QUO VADIS, STUDENTIJA?

ANTANAS MUSTEIKIS

Kadangi nėra neutralių mokslo institucijų, kurios rūpintųsi vien moksline pažanga, yra neišvengiama, stojant į kolegiją, pasirinkti atitinkamą vietą plačioje liberalizmo - konservativizmo skalėje.

Ką pasirinkti?

Augant pramonei ir specializacijai su automatiškumu, keičiasi darbo jėgos poreikiai. Lengva pastebėti, kaip mažėja neįgudusių, nespecializuotų darbininkų pareikalavimas, o didėja profesinių ir pusiau profesinių užsiėmimų sritys. Net ir tos pačios profesijos didina išsimokslinimo apimtį ir tam skiriamą laiką. Pvz., mokytojų seminarijos ar gailestingųjų seserų kursai yra pakeičiami į pedagoginius institutus ar kolegijas bei universitetus. Yra visai natūralu tad matyti didesnį kiekį jaunimo lankant aukštojo mokslo institucijas.

Didžioji vad. tremtinių banga išsisklaidė JAV, kur jaunoji karta turi didžiausią aukštojo mokslo institucijų pasirinkimą —per du tūkstančius kolegijų bei universitetų. Tokiame mokslaviečių miške lengva pasiklysti. Vadinami kolegijų vadovai (informaciniai leidiniai) pateikia daug reikalingų žinių apie kolegijų dydį, pobūdį (vyrams, moterims ar abiems lytims), institucijos amžių, mokslo priemones, studentų proporciją profesoriams ir kt. Kartais tie vadovai bandydavo išrikiuoti porą šimtų geriausių kolegijų pagal eilę, pradėdami Harvardu, Yale, Princetonu ir Kolumbija, tik niekas negalėjo sutikti, kad jų naudojami kriterijai būtų patikimi. Pagrindžiai tačiau jie ir dabar yra rūšiuojami pagal priklausymą profesinėms regionų kolegijų organizacijoms, kurios pripažįsta ar atmeta savo narius po periodinių patikrinimų, susijusių su kolegijų mokslo lygiu ir t.t. Vadovuose taip pat rasime sausas žinias, ar kolegijos yra valstybinės ar privačios, o apie pastarąsias bus nurodyta, ar jos susijusios su religine globa (sektinės) ar “grynai” pasaulietinės. Tačiau juose nerasime nuorodų į pasaulėžiūrines linkmes, vyraujančias aukštojo mokslo institucijose, tartum jos galėtų būti visai neutralios, neįtaigojančios

studentų. Sąmoningam studentui ideologinės bei pasaulėžiūrinės linkmės gali nemažiau rūpėti kaip nepastovių kriterijų mokslo lygis. Todėl ir pateiksime šiek tiek duomenų apie galutines vertybes amerikiečių kolegijose, kurie naudingi žinoti mūsų studentams ir jų tėvams, kurie kartu padės suprasti ir kodėl dažnai mūsų akademikai jau kitoki, ne kokių mes iš jų tikėjomės.

Skaityti daugiau: QUO VADIS, STUDENTIJA?

KULTŪRINE KŪRYBA IR JOS PAVOJAI SVETUR *

Andrius Baltinis

Jei mūsų kultūroje dabar yra pradų, kurie be abejojimo paimti iš svetimų tautų, bet dabar jau pilnai asimiliuoti, perėję į mūsų kūną ir kraują, tai tai jų šiandien negalima paprastai išmesti pro langą, nes tada kartu su jais išmestume ir dalį savęs, o tai, ką paliktume išmestoje vietoje, būtų tik protežė — dirbtinas svetimas kūnas. Mėgindami būti tai, kas mes, galbūt, kadaise buvome, mes nebūtume tie, kas esame, ir prarastume savo tikrumą ir lietuviškumą. Jei nueitume šiuo keliu, lietuvybę silpnintume, o ne stiprintume. Sugrįžimas į praeitį todėl būtų klaidingas ir jis yra neįmanomas. Bet lygiai būtų klaidinga pamiršti šią praeitį. Vienintelis kelias yra: sutelkti save su visa savo praeitimi dabartyje ir išreikšti šią dabartį savo kultūrine kūryba. Bet mūsų dabartis nėra išskiriama nuo kitų tautų ir viso pasaulio dabarties. Turime tad įimti į save, asimiliuoti viso pasaulio problemas, bet jas turime išgyventi ir kurti labiau taip, kad tik lietuviui jos būtų savos ir įsijungtų į lietuviškąją kultūrą. Tuo tad ir išnyktų dabartinė antitezė tarp tautinės ir visuotinės kultūros.

* Tęsinys iš Į Laisvę 33 nr.

Žiūrint šiuo atžvilgiu į tautinės kultūros kūrybą, jos plėtotėje galima išskirti tris laipsnius, kurie gali sekti vieni po kitų istoriškai, bet gali būti ir visi kartu. Pirmasis laipsnis būtų savy užsiskleidusios tautos kultūra: čia tautai gyvena tiktai savyje ir naiviai stebi save ir savo gyvenimą, kuris dar svetimas ir tolimas kiekvienai sudėtingesnei problematikai. Šį laipsnį pas mus sudaro mūsų tautos liaudies kūryba: liaudies dainos, patarlės, priežodžiai ir didžioji dauguma mūsų poetų ir rašytojų, kurie vaizduoja tautą ir jos santykį su gyvenimu siauresnėje plotmėje. Šis tarpsnis visada yra originalus ir labai svarbus. Kiekvienam, kuris nori kurti savo tautinę kultūrą, turi būtinai per jį pereiti, nes šiam tarpsnyje turi subręsti tas asmenybės branduolys, kuris vėliau galės asimiliuoti plačiojo pasaulio kultūros turtus. Galima drąsiai tvirtinti, kad šis kultūros laipsnis nepakenčiamas ir būtinas kaip žmogaus asmenybės formuotojas, nes tik šiame kultūros tarpsnyje žmoguje, kūdikyste pradedant, nustatomos jo pažiūros, subręsta jo pagrindiniai santykiai su visomis gyvenimo ir kultūros vertybėmis, ir susiformuoja jo ypatingos tautinės asmenybės branduolys. 

Skaityti daugiau: KULTŪRINE KŪRYBA IR JOS PAVOJAI SVETUR *

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Paskutiniu metu okupuotoje Lietuvoje atsiskleidžia naujų sovietinimo ir rusifikacijos reiškinių, kuriuose tenka mums pažinti ir savo rezistencinę domę skirti. Tokiais pagrindiniais reiškiniais laikytini: ryškesnis bandymas sudaryti naują jungtinį vienetą iš visų trijų Pabaltijo respublikų ir Gudijos, tuo padidinant slavų skaičių ir susilpninant šių trijų neslaviškųjų kraštų slaptąjį pasipriešinimą rusifikacijai, sustiprintos rusifikacijos priemonės ir rusų k. bei literatūros brukimas, sugalvotas sovietinio ruso partizano mitas ir lietuvio laisvės kovotojo suniekinimas, įžūliai sustiprinta kova prieš religiją, prieš katalikybę, kuri savo vakarietiška lytimi ir dvasia aiškiai laikoma sovietizacijos ir rusifikacijos priešu. Palikdami kitam kartui teritorinius “glaudinimus”, sustosim prie paskutiniųjų.

Sustiprinta rusifikacija

Paliekant tą nuolatinį priminimą ir spaudimą mokykloje bei gyvenime išmokti rusų k., pažinti sovietinę rusų literatūrą, klausytis rusų muzikos, dainų, priverstiną didesnę Maskvos radijo retransliaciją ir t.t., nauja rusifikacijos banga atsiskleidžia naujais suvaržymais spausdinti lituanistinius veikalus. Pirmiausia krinta paskutinysis Lietuvių k. žodyno tomas, užbaigęs K raidę. Jau nuo III-jo tomo (I 1941, II 1944, pertvarkytas 1947) buvo padaryta pakeitimų, būtent visur žodžio aiškinimui pirma spausdinami tik iš Lenino raštų vertimų sakiniai, paskui jau lietuvių tautosakos ir atskirų rinkėjų užrašyti žodžiai (pradedant K. Būgos rankraštiniu palikimu, nepriklausomos Lietuvos metais užrašytaisiais ir t.t.), o tada tik iš senųjų raštų; pirmuose tomuose buvo senieji raštų sakiniai, o tada visoks vėlesnis rinkinys. Nuo III t. pradėtas pertvarkymas vis buvo gilintas “sovietine patirtimi”, todėl dabar iš Lenino raštų ir sovietinės literatūros vertimų žymiai pagausėjo aiškinamųjų žodyne sakinių. Taip pat pastebėtina, kad leidžiamoji Kalbotyra šiais metais skyrė ištisus straipsnius rusų tarmėms ir šnektoms Lietuvoje, palikdami nuošalyje lietuvių k. tarmių aprašus. Lyginant dailiosios literatūros leidinius, tuojau krinta pagausėjęs iš rusų literatūros vertimų skaičius ir mažėją savųjų autorių ar V. Europos autorių vertimai. Lyginant atskirų metų knygų bibliografiją, pastebimai nyksta lietuvių k. straipsniai geologijos, ekonomijos, chemijos, fizikos ir matematikos mokslų, nyksta lietuviškai rašytos vad. mokslo kandidato laipsniui tezės, disertacijos, o tų dizertacijų ir tezių autoreferatai tik rusiškai, bet nė vieno nėra išspausdinta atskirai jau autoreferato lietuvių k. prie Lietuvoje rašytos rusiškai disertacijos ar vad. mokslo kandidato laipsniui gauti tezės! Taip pat sustiprintos rusifikacijos apraiška ir iki šiol vis Maskvos neduotas leidimas pradėti spausdinti Lietuvoje 10 t. lietuvių k. enciklopediją, kurios I-sis tomas turėjo pasirodyti jau prieš kelis metus, bet šio tomo rankraščiai užkliuvo Maskvoje. Ten pat užkliuvo ir išspausdinti šiam tomui istorinės Lietuvos žemėlapiai. Dabartiniu metu Maskva sutiko lietuviams leisti trijų tomų mažąją enciklopediją, nustatydama kiek vietos skirti komunistų partijai ir okupantų partizanams. Maskvos išcenzūruota lietuviškoji enciklopedija, atrodo, nebus leidžiama spausdinti nė Lietuvoje, bet tik Maskvoje, kur išspausdintas dabar ir jos kvieslys.

Ruso partizano mitas

Paskutiniu metu pavergtoje Lietuvoje sovietinio partizano mitas įgauna naujų bruožų. Jei prieš kelis metus buvo iškeliamas dar lietuvio sovietinio partizano ar kurio kito kovotojo vardas, rašomos apybraižos, atsiminimai ir kt., bet buvo stengiamasi suniekinti lietuvis laisvės kovų dalyvis (1919), lietuvis sukilėlis (1941) ir lietuvis partizanas (1944-55), tai pereitais metais pasukta ir čia “didžiojo brolio” garbinti. Tiek Tiesoje, tiek švyturyje ir kt. jau dominuoja sovietinis desantininkas, ir būtinai tik rusas, taip pat ir kitoks rusas didvyris, kuris tariamai kovojęs Lietuvoje už “žmorių” ar "tautų” laisvę. Visas šis rusiškasis mitas kuriamas ne tik spaudoje, bet ir per vad. kraštotyros draugiją, kuri įpareigota rinkti ir fabrikuoti tos rūšies medžiagą, visur įkyriai pabrėžiant tariamąjį visokių nacionalistų, iš krašto pasitraukusiųjų ar lietuvių laisvės kovotojų žiaurumus ir baisybes. Bekuriant visokius mitus apie svetimuosius ar saviškius didvyrius, matyti, susimaišoma netolimos praeities dienose. Ir 1963 Pergalės 5 nr. atsirado tokia reikšminga pastaba:

Skaityti daugiau: PAVERGTOJE LIETUVOJE

TĖVYNĖ

KAZYS BRADŪNAS

TĖVYNĖ

Susėdome prie Nemuno smiltį
Ir valgome varganas atnašas: 
Duoną ir žuvį.

Gali netikėti,
Kad vieškeliu praėjęs elgeta
Buvo Senelis Dievas.

Bet mūsų varganos atnašos
(Žuvys ir duona)
Jau stebuklingai padaugintos.
Ir kelionėje pamuštos kojos
Nelauktai gyja.

Iš premijuotos
SIDABRINIŲ KAMANŲ knygos

LAISVAJAME PASAULYJE

Lietuvių veikimas laisvajame pasaulyje nužymėtas laisvinimo pastangomis ir užsispyrimu prieš nutautėjimo bei nutautinimo bangas. Laisvinimo bare pragiedrulių nedaug, bet ir pesimizmo nejausti, nors kartais pasirodo naujų nuovargio ženklų, šviesiais pragiedruliais laikytini: JAV Valstybės sekr. D. Rusko raštas Lietuvos pasiuntiniui J. Rajeckui Vasario 16 d. šventei, JAV senatorių žodžiai II 17, ir šviesiu reiškiniu, palaikančiu nuolatos Lietuvos laisvės reikalą gyvą, — naujai gautos kongresmanų rezoliucijos, kurių jau susirinko 50. Tačiau liūdna, kai rezoliucijų žygį stengiasi nuvertinti ir kai kuri mūsų lietuviška spauda, pirmiausia Naujienos. Paskutiniu metu į tą pačią Naujienų dainą, tik kita gaida jungiasi ir Dirvos B. K. Naujokas, norėdamas įtikinti, kad rezoliucijų reikšmė daug menkesnė nei entuziastai mano. Bet reikia pripažinti, kad tos įnešamos senatorių rezoliucijos yra reikšmingos, nes jas visą laiką Lietuvos laisvinimo reikalus primena, jo neleidžia marinti laisvajame pasaulyje. Todėl tokių rezoliucijų mums reikia vis daugiau ir daugiau ieškoti, ypač šiais rinkiminiais metais.

Taip pat šviesiu pragiedruliu reikia laikyti ir pasiryžėlių ruošiamą Lietuvių Dieną Tarptautinėje Naujorko parodoje, ten pastatytą lietuviškąjį kryžių. Netiesioginiu šviesuliu lietuviškajam reikalui tampa dail. V. K. Jonyno ir dail. V. ir A. Kašubų darbai ten pat Vatikano paviljone, nes jie tarptautinio meno varžybose byloja laisvo lietuvio kultūrinį įnašą.

Skaityti daugiau: LAISVAJAME PASAULYJE

Daugiau įrašų...

  1. UŽGĘSĘ KOVOTOJAI
  2. KAZYS VIKTORAS BANAITIS
  3. NEBEGRĮŽTANTIEJI
  4. DIENŲ SĄVARTOJE

Subkategorijos