoto Daunio netekus, liko žymi spraga Lietuvos kultūriniame gyvenime, didelis nuostolis jaunųjų kūrėjų gretoms. Jis buvo vienas iš pirmųjų, supratęs išeivijos kultūrinių darbų reikšmę atsikuriančiai Lietuvai ir stengęsis juos perduoti Lietuvos spaudoje.

1994 rugsėjo 17 savo pilname vilčių laiške dr. K. Ambrozaičiui jis taip rašė:"... Siunčiu Jums "Naująją Romuvą", senąją mūsų svajonę ... Neseniai skaičiau paskaitą apie Maceiną (Austrijoje). Norėdamas tęsti Maceinos ir Pilnutinės demokratijos tradicijas, Lietuvoje rizikuoji būti anachronistas. Vis dėlto aš matau labai daug gyvybingų dalykų toje tradicijoje. "Purensime dirvą..." "Naujoji Romuva" ir lieka Vaidotui Dauniui didžiausiu paminklu.

Skaityti daugiau: NEBESULAUKSIME SUGRĮŽTANT

Subkategorijos