Prieš penkiasdešimt penkerius metus
Jau pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje spontaniškai pradėjo kurtis lietuvių pasipriešinimo prieš okupaciją grupės su savo atsišaukimais ir pogrindine spauda. Tai buvo 1940 metai. Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) išleido pirmąjį „Laisvosios Lietuvos" numerį. Prie šio pogrindinio laikraščio išleidimo prisidėjęs Vladislovas Telksnys prisimena pogrindžio spaudos grupės rezistencinę veiklą sovietų ir vokiečių okupacijos metais.
VLADISLOVAS TELKSNYS
Reikėjo grumtis, sukilti prieš žiaurias represijas, melagingą propagandą, šmeižtą. Reikėjo stoti į nelygią kovą su pavergėjais, jų pagalbininkais — tais, kurie net nesusimąstę skundė, kišo lietuvius į kalėjimus ir net po velėna. Tos pasipriešinimo grupės turėjo savo spaudą, kuri visuomenę teisingai informavo apie politinę padėtį Lietuvoje ir vandališkus atėjūnų veiksmus prieš dorus žmones. Netrukus miestuose pasirodė ir mūsų, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF), grupės šapirografu bei rotatoriumi spausdinti atsišaukimai ir laikraštis „Laisvoji Lietuva".
Mūsų pogrindžio grupei, sudarytai iš ateitininkų, vadovavo Juozas Gražys ir Eltoje dirbęs Povilas Malinauskas.
Naktimis nemiegame: savo ir draugų butuose spausdiname atsišaukimus ir platiname Kaune. Juos klijuojame ant sienų, stulpų, paskleidžiame prie parduotuvių, įstaigų, įmonių durų, žmonių susibūrimų vietose, o laikraštį įkišame gyventojams į pašto dėžutes.
Skaityti daugiau: PIRMASIS GINKLAS BUVO SPAUDA
PILYPAS NARUTIS
1941 metų Tautos sukilimo minėjimuose esame įpratę laikyti birželio 23 dieną kaip Lietuvos Laikinosios vyriausybės viešojo veikimo pradžią. Tačiau iš tikrųjų sukiliminės Laikinosios vyriausybės egzistencijos pradžia pogrindyje buvo 1941 metų balandžio 22 d., kada „...tariantis su atstovais iš Vilniaus /VI. Nasevičius, dr. Pr. Padalis/, Kaune buvo sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausybė, kuri Vilniaus LAF štabo ir Kauno LAF štabo balandžio 22 d. buvo patvirtinta:
Ministras pirmininkas - pulk. Kazys Škirpa,
Krašto apsaugos ministras - maj. Vytautas Bulviaus,
Užsienio reikalų ministras - Rapolas Skipitis,
Vidaus reikalų ministras - Vladas Nasevičius,
Švietimo ministras - prof. Juozas Ambrazevičius,
Finansų ministras - Jonas Matulionis,
Prekybos ministras - Vytautas Statkus,
Pramonės ministras- dr. Adolfas Damušis,
Žemės ūkio ministras - prof. Balys Vitkus,
Socialinės apsaugos ministras - dr. Juozas Pajaujis,
Komunalinio ūkio ministras - Vytautas Landsbergis-Žemkalnis,
Susisiekimo ministras - Jonas Masiliūnas,
Valstybės kontrolierius - Jonas Vainauskas."
_files/I-Laisve-1996-124(161)-7.jpg)
Studijų savaitėje Dainavoje. IS k. - bičiuliai Kazys Ambrozaitis, Vytautas Majauskas, Pilypas Narutis ir Vytautas Volertas. Nuotr. M . Amtrrozaitienės.
Skaityti daugiau: 1941 M. SUKILIMĄ PRISIMENANT
Dabar
Mano tautos
Paskutiniam pilkapy brinksta
Legendos grūdas,
Sėkla dainos,
Ir krauju krikštyti
Tampa vėl gyvybe.
K.Bradūnas
Žygis, suartinęs Julijono Būtėno
gimimo ir žūties vietas
VITALIJA KAZILIONYTĖ
_files/I-Laisve-1996-124(161)-8.jpg)
Mintis parašyti jūsų žurnalui nedavė man ramybės jau nuo 1994 metų, kai netikėtai į mano rankas pakliuvo 118-tas „Į laisvę" numeris, kuriame buvo išspausdinti Vlado Strigūno parodymai apie Broniaus Kuzmicko žūtį ir palaidojimo vietą. Vėliau teko skaityti dar keletą numerių. Supratau, kad jūsų žurnalas—tai gurkšnis tyro oro, kurio įkvėpimas suteikia kažkokią ilgai lauktą galią netvirtai mūsų dvasiai. Kiekvienas straipsnis čia pulsuoja tuo tikrai didžiu žodžiu—Į LAISVĘ.
O dabar sustosiu prie pagrindinės temos, kuri yra šio rašinio atsiradimo kaltininkė. Tai Julijono Būtėno, Pasvalio krašto žmogaus, atminimo įamžinimas. Jūs jau šitą darbą padarėte, nes tiek straipsnių, prisiminimų apie J. Būtėną nebuvo nė viename kitame leidinyje. Dėkoju už tai, kad negailėjote savo žurnalo puslapių tokiam brangiam žmogui, kurio vardą Lietuvos laisvės kovų istorijoje drįstu rašyti šalia Juozo Lukšos-Daumanto. Jie neišskiriami, nes nors gyvenimas judviejų skirtingas, kraujo auka ta pati.
Skaityti daugiau: KRYŽIAI PRIE BUNKERIO
E. Šarūnas
Ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje, neskaitant kitų visapusiškai apsprendžiančių krypčių, betarpiškai turi įtakos krašto gyventojų politinei veiklai ir vilties spinduliui. Gaila, bet iki šiol jokio pagerėjimo ir nusiraminimo nesimato. Čia vis sistemingai bankrutuoja pramonės, verslo, žemės ūkio ir kito tipo įmonės. Neišsikapstoma iš bankų krizės ir jos pasėkų. Bendrose mokesčių įplaukose juridinių asmenų (įmonių) pelno mokestis sudaro tik 10 proc. Tai rodo labai žemą įmonių pelningumą. Daug kur įmonėse pasenusi technika bei technologija neužtikrina reikiamo gaminių standarto ir tuo pačiu prekių paklausos užsienio rinkoje.
Statistikos duomenimis šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas net 873,7 mln. litų. Prekių eksportas sudarė 3023,6 mln., o importas—3897,3 mln. litų. Vietiniai energijos ištekliai Lietuvos kuro balanse šiuo metu sudaro tik apie 2 procentus. Krikščionių demokratų partija reikalauja, kad prezidentas užkirstų kelią planams perleisti Lietuvos kuro ir energetikos bei Būtingės naftos terminalo kontrolę Rusijos koncernui „LUKoil" ir jo partneriams. Tam KDP memorandumui pritaria ir Tėvynės Sąjunga.
Skaityti daugiau: SITUACIJA IR VILTYS LIETUVOJE
_files/I-Laisve-1996-124(161)-10.jpg)
