DIDŽIŲJŲ PASAULIO GALYBIŲ ŽLUGIMAS

ANTANAS SABALIS

Prieš pat prasidedant Sovietinės imperijos braškėjimui, 1987 metais New Yorke pasirodė studija — knyga apie didžiąsias pasaulio galybes — (Paul Kennedy, The Rise and Fall of the Great Powers, Random House,770 psl.). Pasaulinės politikos stebėtojams ji tapo įdomiu studijų ir diskusijų objektu. Dabar, dulkėms nusėdus, galima vėl į ją žvilgtelėti ir pagalvoti, ką visa tai reiškia. Knygos autorius yra anglų istorijos profesorius Paul Kennedy, svečio teisėmis dėstęs istoriją Yale universitete ir parašęs studiją apie pasaulio imperijas nuo 1500 metų iki dabar. Didžiausias jo dėmesys sutelktas į Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Anglijos galybių išaugimą ir sunykimą, o taip pat į Rusijos, Vokietijos, JAV ir Europos Bendruomenės augimą bei žvilgsnį į sekantį šimtmetį.

Pagrindinės šios jo studijos idėja yra ta, kad valstybėms tapti pasaulio galybėmis padeda jų ekonominė gerovė, kuri tuomet įgalina išvystyti jų karinį galingumą. Ekonominė gerovė reikalauja žaliavų tiekimo, dažniausiai iš kitos pasaulio dalies, tad šis žaliavų tiekimas turi būti apsaugotas. Taip pat turi būti apsaugoti ir žaliavų tiekimo keliai. Si apsauga ilgainiui reikalauja vis didėjančių karinių išlaidų, kurios pagaliau veda į imperijos bankrotą. Jeigu tuo pat metu didžioji galybė, turinti apsaugoti savo žaliavas ir rinkas, įsivelia dėl savo interesų į karą ar net kelis karus, — labai dažnai po to nebeatsigauna ir praranda savo pirmaujančią rolę.

Skaityti daugiau: DIDŽIŲJŲ PASAULIO GALYBIŲ ŽLUGIMAS

JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

Lietuvos partizanų prisiminimui 1994 metų pabaigoje buvo įsteigtas Juozo Lukšos-Daumanto vardo fondas, veikiantis Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti rėmuose. Jo specialūs tikslai yra: finansiškai remti Juozo Lukšos žuvimo vietoje pastatyto paminklinio kryžiaus priežiūrą bei išlaikymą, o taip pat ir eventualų kitų partizanų kapų tvarkymą: parūpinti stipendijas Juozo Lukšos vardo gimnazijos Garliavoje abiturientams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir dirbti Lietuvos naudai; skleisti rezistencine mintį Lietuvos mokyklose ir apskritai jaunimo tarpe.

N. Bražėnaitė-Lukšienė 1994 vasarą aplankė Lukšos-Daumanto vardo gimnaziją Garliavoje. Nuotraukoje gimnazijos mokytojai. Antra iš k. — Valė Urbelienė, iniciatorė pavadinti šią mokyklą Daumanto vardu, iridury— N. Bražėnaitė, Antanas Lukša su žmona. Užpakaly prie paminklo — gimnazijos dir. Vidmantas Vitkauskas.

Lietuvoje jau sudarytas trijų asmenų administracinis komitetas (Jonas Kairevičius, Antanas Lukša, Vidmantas Vitkauskas), kurio projektus bei sąmatas tvirtins Į laisvę fondas kartu su šios programos ir šio Juozo Lukšos-Daumanto fondo iniciatore dr. Nijole Bražėnaite.

Aukos šiam fondui gali būti individualios, grupinės (surinktos įvairiomis progomis), palikimai ir kt. Čekius išrašyti Center for Lithuanian Studies, Inc. vardu ir siųsti iždininko adresu: Kostas Dočkus, 1901 So. 49th Ct„ Cicero, IL 60650. Aukos gali būti nurašomos nuo JAV federalinių pajamų mokesčių. Siunčiant čekius prašome aiškiai nurodyti, kad auka skiriama Juozo Lukšos-Daumanto fondui.

Skaityti daugiau: JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

STUDENTIŠKAS IDEALIZMAS ATNEŠĖ NEPRIKLAUSOMYBĘ

Knygos apie 1941 sukilimą vertinimas

Pilypas Narutis, TAUTOS SUKILIMAS 1941. Pirmoji dalis „Be šūvio". 404 psl. knyga, išleista 1994 m. paties autoriaus. Viršelis dail. Ados Sutkuvienės.

1944 m. rudenį pasirodė ilgai laukta knyga apie sukilimą: Pilypo Naručio „Tautos sukilimas 1941". Šio sukilimo tema yra išleista tik keletas veikalų. Iš jų paminėtini — Budreckio apžvalginė studija anglų kalba ir Škirpos prisiminimai su dokumentuotu žvilgsniu iš užsienio. Šiuo metu spaudai yra paruošta Damušio prisiminimų gerai dokumentuota studija anglų kalba. Periodinėje spaudoje buvo paskelbta ir daugiau sukilimo dalyvių trumpesnių prisiminimų.

Pilypo-Žukausko-Naručio knyga yra svarbus indėlis istorikams ir lietuvių visuomenei. Šį veikalą reiktų laikyti grynai autoriaus prisiminimų knyga. Jis vaizdžiai joje perduoda to meto nuotaikas ir situaciją organizuojant ir pačiam dalyvaujant sukilime, komentuojant ir dokumentuojant kai kuriomis nuotraukomis. Tai paties vieno autoriaus originalus darbas. Stebėtina, kad po ilgos metų naštos, po kacetų pergyvenimų, po pokarinio sveikatos sušlubavimo autorius pateikia daug anksčiau neskelbtų istorinių faktų.

Skaityti daugiau: STUDENTIŠKAS IDEALIZMAS ATNEŠĖ NEPRIKLAUSOMYBĘ

27-SIOS POLITINĖS STUDIJOS LOS ANGELES

JUOZAS KOJELIS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Los Angeles LF bičiuliai politinių studijų savaitgalių tradicijos nenutraukė. Kaip anksčiau, taip ir dabar bičiulių rūpesčių kompaso plunksnelė teberodo į Lietuvą, nors vis gausėja balsų, kad pagrindinį dėmesį reikia iš Lietuvos perkelti į išeiviją. Skirtumas tik toks, kad anksčiau Lietuvos ir su ja susijusias išeivijos problemas svarstė patys išeiviai, dabar į svarstymus kviečiami ir politiniai veikėjai iš Lietuvos, šiais metais buvo pakviestas ambasadorius Česlovas Stankevičius, vienas iš pajėgiausių Lietuvos diplomatų, 1990-92 Landsbergio vyriausybėje buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas ir derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos vadovas su nepaprasto ambasadoriaus titulu. Jo diplomatinės strategijos dėka Jelcinas Rusijos vardu 1991.VII.29 pasirašė su Lietuva pagrindinę valstybinę sutartį, pripažindamas Raudonosios armijos neteisėtą Lietuvoje buvimą. Tuo būdu Lietuva išlaikė teisę į reparacijų reikalavimą. Gaila, Latvija ir Estija pasirašė politiškai nuostolingas sutartis.

27-tojo politinių studijų savaitgalio organizatoriai ir atlikėjai. Iš k. sėdi: V. Gedgaudienė, A. Nelsienė, S. Šakienė, Č. Stankevičius, G. Plukienė, D. Polikaitienė, Stovi: A. Pečiulis, A. Markevičius, J. Pupius, J. Kojelis, K. Šakys, Z. Viskanta, Z. Brinkis, V. Vidugiris, Ig. Medžiukas, A. Polikaitis, E. Arbas, A. Raulinaitis ir G. Leškys.

LDDP vyriausybė 1993 pradžioje Stankevičių atleido iš delegacijos pirmininko, palikdama ambasadoriaus titulą ir delegacijos patarėjo pareigas, o 1994.1.1 iš užsienio reikalų ministerijos tarnybos visai atleido. Netrukus Česlovas Stankevičius tapo Krikščionių demokratų frakcijos seime patarėjas.

Praėjusiais metais Č. Stankevičius laimėjo NATO paskelbtą konkursą parašyti studiją Baltijos valstybių saugumo klausimu. NATO šios studijos paruošimą finansuoja.

Politinių studijų programoje Č. Stankevičius dalyvavo su referatu ,,Krikščioniškoji demokratija Lietuvoje" ir pagrindine paskaita,.r Demokratija Lietuvoje: keliai ir kryžkeliai". (ši paskaita ištisai spausdinama šiame numeryje.)

Skaityti daugiau: 27-SIOS POLITINĖS STUDIJOS LOS ANGELES

ATSIUSTA PAMINĖTI

Julija Švabaitė, ŽIEMOS ERŠKĖTIS, eilėraščiai. Tai septintoji autorės knyga. Joje lyg iš dienoraščio puslapių iškyla praeities prisiminimų posmai — švelnūs ir lyriški, nors liestų ir pačias liūdniausias poetės sielos gelmes. Tai poezija, kuri suramina ir duoda vilties. Išleido 1994 m. Lietuviškos knygos klubas Čikagoje. 86 psl. ¡vadas J. Kelero, viršelis ir nuotraukos A. ir M. Černiauskų.

JonasMikelinskas, NORS NEŠVIETĖ LAIMĖJIMO VILTIS, romanas, laimėjęs pirmąją JLF rezistencinio romano konkurso premiją. J. Mikelinskas, Lietuvoje plačiai žinomas daugelio romanų autorius, knygoje vaizduoja lietuviškosios studentijos ir partizanų gyvenimą sovietų okupacijos metu, išryškindamas poeto Broniaus Krivicko asmenį. Knyga 248 psl., išleido Į Laisvę fondas 1994, išspausdino Morkūno ir Ko. spaustuvė Kaune. Amerikoje knygą platina Į laisvę fondas.

Stanislovas Buchaveckas, ŠALČIOS ŽEME. Istorinis bei geografinis leidinys apie Šalčininkų rajoną, atspindintis apskritai Rytų Lietuvos praeitį ir dabartį. 288 psl. Išleido „Minties" leidykla Vilniuje 1992 m.

Pilypas Narutis, TAUTOS SUKILIMAS 1941, pirmoji dalis „Be šūvio". Šiame 404 psl. tome autorius pasakoja savo jaunystės dienų fragmentus studentiško gyvenimo fone VDU-tete, plačiai informuoja apie studentų korporacijas, jų įnašą besiruošiant rezistencijai ir sukilimui. Būdamas vienas iš 1941 sukilimo organizatorių, autorius smulkiai atskleidžia to sukilimo eigą. Knyga įdomi, skaitoma lengvai, daug iliustracijų. Vienas priekaištas — nepateisinamai daug gramatikos ir korektūros klaidų. Knyga paties autoriaus išleista 1994 m. Viršelis dail. A. Sutkuvienės.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

Daugiau įrašų...

  1. 1994 METŲ „Į LAISVĘ" RĖMĖJAI
  2. Į Laisvę 1995 121(158)
  3. SUDIEV, LIETUVA!...LABAS, PASAULI!
  4. REALYBĖS ŠEŠĖLYJE

Subkategorijos