PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS INFORMACIJOS
Lituanistikos katedra
PLB valdyba per praeitus kelerius metus rūpestingai tyrinėjusi galimybes steigti lituanistikos katedrą kuriame nors JAV universitete, kovo mėnesį 1 d. posėdyje peržiūrėjo visus gautus siūlymus iš universitetų, lietuvių akademikų, kultūrininkų bei visuomenininkų ir po ilgų bei nuodugnių svarstymų nusprendė lituanistikos katedrą steigti Illinois Universiteto Chicago Circle padaliny. Nutarė prašyti visų pasaulio lietuvių paramos ir pagalbos šiam mūsų tautos siekimui įgyvendinti.
PLB valdyba sudarys komitetą lėšoms telkti, o jų lituanistikos katedros įkūrimui reikės per penkerius metus sutelkti 600,000 dolerių. Šios katedros steigimo iniciatyvinei grupei, susidedančiai iš L. Raslavičiaus, R. Sakadolskio, E. Sakadolskienės, prof. R. Šilbajorio ir adv. L. Rimkaus, PLB valdyba pavedė sudaryti sutarties su universitetu projektą. Universitetas jau anksčiau yra davęs pagrindinį sutikimą ir pasiūlymą.
Australija už Lietuvos išlaisvinimą
Australijos pabaltiečių taryba gavo raštą iš Australijos ministerio pirmininko Malcom Fraser, kuris, atsiliepdamas į pabaltiečių, gudų ir ukrainiečių raštą dėl jų tėvų žemių dekolonizacijos, rašo: “Kas liečia jūsų keliamą klausimą dėl Pabaltijo valstybių dekolonizacijos, aš norėčiau nurodyti, kad vyriausybė yra viešai pareiškusi, jog Australijos nusistatymu šios valstybės yra ir pasilieka nepriklausomi kraštai. Išeinant iš to nusistatymo, reikalas eina ne apie dekolonizaciją, bet apie išvarymą okupacinių jėgų”.
Šiuo metu Australijos pabaltiečių tarybos pirmininkas yra R. Kalamae. Jis palaiko glaudų ryšį su Australijos gudų tarybos pirmininku dr. J. Malecki ir su Australijos ukrainiečių federacijos pirmininku Y. Denysenko. Kreipdamiesi į Australijos vyriausybę, jie kalba visų trijų tarybų vardu.
Palaiko ryšius su vyriausybe ir atstovybėmis.
Australijos LB krašto valdybos pirmininkas Albinas Pocius savo rašte PLB pirmininkui V. Kamantui džiaugiasi, kad jiems sekasi palaikyti gerus ryšius ne tik su Australijos vyriausybe, bet ir su kai kurių valstybių ambasadomis. Pvz. neseniai jie gavo raštą iš JAV ambasados, kuri pažymi, kad JAV nepripažįsta Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą ir palaiko santykius su nepriklausomų Baltijos valstybių atstovybėmis, taip pat palaiko ryšį su lietuvių tauta, duodant lietuviškas informacijas per Amerikos Balsą, per Radio Liberty ir JAV įstaigos padeda susijungti perskirtoms šeimoms.
Knyga apie išeivijos vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.
Istorikas Vincentas Liulevičius yra parašęs veikalą: “Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe”. Knygos išleidimu ir finansavimu rūpinasi PLB Kultūrinių reikalų komisija, vadovaujama Vaclovo Kleizos. Knygos apipavidalinimas pavestas dailininkui Petrui Aleksai. Jis suprojektuos ir viršelį. Numatytas tiražas 600 egzempliorių, kietais viršeliais. Tekstą ir kalbą peržiūrėjo kun. Juozas Vaišnys, S.J. Spausdina Mykolo Morkūno spaustuvė Chicagoje. Iš Lietuvių Fondo knygai gauta 2,700 dol. paramos.
Visuomeninių reikalų planai.
Visuomeninių reikalų darbuotojų posėdyje Dainavoje sutarta skatinti, kad minint birželio trėmimus taip pat būtų minimas ir 1941 m. sukilimas prieš okupantus, partizaninė laisvės kova, rišant tai su dabartine rezistencija. Nuspręsta plėsti LB politinę veiklą. Atskirų kraštų valdybos skatinamos užmegzti ryšius su Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos žmonėmis, su savo valstybių atstovais ir rūpintis juos reikiamai informuoti apie esamą padėtį Lietuvoje. ŠAL-FASS skatinamas panaudot tarptautinius ir tautinius sporto renginius nušviesti Lietuvos pavergimo faktą ir atitaisyti Sovietų rodomą diskriminaciją. JAV LB Visuomeninių reikalų taryba ir jos pirmininkas Algimantas Gečys įgalioti rūpintis Lietuvos atstovybės pastatų Washing-tone restauracijos galimybėmis, planu, sąmata ir praktišku to vykdymo plano paruošimu. Šiai iniciatyvai pritarė ir PLB bei Kanados LB valdybos. Aukštai įvertintas Lietuvių Informacijos Centro New Yorke ir
Lietuvių Amerikiečių Informacijos Centro Los Angeles veikimas ir iniciatyva bei siekimas sudaryti profesionalų branduolį žinioms apie Lietuvos reikalus skleisti. Kun. Kazimiero Pugevičiaus vadovaujamam Lietuvių Informacijos Centrui paremti JAV LB Krašto valdyba įteikė 2000 dol. ir PLB bei PLJS valdybos taip pat 2000 dol.
271,000 parašų
Australijos laikrašty “Advocate”, leidžiamame Melbourne, pasirodžius Sovietų spaudos agentūros Novosti žiniai apie Lietuvos kunigų ištikimumą valstybei, kun. Pranas Dauknys tam laikraščiui parašė straipsnį apie tikėjimo persekiojimą Lietuvoje. Straipsnis išspausdintas per visą puslapį. Autorius pabrėžia, kad Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikoje iki 42 numerio jis rado, kad net iš 142 vietų buvo pasiųsta Sovietų Sąjungos vadovybei prašymai su 271,600 parašų, skundžiantis dėl persekiojimų ir prašant atitaisyti katalikams daromas skriaudas. Straipsnyje primenamas nelemtasis Molotovo - Ribentropo paktas, primenami politiniai kaliniai: Antanas Terleckas, dr. Algis Statkevičius, Vytautas Skuodis, G. Iešmantas, P. Pečiulionis, J. Stanelytė ir kiti politiniai kaliniai, kurie buvo nubausti ryšium su tikinčiųjų ir apskritai žmogaus teisių gynimu.
Naujas leidinys Prancūzijoje
Paryžiaus knygynuose jau pasirodė nauja dr. Bronio Kaslo knyga “Lithuanie et la seconde guerre mondiale” (Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas). Leidėjai: G. P. Maisonneuve et Lazos, 15, rue Vietor Cousin, 75005 Paris. Knygos leidimą finansavo JAV Lietuvių Bendruomenė.