KONSTITUCIJOS IR SĄVOKŲ KLAUSIMAIS

VILIUS BRAŽĖNAS

Vytauto Volerto, Povilo Žumbakio ir Algirdo Statkevičiaus straipsniai 1991 m. rudens (Nr. 112) Į laisvę laidoje vaizdžiai iškelia sąvokų nusakymo būtinumo klausimą. Ypač kai sąvokos rišamos su mintimis, liečiančiomis ideologijų skirtumus ar Lietuvos Konstitucijos projektus. Mūsų spaudoje per dažnai stinga terminų apibrėžimo, kad visi žinotumėm apie ką rašantysis kalba. Matomai to pasigenda ir Volertas klausdamas, kuo skiriasi amerikiečių ir lietuvių liberalizmai. Ogi būtų pravartu tai žinoti, kalbant su mūsų „liberalais."

A. Statkevičius, svarstydamas Konstitucijos klausimą, braido per „demokratijos" terminus lyg per rudens lapus girioje. Apie kokią demokratiją jis kalba — nežinia. Apie „daugumos", kaip linčo gaujos? Apie tokią, kur liaudies ir masių daugumą „atstovauja" Politbiuras? Ar Kompartijos „demokratiją", kurią įgyvendinti bebandydamas suklupo Gorbačiovas? O gal apie JAV „demokratiją", kuri nėra jokia demokratija, o paprasčiausia respublika.

Dėl sąvokų neaiškumo apgailėtina ir tai, kad P. Žumbakio paskaita apie Lietuvos Konstitucijos projektus atspausdinta sutrumpinta. Lieka neaišku, kodėl JAV tipo projekto, pavyzdžiui, išmetus visas tas „liberalines programas", negalima naudoti išeities tašku Lietuvai. Tikriausiai, jei reikia ir kur tinka, jam galima pritaikyti ir Lietuvos „ilgų šimtmečių valdymosi tradicijas.". Reikia sutikti, jog įstatyminių klausimų prikergimas prie Konstitucijos projektų neatitinka Konstitucijos sąvokai. Aišku, kad Konstitucijon neturėtų būti brukami atostogų, nedarbo nuostatų ar dar ko gero spjaudymo ant šaligatvių klausimai. Vienok bandymai tuose projektuose duoti vyriausybei teisę „riboti ar atimti žmonių teises" visai nekelia juoko.

Kažkodėl tik Žumbakis mano, jog bloga tai, kad „projektuose norima nustatyti tautai valdymosi sistemą." Kas gi, jeigu ne Konstitucija paprastai nustato valdymosi sistemą? Tauta, patvirtindama Konstituciją, pasisako, ar ji nutarė gyventi monarchijoje, oligarchijoje, totalitarinėje sistemoje, respublikoje, demokratijoje ar anarchijoje. Konstitucija taip pat turi nusakyti ir to pasirinkto žvėries kailio spalvą, nagų ir dantų aštrumą bei finansinį apetitą.

Tai mus grąžina prie Statkevičiaus ir Volerto keliamų klausimų. Statkevičius, lyg vengdamas apsunkinti Dievą mūsų tautos bėdomis, bando suręsti Lietuvos Konstituciją ant moralės pamatų. Nebūdamas filosofu abejoju, ar moralė yra tvirtas ir patikimas standartas žmonių santykiams riboti. Vilko „moralė" gerokai skiriasi nuo katės ar arklio „moralės." ¡vairių „moralių" pasitaiko ir žmonėse. Pagaliau — iš kur tos žmogaus „teisės?" Nejaugi iš „moralios" vyriausybės? Jei taip, tai pagal savą moralę, vyriausybė gali bet kada žmonių teises ir atimti, jeigu ji mano jas suteikusi. Tai pagrįstai, matomai, gąsdina ir Žumbakį.

Ideologijų sąvokų klausimą kelti V. Volertas randa progos savo pasignaibyme su mūsiškės išeivijos „liberalais." Manau jis klysta rašydamas juos be kabučių: lyg jie būtų tikri klasiniai liberalai. Jis randa juos esant netikėliais ir mano, kad jį nuo tų „liberalų" skiria tik tai, kad jis pats yra „tikėlis." Spėju, jog tarp jo ir jų esama platesnės prarajos. Juk tikintysis priima Dievo, kaipo žmogaus bei jo fizinių ir dvasinių galių Kūrėjo, pirmumą. Tuo atveju nėra herezija net manyti (kaip jo kolegos anapus prarajos mano), jog „asmuo ir kūryba yra du gyvenimo aristokratai." Juk žmogus yra sutvertas pagal Dievo paveikslą. Skirtumas, žinoma, bus tame — kas bus pastatytas virš ko. Tad tikėjimą imant Konstitucijos pagrindu, vėl iškyla „teisių" klausimas. JAV konservatoriai teigia, jog teises žmogui suteikia ne kokia nors „morali", „išmintinga", „intelektualinė", ar net „patriotinė" vyriausybė, o Dievas. Reiškia, kad konservatoriai yra „tikėliai", o tada išeitų, jog mūsų „tikėliai", kaip V. Volertas, yra toli gražu ne „liberalai", bet (tikiuosi jie turi stiprią širdį...) „konservatoriai". Nebent jie plūduriuotų kokioje nors „nei šilta, nei šalta" politinėje nirvanoje?

Sunku būtų atmesti išvadą, jog krikščioniškai Lietuvai būtų tiksliausia ir sveikiausia bandyti taikyti JAV Konstitucijos tipą. JAV Konstitucija, nors ir sužalota puolimų iš vidaus ir iš lauko (teismų ir ACLU) vis dar sugeba sudaryti sąlygas laisvei ir gerovei. Ypač dabar lietuviams katalikams derėtų pažvelgti į būsimą Lietuvos santvarką iš JAV konservatorių taško. Katalikų Bažnyčia pagaliau po 100 metų nuo Rerum Novarum enciklikos paskelbimo nebesibijo užgirti kapitalizmą... Kiek matyti iš spaudos, Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje Centesimus Annus nedviprasmiškai pasisakė už laisvą ekonomiją, pasmerkė bet kurį materializmą, komunizmą, socializmą, „liberalizmą" ir net „gerbūvio valstybę" (Welfare State), kitaip dar vadinamą „subsidine valstybe." Nemačiau tai enciklikai tinkamo dėmesio ne tik iš JAV Katalikų Bažnyčios hierarchijos, bet ir iš mūsų išeivijos „tikėlių", ar pamaldžiųjų „liberalų", jei tokių iš viso esama, pusės. (Ir vėl tas keblus sąvokų nusakymo klausimas...) Manytu-mei, Centesimus Annus būtų Dievo siųsta kaip tik šiuo metu, kai iš tamsos ištrūkusios buvusių satelitų katalikiškos tautos, kaip ir lietuviai, šviesos apakinti graibstosi ideologijų, valdymosi santvarkų ir konstitucijų grabalynėje. Tad kodėl saviems tautiečiams nenušviesti kelio į ateitį Centesimus Annus šviesa? Ypač, kai jie 1992 m. tikisi Popiežiaus atsilankymo Lietuvoje.

LAUKIAMA PASIRODANT

LIETUVIŲ EGZODO LITERATŪRA, 1945-1990, jau paruošta ir atiduota spaustuvei. Šią vertingą didelio formato, daugiau negu 800 psl., gausiai iliustruotą knygą redaguoja Kazys Bradūnas ir Rimvydas Šilbajoris. Tai bus kolektyvinis darbas 20-ties išeivijos literatūrologų. Leidžia Lituanistikos Institutas, spausdina Draugo spaustuvė, paruošą ir leidybą finansuoja Lietuvių Fondas.

AUKŲ VAJUS

Į Laisvę fondo ir Lietuviškų studijų centro darbams ir projektams paremti prieš pat Kalėdas mūsų bičiuliams buvo išsiųsti lankstinukai su informacija ir prašymu finansinės paramos. Iki vasario mėn. vidurio savo čekiais atsiliepė:

Dr. K. Ambrozaitis su 1,100 dol., J. Ardys 150, A. Bražėnas 100, E. Binkis 50, J. Baužys 50, kun. V. Cukuras 30, dr. A. Damušis 100, A. Dundzila 25, S. Džiugas 125, A. Gečys 50, K. Gimžauskas 100, B. Graužinis 30, dr. J. Kižys 20, B. Kondratas 10, dr. A. Laucis 25, V. Maželis 100, dr. V. Majauskas 100, dr. B. Mikonis 25, B. Polikaitis 50, A. Pocius 100, A. Prapuolenytė 20, A. Raulinaitis 50, R. Rimkus 25, J. Rygelis 20, dr. A. Razma 100, V. Sinkus 50, A. Šmulkštienė 10, dr. V. Vardys 40, J. Žilionis 30 dol.

Visiems atsiliepusiems nuoširdi padėka. Dar nevėlu ir kitiems įsijungti į šį aukų vajų.

JLF ir LSC valdybos