FORMUOTI KRIKŠČIONIŠKĄ POLITINĘ MINTĮ

Naujas uždavinys:

JONAS PABEDINSKAS

Lietuvių Frontas, o vėliau ir Lietuvių Fronto bičiuliai veikė ir veikia kaip rezistencinis sąjūdis, kurio veikloje vyravo Lietuvos išlaisvinimo reikalai. Rezistencinė veikla buvo pagrindinis LFB veiklos bruožas jau daugeli metų. Šalia to, didelis dėmesys buvo kreipiamas ir į lietuviškumo išlaikymą išeivijoje. Tačiau tai nereiškia kad LF bičiuliai neturėjo arba dabar neturi nusistatymo politinės krašto santvarkos plotmėje. Tik paskutiniaisiais dešimtmečiais gal atrodė, kad pačių LF bičiulių idėjos, kaip tvarkyti viešąjį krašto gyvenimą, buvo gana įvairios, nežiūrint to, kad oficialioji LFB pozicija tokiais klausimais buvo jų vadovų skelbiama kaip vienalytė politinė ideologija. Kitaip sakant, nesijuto LF sąjūdžio individualių narių pasisakymų ar diskusijų politiniais klausimais, ar daugumos bičiulių nusistatymo.

Politinė dabartinių LF bičiulių mintis prasidėjo jau su 1936 metais Naujojoje Romuvoje paskelbta „Į organiškosios valstybės kūrimą" deklaracija, ši mintis, sakyčiau, atstovavo katalikiškosios visuomenės kairei, arba kai kurių taip vadinamiems katalikams liberalams ir daugiausia reprezentavo Lietuvos katalikų intelektualus. Kai kurie jų buvo Krikščionių demokratų partijos nariai, kiti bepartiniai. Prasidėjus okupacijoms ir vėliau, išeivijos metais, daugelis jų susibūrė apie LFB rezistencinį sąjūdį, nors ir nepamiršdami savų idėjų, kurios karts nuo karto buvo koreguojamos ir keičiamos. Galutinai buvo sustota prie „Į pilnutinę demokratiją" koncepcijos.

Skaityti daugiau: FORMUOTI KRIKŠČIONIŠKĄ POLITINĘ MINTĮ

NEPASAULĖŽIŪRIŠKUMAS -Ar tai kliūtis krikščioniškam frontui?

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

•    Jieškant kelio sudaryti viena krikščionišką frontą politinėje lietuvių veikloje, pagrindinės reikšmės klausimas yra, kaip frontininkai supranta savo atstovaujamą nepasaulėžiūriškumą. Jeigu tuo norima pasakyti, kad jie nesiims prievartinių priemonių savo visuomeninėje veikloje, tai tas pasakymas nesudarytų kliūties jiems įeiti į bendrą krikščionišką politinę veiklą.

Tačiau jeigu nepasaulėžiūriškumas būtų suprantamas kaip principinis atsisakymas savo politinėje veikloje krikščioniškų principų, tai tuo pačiu tas juos išjungtų iš krikščioniškos veiklos politikoje. Negana to, tai reikštų jų išsijungimą iš ateitininkų sąjūdžio, kurio principas yra: visa atnaujinti Kristuje.

•    Tačiau jeigu frontininkai iš krikščioniškumo neišsijungia, tai tada, jeigu jie rastų labiau tikslų savo nepasaulėžiūriškumo formulavimą, jie jau būtų bendrame krikščioniškame politiniame veikime.

Skaityti daugiau: NEPASAULĖŽIŪRIŠKUMAS -Ar tai kliūtis krikščioniškam frontui?

VAIDOTAS DAUNYS IŠ,,PAGUODOS KVARTETŲ"

VASARIS TALINE


Olimpijos ūkuos man gaudė bėgiai,
Ir dulkė nepasiekiamas lietus,
Ir tikrino žiemos amuletus
Portjė pačioj pavasario papėdėj.

Aš gniaužiau saujoj Viešpaties metus
Namuos, kur skaičiai buvo mus užsklendę, 
Koridoriuos, kur laisvės geismas sklendė 
Saldus kaip melas ir toks pat kartus.

Žiūrėk, tariau; man pasirodė: sklendė
Virš mūsų ženklas, trokštantis būties, 
Bet tolo vien šešėlis praeities:
Į Nojaus laivą grįžtanti balandė.

Stovėjome ant šelmenio paties;
Mirgėjo miesto šviesuliai bejėgiai,
Negundė niekas. Gaudė duslūs bėgiai. 
Kalbėjau: patalus ir man sniegai paties.

1988 vasaris

Skaityti daugiau: VAIDOTAS DAUNYS IŠ,,PAGUODOS KVARTETŲ"

GYVENTI IŠ NAUJO

99-tosios Putino gimimo metinės Vilniuje

Sausio penktąją Putino namuose Vilniuje, Tauro gatvėje, sudėdama neįtikėtinos šilumos į kiekvieną garsą, skiemenį, žodį, viena iš gabiausiųjų teatro aktorių skaitė Putino eilėraščius. Sėdėjo jaukus Putino bičiulių ratas. Buvo 99-ųjų poeto gimimo metinių išvakarės. Ten nuskambėjo eilėraštis, kuris vis labiau ryškėjo kaip gyvybės kodas, kaip atsakymas klausiantiems tą vakarą — kuo Putinas šiandien galėtų būti aktualus? Taigi štai kelios eilėraščio „Quasi una fantasia" eilutės:

Ateina sutemų lauktoji valanda,
Ir paskutinis spindulys užgęsta.
Visi daiktai nurimę glaudžias viens
prie kito
Melsvam, tyliam ūke.

Išnyko laiko ir erdvės riba,
Širdies pilnybėje tu visas atgyji
Ir visa, ką buvai patyręs vakar,
Šią valandą iš naujo gyveni.

Skaityti daugiau: GYVENTI IŠ NAUJO

LIETUVOS KULTŪRA NELAISVĖS METAIS

Vilniuje. Rašytojų sąjungos klubo salėje, 1991 spalio 19 dienų įvyko antrasis Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo surengtas studijų savaitgalis tema „Lietuvos kultūra nelaisvės metais: vertinimo kriterijai”. Renginio dalyviams, tarp kurių buvo svečių iš JAV, Vokietijos, Švedijos iškelta keletas probleminių klausimų: ar okupacijos metais kurtoje Lietuvos kultūroje buvo iš esmės kokybinių atradimų, leidžiančių kalbėti apie kultūros raidą? Kaip šias kokybes apibrėžti? Kiek prisitaikymas prie oficialiosios doktrinos buvo lemtingas kūrėjui? Kokiais kriterijais remdamiesi aiškiname kultūrą kaip rezistencijos būdą?

Studijų savaitgalį atidarė Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas, buvęs politinis kalinys, atsiminimų dvitomio „Gyvenimo akimirkos” autorius Liudas Dambrauskas. Įlaisvę fondo Studijų komisijos pirmininkas poetas Vaidotas Daunys savo įžanginiame žodyje atkreipė dėmesį į vėliausiame Literatūros ir meno numeryje paskelbtą pasikalbėjimą su Tomu Venclova, kuris liečia diskutuojamą temą ir kalba apie okupuotoje Lietuvoje kūrybos žmogų ištikusius du pasirinkimo kelius. Vieni, pasak Venclovos, saugoja tautos gyvastį, kiti — garbę. Vieni buvo valenrodizmo arba oportunizmo atstovai, kiti — disidentai. Tačiau, kaip pastebėjo Daunys, ir vienoje, ir kitoje pozicijoje esama noro išspręsti neišsprendžiamą situaciją kompromisiškai, su tam tikra metafizinės ir fizinės kaltės liekana. Tiesa, tai nebuvo du vieninteliai keliai. Dar galima buvo rinktis ne disidento-emigranto, o pogrindžio kultūros žmogaus kelią. Tai irgi garbę sergstantis kelias. Bet jame taip pat esama tos kaltės liekanų, nes kažkas kitas turėjo imtis vesti tuos tūkstančius vaikų, kurie mokėsi rašto, kalbos ir meno mokyklose. Buvo galima pasirinkti ir dar vieną kelią — susideginti, nusižudyti. Romas Kalanta yra šio kelio simbolis. Tačiau kaltės liekana, ypač metafizinė, ir čia lieka, jei asmuo yra Kristaus dieviškumą pripažįstantis žmogus.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KULTŪRA NELAISVĖS METAIS

Daugiau įrašų...

  1. ŽVILGSNIS Į DABARTINĖS LIETUVOS SPAUDĄ
  2. SOLŽENICINO NACIONALISTINĖS IDĖJOS IR LIETUVA
  3. Į ANTRĄ ŠIMTMEČIO KETVIRTĮ
  4. 20 METŲ BE ZENONO IVINSKIO

Subkategorijos