Juozas Matusevičius
Ir išėjo narsūs vyrai
Pro siūbuojančius javus.
Eglių šakos prasiskyrė,
Miškas priglaudė savus.
(Iš partizanų kūrybos)
Kodėl vyrai ėjo į mišką?
Plačiai ir išsamiai Jungtinės Kęstučio apygardos (toliau - JKA) kūrimąsi, jos organizacinę struktūrą ir veiklą tyrinėjo Dalia Kuodytė ir kiti autoriai1. Todėl nesigilinant į bendrus JKA veiklos klausimus, šiame straipsnyje bus kalbama apie vieną JKA padalinį — Jurbarko apylinkių partizanus.
JKA teritorijoje (Tauragės, Raseinių, iš dalies Kauno, Kėdainių, Šiaulių apskrityse ir Klaipėdos krašte) pirmieji partizanai pasirodė, pasitraukus vermachto kariuomenei ir užėjus Raudonajai armijai, ty. 1944m. vasarą ir rudenį. Lietuvos vyrai ėjo į mišką dėl daugelio priežasčių, tačiau tikslas buvo vienas — iškovoti nepriklausomybę.
Pietų Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kovai su bolševikais buvo rengiamasi nuo pat pirmosios sovietų okupacijos. Užėjus hitlerininkams, kūrėsi pogrindinės organizacijos kovai prieš naujuosius okupantus, o baigiantis karui ir artėjant sovietų armijai, pasirengta ir priešintis antrajai sovietų okupacijai Jurbarke ir jo apylinkėse Jurbarko gimnazijos mokytojo Petro Paulaičio pastangomis karo metais buvo suorganizuota "Lietuvos laisvės gynėjų" (LLG) antihitlerinė organizacija, kuri pokario metais sudarė partizanų grupių branduolį.
Lietuvos žmonės gerai prisiminė pirmąją sovietų okupaciją, raudonąjį terorą, žmonijos istorijoje nematyto masto ir brutalumo nekaltų žmonių trėmimus. Tai skatino žmones priešintis, kovoti už savo laisvę.
Kaip rašė LKP(b) Alytaus apkomo sekretorius V.Sakalauskas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui, "... didelė lietuvių tautos dalis Raudonosios armijos grįžimą Lietuvon laiko lygiu vokiškai okupacijai..."2
Skaityti daugiau: JURBARKO PARTIZANAI IR JUNGTINĖ KĘSTUČIO APYGARDA
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
Lietuviai desantininkai 1944-1945 m.
Kęstutis Kasparas
Įvadas
1944 m. pabaigoje-1945 m. pradžioje į rusų okupuotą Lietuvą iš Vokietijos grįžo keliasdešimt lietuvių kovotojų, nusileidę parašiutais kaip desantininkai Okupacinio režimo metų leidiniuose jiems buvo skiriama ypač daug dėmesio, nors desantininkų buvo visai nedaug. Mat "Vokiečių parašiutininkai" geriausiai iliustravo komunistinės propagandos tezę apie "užsienio imperialistų inspiruotą vokiškai-lietuvišką nacionalistinį pogrindį", kompromituojančius ryšius su Vokietija.
Buvusiame KGB LSSR padalinio archyve desantininkams buvo pradėtos specialios literinės bylos - "Vokiečių žvalgybos organas Abveras" bei "Vokiškos žvalgybos ir diversinės mokyklos". Jų kol kas nepavyko rasti. Šios bylos galėjo būti tarp 1989-1990 m. išvežtos iš Lietuvos ir negrąžintos archyvinės medžiagos, saugomos Uljanovsko srities UKGB archyve arba Saratovo srities UKGB, saugančio visą medžiagą apie 1941-1945 m. nacionalines organizacijas ir karinius junginius vokiečių okupuotoje teritorijoje, Vokietijos žvalgybos bei kontržvalgybos darbuotojus ir agentus, policijos ir savisaugos dalinius bei formuotes1.
Apie desantininkus kaupta medžiaga atsispindi kitose, dabar Lietuvos ypatingajame archyve saugomose, buvusiose KGB archyvo bylose. Daugiausia - tai pačių desantininkų baudžiamosios bylos, tardymo protokolai teminėse, literinėse ir kt. bylose bei operatyviniai pranešimai apie desantinių grupių pasirodymą, paiešką ir sunaikinimą.
Remdamasis šia medžiaga, KGB A skyrius okupacijos metais parengė nemažai propagandinės literatūros: "šaltinių" rinkinių, straipsnių, "dokumentinių apybraižų", "įspūdingais" pavadinimais - "Hitleriniai parašiutininkai", "Paskutinė radiograma", "Pasėsi vėją..." ir kt.
Dezinformuojanti medžiaga vėliau sąlygojo ir kai kuriuos netikslius objektyviosios istoriografijos teiginius. Taip K.Girnius savo veikale sugretina du nesulyginamus apimtimi dalykus - Lietuvos Laisvės Armiją ir desantininkus, nors teisingai nusako pastarųjų įtaką Pasipriešinimui2. Kiti autoriai dažnai minėjo apie LLA vadovybės pasiųstus 100 ar daugiau LLA narių, nors ši organizacija desantinės politikos atžvilgiu nevaidino esminio vaidmens. A.Bubnys, žvelgdamas į desantininkų problemą kaip rezistencinę, neišvengė svarstymo - kas daugiau iš to laimėjo - lietuviai ar vokiečiai3.
Skaityti daugiau: Į TĖVYNĘ IŠ DANGAUS