Partizanai: Istorija ir dabartis

JUOZAS BRAZAITIS — LITERATŪROS MOKSLININKAS

Dr. JUOZAS GIRNIUS

Dešimtajame Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime, įvykusiame 1976 m. lapkričio 24 - 28 dienomis Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Kultūros Centre, Southfielde, Michigane, dr. Juozas Girnius skaitė paskaitą “Prof. Juozas Brazaitis — mokslininkas”. Čia spausdinama paskaitos ištraukos dalis, atspausdinta L.K.M. Akademijos suvažiavimų darbų X tome ir specialiame atspaude, Romoje, 1984 m.

“Žmogaus gyvenimas išties yra kelionė besikryžiuojančiomis, vadinasi, vis apsisprendimo reikalaujančiomis kryžkelėmis. Pasirinkdamas temą Akademijos penkiasdešimtinei sukakčiai jos vaidmenį kryžkelėse, Brazaitis savaime nurodė kryptį jos veiklai: būti šviesa savo tautai. Tarnavo tautai Brazaitis tiek visu gyvenimu, tiek savo moksliniu darbu. Gyvu žodžiu prof. Juozas Brazaitis jau nebeprabilo į mus, bet jis byloja į mus visa savo gyvenimo šviesa” — kalbėjo paskaitos įžangoje dr. Girnius.

Literatūros premijas skirstant Vokietijoje. Iš kairės: J. Brazaitis, A. Rūkas, P. Caučys ir A. Merkelis Nuotr. B. Gaidžiūno

Toliau paskaitininkas nurodo, kad jau 1939 metais III L.K.M. Akademijos suvažiavime Juozas Brazaitis buvo išrinktas Akademijos nariu mokslininku, anuometiniu terminu — akademiku.

Šių rinktinių narių mokslininkų, arba akademikų, skaičius buvo nedidelis, ir į jį patekti reiškė tikrą įvertinimą; I suvažiavime nariais akademikais tapo prel. A. Dambrauskas-Jakštas, prof. Pr. Dovydaitis ir prof. St. Šalkauskis, II suvažiavime — vysk. P. Būčys (buvęs universiteto rektorius), prel. B. Čėsnys (ilgametis prorektorius) ir prof. J. Eretas, III suvažiavime narių mokslininkų vardas pripažintas vysk. dr. M. Reiniui, prof. K. Pakštui, Brazaičiui ir doc. dr. Z. Ivinskiui. Pastarasis buvo jauniausias (31 m.), o Brazaitis (36 m.) buvo žemiausios pozicijos universitete — neetatinis lektorius. Šalia ilgamečių universiteto profesorių Juozą Brazaitį iškėlė į Akademijos narius mokslininkus per trumpą laiką laimėti moksliniai pasiekimai.

Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS — LITERATŪROS MOKSLININKAS

JUOZAS BRAZAITIS — REZISTENTAS IR VISUOMENININKAS

“būti šviesa savo tautai”

10 METŲ BE JUOZO BRAZAIČIO

Prisimindami mūsų ideologą, prieš 10 metų iškeliavusį amžinybėn, jo šviesų atminimą pagerbiame trimis pasisakymais asmenų, kurie velionį asmeniškai iš arti pažino bei sekė jo darbus kultūriniame ir politiniame lietuvių gyvenime.

Dr. KAZYS AMBROZAITIS

Jau dešimt metų praėjo, kaip netekome Juozo Brazaičio. Jo prisiminimas daugelyje mūsų dar tebėra labai gyvas. Brazaičio palikti pėdsakai dar laiko dulkių nepaslėpti, puikiai atpažįstami iš jo darbų, jo pasakyto žodžio, jo skaidrios sielos šilumos, kuri dar neatvėso.

Dvidešimtasis šimtmetis lietuvių tautai davė visą eilę asmenybių, tvirtų charakterių ir stiprių darbo rankų. Juozas Ambrazevičius, mano akimis, visa galva prasikiša tarpe kitų. Kaip devyniolikto šimtmečio antroji pusė ir pabaiga apdovanojo lietuvių tautą jos atgimimo skatintojais, iškovojusiais Nepriklausomybę ir davusiais valstybės administracinį, švietimo bei kultūros pagrindą, taip Ambrazevičius, subrendęs jau po Nepriklausomybės atstatymo, tapo tuo iškiliu meistru, kuris vertino, kūrė, grupavo, nuolatos ieškojo tiek valstybiniam, tiek kultūriniam gyvenimui vis naujų spalvų, siekė vis naujo idealo.

Būtų nuostolinga kalbėti bendrai apie Brazaitį, nes tai per plačios skalės asmenybė. Per trumpą laiko akimirką, jį reiktų paliesti tik dalimis, iš jo gyvenimo knygos paskaityti tik kelis puslapius. Apie Brazaitį, kaip literatą, norėtume išgirsti iš Brazdžionio, Gliaudos, Rūtos, Vaičiulaičio, Santvaro ar Kulboko. Apie Brazaitį kaip valstybininką ir rezistentą norėtume išgirsti iš Damušio, Vitkaus, Naručio, Bačkio, Girniaus, Kazicko. Apie Brazaitį kaip publicistą ir visuomenininką norėtume išgirsti iš Skrupskelienės, Prunskio, Grincevičiaus, Jurkaus. O apie asmeninį gyvenimą nedaug yra palikimo, tik gal bent kiek detalių galėtume išgirsti iš Proscevičiūtės, Šomkaitės, Dabušio. Brazaitis buvo atviras visuomenei, bet uždaras sau.

Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS — REZISTENTAS IR VISUOMENININKAS

GERAS KAIMYNAS IR DARBŠTUS VLIKO NARYS

Keli brūkšniai a. a. JUOZO BRAZAIČIO atminimui

BALYS GAIDŽIŪNAS

Tuoj po karo Vokietijoje taip susidėstė, kad su Juozu Brazaičiu ketverius metus buvom artimiausi kaimynai, atsikūrusio VLIKo bendradarbiai, dažnokai drauge keliaujantieji į toliau esančias tremtinių stovyklas, šaukiamus pasitarimus, o pora kartų net ir toliau — į Berno ir Paryžiaus konferencijas su mūsų diplomatais. Per tuos ketverius metus susidarė ir iki šiol išliko kai kurie greta gyvenančio kaimyno ir bendradarbio bruožai, kurie gali kiek paryškinti prieš 10 metų amžinybėn išėjusio veiklaus ir kūrybingo žmogaus paveikslą.

VLIKas Vokietijoje atsikūrė labai nudegintam ir sugriautam Wuerzburgo mieste 1945 m. kovo 14 d., bet ten ilgiau dirbti nepasiliko. Kad ten nepasiliko buvo dvi svarbios priežastys: Wuerzburge laikinai gautos patalpos buvo mažos, geresnių nebuvo galima gauti; Wuerzburge esanti amerikiečių karinė valdžia, dar iki šiol nebandytų giliau panagrinėti priežasčių, VLIKo darbui nebuvo palanki. Ar tai buvo koks asmeniškas komendanto sauvaliavimas, ar tada dar veikė daugeliui amerikiečių “kvepianti” rusų įtaka, o gal ir aukštesnės valdžios nepalankumas. Tuo tarpu prancūzų karinė vadovybė, ieškant geresnių darbo ir apsigyvenimo sąlygų, tuoj parodė reikiamą dėmesį ir leido, atsimenant visokius pokarinius nedateklius, visiškai pakenčiamai įsikurti Pfullingene, prie didoko pramonės miesto Reutlingeno, esančio tarp Stuttgarto ir Tuebingeno.

Skaityti daugiau: GERAS KAIMYNAS IR DARBŠTUS VLIKO NARYS