PRAEITIES ŠAUKSMAS

Mūsų tauta nuėjo ilgų ir nuožmių kovų už savo laisvę kelią. Nesykį istorijos vingiuose iškildavo dilema — būti ar žūti. Laisvos ir lygiateisės Europos tautos statusą pelnėme ne gyventojų gausumu, ne karine galia, ne kitų malone, o tik dvasios stiprybe, kuri atsiskleidė per kalbą, kultūros tradicijas, tikybą ir per sunkiausių gyvenimo sąlygų išugdytą tautinio išlikimo instinktą.

Pakilę iš priespaudos į dvasini ir tautinį atgimimą, atkurdami savo valstybę, jaučiame kiekvienoje Lietuvos kertelėje ilgaamžio gniuždymo pėdsakus, girdime netolimos praeities šauksmą, primenantį, kas mes esame ir kuo privalome būti. Išsigimtume dvasiškai ir išduotume tautą, jeigu neprisimintume partizanų kapų, Gestapo ir KGB rūsių, neįsiklausytume į kalėjimų bei kondagerių aukų balsus, neišgirstume jų arba nuslopintume juos lozungine euforija, pasiduotume asmeninio valdžios troškimo ir karjerizmo aistroms.

Tas šauksmas mus pasiekia per rezistentų literatūrą, kuri savo įvairove bei gausumu, dvasiniu gilumu, skausmingumu turbūt neturi sau lygios Europoje. Šią literatūrą stiprino tautos kančios, priešinimasis fiziniam ir dvasiniam prievartavimui, pažemintųjų tylėjimas. Ji mus brandina, ugdo, įpareigojančiai įspėja, o ateities kartoms yra nesenkantis tautos išlikimo kovų istorijos šaltinis.

Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti filialo rezistencinio paveldo komisija, rinkdama bei kaupdama partizanų dokumentus, spausdintus ir rankraštinius tekstus (laikraštėlius, atsišaukimus, dienoraščius, eilėraščius), piešinius, itin rūpindamasi politinių kalinių bei tremtinių atsiminimais, nusikalstamą KGB ir Gestapo veiklą atskleidžiančia dokumentika, disidentų spaudiniais, pogrindžio kultūros veikėjų kūryba, etnografine medžiaga, siekia ne tik išsaugoti tuos praeities lobius. Ji rengia parodas, stengiasi kuo plačiau paskleisti visuomenėje lankstinukus ir kitokius leidinius, kad jie būtų prieinami Lietuvos skaitytojams ir išeivijai.

Dirbame negailėdami laiko ir jėgų, neieškodami naudos, tačiau vien savojo filialo lėšomis, be rėmėjų aukų neišsiverstume. Mes esame dėkingi visiems, kurie remia mus, sudarydami palankias sąlygas visuomeninei, politinei ir kultūrinei veiklai Lietuvoje išplėsti.

Liudas Dambrauskas,
Į 
laisvę fondo filialo Lietuvoje 
Rezistencinio paveldo komisija