ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas

ADOLFAS DAMUŠIS

Į laisvę fondo studijų savaitėje svarstytų minčių

APIE PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ 

SUSUMAVIMAS

Dr. Adolfas Damušis diskutuoja pilnutinę demokratijąsu švietimo ministru Darium Kuoliu. ĮLF savaitė Nidoje. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Vien tik politinėje srityje besireiškianti demokratija yra nepilna. Pilnutinės demokratijos veikla gyvenime turi būti plečiama vertikaliai ir horizontaliai.

Vertikaliai jos plėtotė yra tokia:

a.    Bendrojo gėrio siekimas, kuris skatina visus piliečius sąžiningai dirbti ir lygiai darbo vaisiais naudotis.

b.    Atsiribojimas nuo prievartos primesti kitiems pasaulėžiūrinius įsitikinimus, siekimas tolerancijos bei pagarbos artimui.

c.    Solidarus ir lygus teisingumas visiems, jungiantis visus valstybės piliečius, atremtas į krikščioniškas vertybes ir grindžiamas teisingais bendrosios gerovės principais. Šv. Augustinas sako: „Valstybė be teisingumo yra plėšikų ir vagių gauja”.

Horizontaliai pilnutinė demokratija veikia ne tik politinėje srityje, bet ypatingą dėmesį kreipia į socialinę-ekonominę politiką, į kultūrinių vertybių ugdymą ir į tarptautinės veiklos galimybes.

POLITINĖ DEMOKRATIJA

Politinės demokratijos sistemoje suvereninė valstybės valdžia priklauso pačiai tautai. Ji reiškiasi išbalansuota trijų valdžios institucijų sistema: įstatymų leidžiamąja (seimas, parlamentas), vykdomąja (prezidentas, ministerių kabinetas) ir teisme (vyriausias valstybės teismas).

Konstitucija saugo piliečių teises nuo valdžios pareigūnų sauvalės, išreiškia tautos fizinį bei kultūrinį identitetą ir laiduoja jo išsaugojimą. Tik esant svarbiam reikalui tauta referendumu gali suteikti specialias teises valstybinės institucijos asmeniui ar asmenų grupei kritiškiems ir kenksmingiems kraštui pasireiškimams sutvarkyti. Šios teisės suteikiamos tik labai ribotam laikui, kuriam pasibaigus vėl grįžtama prie balansuotos trijų institucijų sistemos.

Vadovaujantis pilnutinės demokratijos principais politinių partijų diferenciacija turėtų būti paremta ne religiniais-ideologiniais skirtumais, bet ūkiniais-socialiniais pagrindais, tuo būdu įvairiais keliais siekiant visiems piliečiams ūkinės, kultūrinės ir dvasinės gerovės.

Dr. Adolfas Damušis ir dr. K. Ambrozaitis Baltijos pajūry, Nidoje, ILF studijų savaitės metu.

SOCIALINĖ-EKONOMINĖ DEMOKRATIJA

„Socialinės demokratijos uždavinys — krašto ūkine gerovę padaryti visos tautos dalyku (,Į pilnutine demokratiją', psl. 16). Tautos pajamų įstangus didinimas ir krašto bendrosios ūkinės gerovės kėlimas, nepažeidžiant asmens pirmenybės principo, yra vienas pirminių socialinės demokratijos rūpesčių" (JPD, psl. 17).

Lietuvos pramonei tampant vyraujančia ūkio šaka reikia stengtis išvengti didelių užsienio monopolinių bei koncesinių investicijų. Į naujų įmonių kūrimą įjungti savus specialistus — ekonomistus ir inžinierius, kurie turėtų būti detališkai susipažinę su panašių įmonių įrengimo sistemomis užsienyje. Sutartys su užsienio firmomis turėtų būti pasirašomos tik jas gerai patikrinus. Toks atsargumas reikalingas apsisaugoti nuo socialinio ir ūkinio darbo jėgos išnaudojimo bei užsienio biznierių pelno nuslėpimo metodų.

Lietuvos kooperatyvai, akcinės bendrovės, asmenys ar jų grupės turėtų pramonės vystymąsi išlaikyti savo iniciatyvoje.

Kaip politinėje taip ir socialinėje pilnutinės demokratijos praktikoje turėtų reikštis ne smulkios frakcijos, ne dešimt ar dvidešimt, bet trys, keturios stiprios partijos.

KULTŪRINĖ DEMOKRATIJA

Skirtingai negu politinėje bei socialinėje demokratijoje, kultūrinės demokratijos išraiška yra grindžiama sąmoninga kiekvieno asmens pasaulėžiūra. Idėjos, principai, pažiūros ir ideologiniai įsitikinimai asmens gyvenime yra neabejotina realybė. Pasaulėžiūrinius įsitikinimus žmogus jautriai gina, kai reikia, dėl jų ir kovoja, nes tai yra asmens laisvės reikalas. Tai reiškia — žmogus nori ir privalo turėti teisę pagal savo įsitikinimus ne tik mąstyti, bet ir gyventi. Ne valstybė, ne visuomenė, ne kolektyvas, o šeima yra prigimtoji bendruomenė, į kurią žmogus nuo pat savo gimimo įauga, joje bręsta ir formuojasi. Šeima paruošia žmogų gyvenimui, todėl tėvų teisė yra apspręsti vaikų mokymo, švietimo ir auklėjimo kryptį.

TARPTAUTINĖ DEMOKRATIJA

Pilnutinė tarptautinė demokratija dėmesį skiria antvalstybės uždaviniams ir išeivijos vaidmeniui. Savo laiku tarptautinės demokratijos reikšmę pasauliniu mastu išryškino Franklin Delano Roosevelt ir Winston Churchill Atlanto chartoje. Penki iš aštuonių jos principai sutampa su pilnutinės demokratijos siekiais. Jie numato lygias sąlygas visoms tautoms ir valstybėms naudotis prekyba ir pasaulio žaliavomis, siekti tarpusavio visų tautų ūkinio bendradarbiavimo bei socialinio saugumo, užtikrina tautų teritorijos neliečiamumą, sudaro sąlygas laisvai naudotis jūromis bei okeanais ir pažada sukurti bei palaikyti sistemą, kurioje imperializmas neturėtų galimybės grasinti nei ryžtųsi siekti tokių tikslų.

Tokios vizijos rėmuose patriotiškos išeivijos vaidmuo yra ypatingai svarbus ir vertingas: visais būdais remti Lietuvos stiprėjimą ir įsijungimą į laisvę branginančio pasaulio ekonominę ir kultūrinę sistemą.

* * *

Be abejo, tie visi pilnutinės demokratijos siekiai dar ne realybė. Bet jos idėja, viena karta suprasta, nebus nuslopinta ar užmiršta, ji nemirs, o vystysis tautos gyvenime. Pirmame „Į pilnutine demokratiją” puslapy rašoma: „Demokratija reikalauja kilnių pažiūrų į žmogaus būtybe, gilios jai pagarbos, nuoširdaus jos vertinimo. Demokratija reikalauja aukštos dvasinės kultūros".

Nei beviltiškas žmogus, nei barbariška tauta nėra demokratai. Demokratija nėra prigimties dovana. Ji yra kovos laimėjimas, ilgos kovos su atskiro asmens ir visuomenės instinktais. Todėl žmogaus auklėjimas demokratijai yra vienas iš pagrindinių visuomeninių uždavinių.

1992 m. gegužės 17 d.