Partizanai: Istorija ir dabartis

LIETUVOS PARTIZANŲ POŽIŪRIS į SOVIETINIUS RINKIMUS

REPRESINĖS STRUKTŪROS

Juozas Starkauskas

1946m. vasario 10 dienos rinkimai Lietuvoje

Tai buvo pirmieji okupantų ir dar negausių kolaborantų organizuoti rinkimai į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą. Sovietijoje visa reali valdžia priklausė komunistų partijai, Tarybos buvo tik širma komunistų valdžiai pridengti. Šia širma komunistai sėkmingai naudojosi ir vidaus politikoje, ir užsienyje. Šitaip naivesniems buvo kuriama "liaudies valdžios" regimybė, rinkimų rezultatus pristatant kaip žmonių pritarimo įrodymą. Partizanai atstovaujantys Nepriklausomos Lietuvos idėjai, ir realiai ginklu paremtai valdžiai visa tai gerai suprato ir įnirtingai priešinosi okupantų organizuojamiems rinkimams. Todėl 1946 metų rinkimai vyko ypač aršiai kovojant. Tam buvo keletas priežasčių.

Pirma, Lietuvos žmonės dar nebuvo okupantų ypatingai nuvarginti. Dvasią palaikė nepriklausomybės prisiminimai ir tikėjimas, kad Vakarų demokratinės šalys Lietuvos vienos nepaliks, kad kaip nors — derybomis ar karu -spręs okupuotų šalių likimą. Lietuvos kaimo privatus ūkis, nors ir prispaustas pyliavų bei mokesčių, žmonėms padėjo išlikti pakankamai savarankiškiems.

Antra, partizanų ginkluotosios pajėgos buvo pakankamai stiprios. Nelegaliai gyvenusių partizanų buvo apie 6-7 tūkst, ir jie kontroliavo didelę Lietuvos dalį. Okupantai valdė tik miestus, o valsčiuose — tik nedideles teritorijas apie NKVD ir stribų būstines. Į kaimo vietoves sovietų partiniai pareigūnai galėdavo eiti tik lydimi stiprios ginkluotos palydos - enkavedistų ir stribų.

Trečia, tai buvo rinkimai, svetimos valstybės — Sovietų Sąjungos valdžios organus. Daugelis Lietuvos žmonių manė, kad nedalyvaudami rinkimuose, juos sužlugdydami visam pasauliui parodys Lietuvos žmonių nusistatymą. O dalyvaudami rinkimuose, įtvirtins okupacijos faktą. Viename Vilniaus jaunimo pogrindiniame lapelyje, pavadintame 'Trimitas", šios mintys dėstomos taip: "Šių rinkimų metu visa lietuvių tauta turi aiškiai pasakyti, ar ji nori likti amžiais bolševikų valdoma, ar turės drąsos duoti ir duos jiems antausį. (...) Mes turime vieną išeitį - visiškai nedalyvauti rinkimuose, nei vienas lietuvis neturi balsuoti"¹.

Palyginus įvairius duomenis bei aukščiausiųjų Lietuvos kolaborantų stenografines kalbas, galima nustatyti, kad rinkimų rezultatai buvo falsifikuojami. Vėlesnių rinkimų dokumentuose to susekti neįmanoma, nes, matyt, falsifikavimo menas ištobulėjo. Nurodymai buvo duodami žodžiu. Pasak Česlovo Milošo,su progresu žengdami, šiandieniai vadovai pasimokė iš paprastutės tiesos, jog to, kas neužrašyta popieriuje, iš viso nėra"². Šių rinkimų įtampa buvo tokia, kad partiniai funkcionieriai, dažnai neišlaikydami, pasakydavo ir tai, ko vėliau apdairiai vengdavo.

Šioje 1946 metų rinkimų kovoje iš vienos pusės Lietuvos žmonėms vadovavo partizanai ir pogrindinės organizacijos, o iš kitos - kompartija, okupantų struktūros, represiniai NKVD-NKGB organai

Partizanų veikla ir Lietuvos žmonių nusiteikimas

Partizanų nuostata šių rinkimų atžvilgiu buvo tokia: "Bendra išvada — ateinančių rinkimų boikotas, parodant pasauliui ir rusiškiems bolševikams tikrąją lietuvių tautos valią." Plačiau ši mintis aiškinama ir veiklos gairės nurodomos "A" apygardos vado Kazimieraičio įsakyme apskričių komendantams ir rinktinių vadams ("A" apygardą 1945m. pabaigoje įkūrė plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, suvienijęs dalį Dzūkijos partizanų būrių; 1946 metų pavasarį, sujungus visus Dzūkijos partizanų būrius, sukurta Dainavos apygarda; J.Vitkus-Kazimieraitis žuvo 1946 07 02). Šiame įsakyme rašoma: Dabar prieš partizanus yra svarbiausias uždavinys - vadovauti visai tautos kovai, boikotuoti ne tik bolševikinius rinkimus, bet ir sugriauti visą sovietinį aparatą, kad nė vienas tikras lietuvis nebalsuotų ir nedalyvautų bolševikinėje agitacijoje. Visi turi drąsiai sabotuoti ir boikotuoti bolševikinę priemonę...

Perspėti visus apylinkių pirmininkus, kad jie tuoj pat atsisakytų savo pareigų ir kartu su visa tauta priešintųsi bolševikams...

Visur atimti ir sunaikinti namų knygas. Iš visų gyventojų surinkti bolševikinius pasus, visose mokyklose sunaikinti portretus ir visą bolševikinę literatūrą. Esant galimybei, organizuoti antirinkiminius mitingus. Perspėti, kad aukomis taps visi tie, kurie balsuos"³.

Geriausiai partizanų veiklą matome iš vieno partizanų vado Vaciaus rašto partizanų būrio vadui Ežeriečiui. Šį dokumentą MVD paėmė per čekistinę operaciją jau po rinkimų - 1946 liepos mėn., kai buvo rasti Žebenkšties rinktinės, veikusios Raseinių apskr, štabo dokumentai; dokumentas buvo siųstas Sniečkui (Žebenkšties rinktinę 1944-1945 metais įkūrė įžymūs partizanų vadai - J.Žemaitis, J.Čeponis, P.Bartkus, veikė ji Šiluvos valsč.; šios rinktinės vadai 1946 metų rudenį iniciavo Jungtinės Kęstučio apygardos, apėmusios Raseinių, Jurbarko, Tauragės apskritis, įkūrimą; 1946m. rinktinėje buvo apie 70 karių; vėliau Žebenkšties rinktinė pavadinta Šerno, o netrukus -1946 metų pabaigoje - Savanorių rinktine). Dokumente minimi Vanagai -veikiantys partizanai, OS - organizacinis skyrius, apėmęs partizanų rezervą, pogrindininkus. Taigi šiame dokumente rašoma⁴:

Ežeriečiui (buvusiam Klajūnui)

Kadangi šie rinkimai sutampa su demokratizmo principais ir yra pasityčiojimas iš žmogaus teisių, mūsų užduotis yra kaip galima stipriau pakenkti ir trukdyti rinkiminei kampanijai.

1.    Periodiškai dalinti ir lipdyti prieš rinkimus specialias, mūsų paruoštas priešrinkimines proklamacijas. Klijuoti viešose vietose, pradedant nuo 1946 sausio 1 dienos.

2.    Visi Vanagų būriai turi trukdyti rinkiminei kampanijai. Ten, kur nereikalinga stipri Vanagų pagalba, organizuoti stipriai veikiančią organizacinę dalį:

a)    vasario 8-9 naktį atimti iš bolševikiškai nusiteikusių gyventojų jiems išduotus laikinus asmenybės pažymėjimus, griežtai perspėjus, kad jie apie tai iki vasario 11 niekam nepraneštų;

b)    vasario 9 naktį sugadinti visą ryšį: nutraukti telefono. telegrafo laidus ir nupjauti stulpus;

c)    vasario 10 kaip galima aktyviau trukdyti rinkimų eigai, iš rinkiminių apylinkių paimti urnas ir jas sunaikinti kartu su rinkimų rezultatais.

3.    Vanagų dalių vadai ir OS viršininkai paruošia veiksmų planus ir savo pavaldiniams duoda konkrečias užduotis.

a) Apie užduočių įvykdymą pranešti man kaip įprasta. Atsiųsti paimtus dokumentus.

b)    Vanagų dalių vadai, vykdydami šiuos nurodymus, turi susirišti su OS dalių vadais.

c)    Jei kurioje nors vietoje bus pavojinga, veikimą perkelti į gretimą rajoną ar valsčių, kur pavojus silpnesnis.

1946130

Vacius

Vienas iš pirmųjų darbų, minimų šiame nurodyme, yra proklamacijų platinimas. Pasak J.Lukšos-Daumanto, Suvalkijoje ir Dzūkijoje proklamacijų buvo daug ir įvairių - nuo spaustuviniu būdu partizanų štabuose daugintų iki gimnazistų ranka rašytų. Kaip rašo Daumantas, nuo jų mirgėjo visos pakelės. Vienoje iš jų, čekistų rastoje 1946 sausio mėn. Vilniuje, prie namo Popų 29, buvo rašoma⁵:

Lietuviai!

Išmušė valanda, kada kiekvienas tėvynę mylintis lietuvis, nepaisydamas komunistinio teroro ir persekiojimų, vieną kartą visam pasauliui turi įrodyti, kad jis niekada neatsižadės laisvės ir švento tikėjimo.

Visi kaip vienas boikotuokime komunistinę santvarką, neikime į prievartą varomus mitingus. Tada kvaili veidmainiai agitatoriai neturės kam kalbėti, o priverstiems nereikės kalbėti prieš savo įsitikinimus. Visi kaip vienas neikite balsuoti ir atsiminkite, kad vienybėje galybė.

Artėja valanda, kada suplevėsuos mūsų Trispalvė ir baltoji Vytis paskelbs apie Nepriklausomą Demokratinę Lietuvą.

Šalin bolševikų vergijos pančius!

Lietuvos partizanai

Kitos proklamacijos, kurią pasirašė Geležinio Vilko rinktinės vadovybė ir kuri čekistų buvo rasta Šilavoto apylinkėse, tonas jau kur kas labiau grasinantis. (Geležinio Vilko rinktinė įkurta 1945 metais, įėjo Tauro apygarda, veikė Garliavos, Pakuonio, Prienų, Gudelių, Šilavoto, Igliškėlių, Sasnavos ir Balbieriškio valsčiuose; 1945-1946 metais rinktinėje buvo apie 400 partizanų; nepakeitusi pavadinimo išsilaikė iki 1955m., kai išduoti žuvo du paskutiniai šios rinktinės partizanai). Ši proklamacija buvo skirta kaimų gyventojams, kuriuos partizanai galėjo smarkiau paveikti.

Ir daugelyje kitų proklamacijų yra grasinama tiems, kas balsuos, neretai grasinama net mirties bausme. Partizanai taip elgėsi sąmoningai, nes dažnai patys žmonės į juos kreipdavosi, prašydami atsiųsti grasinimą arba jį net viešai paskelbti Tada, valdžios verčiami eiti į rinkimus, galėdavo atsisakyti, kad bijo partizanų keršto.

Tiesa, tokie partizanų grasinimai ne visada buvo tik deklaratyvūs. Atvirai kolaboruojančius (savanorius agentus) partizanai buvo linkę sušaudyti (beje, taip elgėsi visų laikų ir tautų partizanai - akovcai Lenkijoje, maki - Prancūzijoje ir kt.). Karo metu - o partizanai laikė Lietuvą esant karo būklėje -stipriausias argumentas buvo ginklas. Įsitikinus išdavyste, nebuvo varžomasi jį panaudoti Štai kas rašoma Didžiosios Kovos apygardos direktyvoje Nr2: "Vasario 10 dieną prasidėjus rinkimams, pradėti naikinti rinkimų apylinkes. Jei tai bus sunku padaryti, apšaudyti jas iš kelių vietų. Tos pat dienos vakare rinkimų apylinkės turi būti galutinai sunaikintos.

Pirmus rinkėjus sulaikyti, sugaudyti, ištardyti ir sužinoti, kaip jie balsavo. Visus, kurie balsavo savo noru, sušaudyti vietoje, kaip tautos išdavikus⁶..." (Didžiosios Kovos apygarda įkurta 1945 metais iš tokio pavadinimo rinktinės, kuriai vadovavo policijos vachmistras Jonas Misiūnas-Žalias Velnias; 1946 metais į apygardą įėjo Trakų, Ukmergės, Kauno, Švenčionių apskričių kai kurie valsčiai; 1944-1945 metais apygardos partizanai aktyviai veikia, pasižymi net radikalizmu; įsukta į čekistų provokacijų tinklą, kurį 'Vainikavo" didžiojo provokatoriaus Markulio veikla, jau 1948m. apygarda sunyksta, vieni partizanai suimti, kiti žūva).

Vienoje iš vasario 3d. Kupiškio valsčiuje išplatintoje proklamacijoje požiūris į balsuojančius yra toks: "Kas vasario 10d. balsuos, tas taps tėvynės išdaviku"⁷.

Pasus ar laikinus asmens pažymėjimus partizanai surinkdavo ne vien iš bolševikuojančių, bet ir iš visų žmonių (taip būta Suvalkijoje, Dzūkijoje gal ir kitur). Dėl to žmonės, valdžios taip pat atsisakydavo balsuoti.

Daug kur Lietuvoje, o ypač minėtose Suvalkijoje ir Dzūkijoje, rinkimų naktį iš 9 į 10 dieną partizanai apšaudė rinkimų būstines. Šiuo veiksmu pasak J.Lukšos, jie norėjo:

"1. Pririšti prie vietos visas bolševikų įgulas, kad naktį jos negalėtų rengti pasalų ir netrukdytų partizanams naikinti telefonų linijų ir griauti tiltų. Šios

operacijos turėjo prasidėti lygiai dvyliktą valandą.

2.    Priversti rusus be miego budėti ištisą naktį, kad rinkimų dieną būtų mieguisti, išvargę ir ne taip stropūs vykdyti stalininius įsakymus.

3.    Nebalsuojantiems gyventojams sudaryti tinkamą priežastį pasiteisinti, kad dėl pavojaus gyvybei jie "nedrįsta" eiti į puolamas ir apšaudomas būstines"⁸.

Visų apskričių NKVD-NKGB viršininkai siuntė opersekretorių vadams, o šie - vidaus reikalų komisarui J.Bartašiūnui įvairius pranešimus, aprašydami padėtį apskrityse ir opersektoriuose (9 operatyviniai sektoriai, kurių tikslas buvo priartinti vadovybę prie kovos vietų, buvo įkurti 1944 12 16 SSSR MKVD-NKGB vadų įsakymu; po kiek laiko Mažeikių ir Tauragės opersektoriai buvo panaikinti ir nuo 1945 birželio iki 1946 metų pabaigos buvo 7 operatyviniai sektoriai: Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Šiuose pranešimuose daug vietos skiriama žmonių pasakymams, svarstymams, kuriuos čekistams pranešdavo agentai ir informatoriai. Žmonių nuomonės apie bet kurią vietos sovietinės valdžios akciją (trėmimus, rinkimus, parašų rinkimą po laišku Stalinui ir kt.) čekistai sužinodavo būtent per savo slaptus bendradarbius. Šimtai liudijimų apie žmonių požiūrį į šiuos rinkimus tebėra saugumo bylose. Apie rinkimus pateikiamos beveik ištisai neigiamos nuomonės, ko čekistai paprastai nedarydavo. Jie stengdavosi žmonių nuomones tarsi išbalansuoti: pateikdavo dalį už sovietus pasisakančių, dalį - prieš. Matyt, 1946 metų pradžioje jie turėjo Lietuvoje per mažai šalininkų. Nors informacijose, kurias iš apskričių apkomų sekretorių sudarinėdavo surusėjęs CK instruktorius Žukauskas "teigiamų" nuomonių daugiausia (apie šių rinkimų eigą yra paruoštos 35 tokios 3-6 psL informacijos; jos yra F3-18/ 33 byloje. Toks neatitikimas, matyt, yra todėl, kad bendraudami su kolaborantais, apsimesdavo.

Viename savo pranešime Sniečkui Bartašiūnas apie ruošimąsi rinkimams sako, kad agitatoriai Kaune nedirba, užtat agentai gerai dirba⁹. Štai viena kita mūsų žmonių mintis, užrašyta agentų. Informatorius Žemaitis iš Kauno pranešė, kad Bušmanas, dirbęs malūnų treste plano skyriaus viršininku, pasakęs- "Rinkimai Sovietų Sąjungoje - komedija"¹⁰. Kito agento pranešime rašoma, kad V.Sidabrienė namo gyventojams sakiusi: "Sovietų valdžios greit Lietuvoje nebus, o bus amerikoniška, tai aš žinau iš kai kurių žmonių, kurie turi radijas". Prie šio pranešimo yra čekistų rezoliucija; "Tikrinsimi, jei pasitvirtins, areštuosim"¹¹. Kauno pašto darbuotojas B.Miliškevičius, pasak agento, savo bendradarbiams girdint, pasakęs: 'Balsuok ar nebalsuok, o tą, ką numatytą vis tiek išrinks"¹². Kitas agentas pateikia tokius prof. P.Makūno žodžius; "Rinkimai į Aukščiausią Tarybą yra komedija. Partija pastato savo žmones ir siūlo už juos balsuoti Kokia čia demokratija"¹³? Vilniaus pedagoginio instituto studentės Broneskaitė ir Letkevičiūtė agitatoriui Ditkevičiui štai ką dėstė: "Bolševikai išveža lietuvius į Sibirą, todėl lietuviai kovoja ir vis daugiau išeina į miškus. Išėję į miškus ne išdavikai, o išdavikai yra tie, kurie dirba tarybų valdžiai. Visus bolševikus Lietuvoje reikia sunaikinti. Ateis laikas, ir mes laimėsime"¹⁴. Kauno cheminių dirbtuvių vedėjas V.Liutkus tarp savo bendradarbių leidosi ir į 1940 metų rinkimų prisiminimus: "1940 metais aš buvau rinkiminės komisijos nariu Lazdijų apskrityje. Tada balsavo 30 proc. rinkėjų, o iš mūsų pareikalavo duomenų, kad balsavo 99 proc. Taip bus ir per šiuos rinkimus"¹⁵. Ukmergės mokytojų seminarijos mokinys J.Morkūnas viliasi, kad Vakarai nepakęs tokio pasityčiojimo iš demokratijos ir įsikiš: "Į būsimus rinkimus dar gali įsikišti Anglija ir Amerika, ir tada mes balsuosime už savo žmones, partizanus, kurie dabar turi būti miškuose¹⁶".

Šimtai žmonių išdrįso pareikšti savo nuomonę apie rinkimus, net ištisi kolektyvai. Pakuonio valsčiaus Daugšiagirio sovchozo 50 darbininkų, agituojami savo direktoriaus, atsisakė balsuoti sakydami "Sušaudykit bet neisime"¹⁷. Kauno "Liepsnos" degtukų fabrike rinkiminiame darbininkų susirinkime su pritarimu buvo išklausytos atisovietinės darbininkų Chadočinsko ir Pšigolskienės kalbos, o kai į sceną buvo išstumtas prorusiškai kalbėjęs Blaževičius, jį pasitiko švilpimu ir rėkimu. Susirinkimą teko nutraukti¹⁶. Grupė Plungės ekonominės mokyklos moksleivių taip kalbėjo savo auklėtojui "Konstitucijos ir rinkimų nuostatų pamokų mums nereikia. Už tarybų valdžią balsuoti mes nesirengiame. Komunizmas mums nereikalingas, mums reikalinga Nepriklausoma Lietuva"¹⁹. Pakruojo valsč. Klovainių miestelyje iš 52 žmonių, suvarytų į susirinkimą kandidatams iškelti, 38 moterys atsisakė kelti rankas, motyvuodamos tuo, kad jei jos balsuos, tai jas vyrai iš namų išvarysią²⁰.

CK aparatas, norėdamas sumažinti rinkėjų skaičių (apie tai smulkiau vėliau), į neturinčių balsavimo teisės sąrašus įrašė tuos Vilniaus krašto lenkus, kurie buvo padavę pareiškimus išvykti į Lenkiją. Tas komunistų noras sutapo su pačių lenkų noru ir įgavo didelį užmojį. Vilniaus apskr. NKVD viršininkas Kruglyšovas Vilniaus opersektoriaus vadovui Rudikai siunčia specialų pranešimą, kuriame rašo, kad lenkai puolė masiškai užsirašyti į išvažiuojančių į Lenkiją sąrašus. 'Turimais duomenimis, lenkai važiuoja užsirašyti išvažiavimui į Lenkiją ne todėl, kad jie to iš tikro nori, o tai daro todėl, kad nedalyvautų rinkimuose į Sovietų Sąjungos Aukščiausią Tarybą, o iš tikro niekas iš jų į Lenkiją važiuoti nenori"²¹. Matyt, lenkų nusiteikimą nebalsuoti lėmė ne vien antisovietinis, bet ir antilietuviškas nusiteikimas. Gali būti, kad tarp lenkų buvo paplitusi nuomonė, jog balsuodami jie patvirtins Vilniaus krašto priklausymą ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir Lietuvai. Čekistai užfiksavo tokią Turgelių valsčiaus valstiečio Anuškevič mintį, pasakytą sausio 7d. įvykusiame rinkiminiame susirinkime "Mes nebalsuosim, nes nenorim, kad Vilniaus kraštas būtų lietuviškas"²².

Nuo okupantų prievartos eiti į rinkimus žmonės gynėsi įvairiai. Neužmirštas buvo ir humoras. Paprastai partijos parinkti kandidatai būdavo skelbiami po Stalino kandidatūros iškėlimo. Tai buvo netgi privaloma. Tačiau Lietuvos žmonės dažnai pradėdavo šaukti kad kitų jiems nereikia, kad "mylimo Stalino" pakanka. Susirinkimai neretai suirdavo.

Partinių šulų susibėgime Sakiuose antrasis sekretorius Kremeznojus papasakojo, kad Barzdų valsčiaus susirinkime, į kurį, kaip teigė sekretorius, buvo susirinkę vien buožės, vietoj siūlomų partijos kandidatų buvo iškeltas plačiai žinomas beviltiškas girtuoklis. "Gaila, kad šis valsčius prievoles įvykdė 110 proc., o tai galima būtų kai ką padaryti", - baigė šis politrukas²³.

Prieniškiai nuo siūlomų kandidatų gynėsi taip sulaukę, kada bus pasakyta, kad siūlomi kandidatai yra iš "partinių ir nepartinių bloko", pradėdavo rėkti kad "už Blochą jie tikrai nebalsuos". Mat Prienuose vokiečių metais gyveno gerokai įgrisęs žiaurus rudmarškinis Blochas.

Kaip okupantai ir kolaborantai rengėsi rinkimams

/Komunistinių šulų ir apkomų veikla/

Iš NKVD-NKGB bei partinių funkcionierių pranešimų LKP(b) CK biuras buvo susidaręs nuomonę, kad rinkimai nebus lengvi Prieš rinkimus CK vyko pasitarimai. Viename, įvykusiame 1946 01 16-17d, Kauno partijos pirmas sekretorius J.Grigalavičius kalbėjo taip: "Bendrai kai tenka susitikti su darbininkais, klausia teisingai ir sako, kad už mus balsuos, o tarp inteligentų įvairiai kalbama. Štai kaime kalba, kad po rinkimų lietuvius veš į Sibirą. Plinta proklamacijos, kad nebalsuotų, o boikotuotų ir Lt „ studentai kitas reikalas, studentai kalbėjo, kad nereikia balsuoti, kad boikotuosim ir t.t."²⁴.

Kiti sekretoriai dar labiau panikavo, ir A.Sniečkui teko juos raminti ir ryžtingai nuteikti:"... Ir štai kai kurie mūsų draugai taip jau labai ir labai su baime žiūri į rinkiminę kampaniją, į pačius rinkimus ir jų baigmę, net kai kur kyla ir panika"²⁵. Toliau Sniečkus savo kalboje sakė, kad kai kurių apkomų atstovai prašys nuolaidų, įrodinėdami, kad jų apskrityje yra daug buožių, tiek ir tiek bažnyčių ir tikinčiųjų ir t.t. Sniečkus sako, kad nuolaidų niekam nebus daroma. Kartu Sniečkus pripažįsta, kad 1946m. padėtis yra daug sudėtingesnė nei 1940 metais: "Ši padėtis, be abejonės, sudėtingesnė negu 1940-1941 metais, nes dabar, kaip jūs žinote, vyksta klasių kovos kaime paaštrėjimas, daug visokių nuskriaustų, buržuaziniai nacionalistai kovoja prieš mus už buržuazinės santvarkos atkūrimą"²⁶. Jam antrina J.Paleckis: "Kalbant apie praeities rinkimus, reikia pasakyti, kad Lietuvoje buvo pati sunkiausia padėtis iš visų Pabaltijo respublikų. Pas mus susilaikė nuo balsavimo 10 proc., prieš balsavo 5 proc., gal kai kurie balsavo nenuoširdžiai, taip kad 15-20 proc. yra tokių elementų, kurie mums kenkė 1941m., kurie kenkė okupacijos metu ir kurie dabar kenkia. Iš šių 80 proc. taip pat daug sugadintų žmonių, kurių iš karto ir neatskirsi"²⁷. Kuklinosi J.Paleckis, teigdamas, kad tik apie 15-20 proc. Lietuvos žmonių yra antisovietiškai nusiteikę. Gal tiek buvo tų, kurie buvo nusiteikę aktyviai priešintis, nes "herojinė ryžtis", pasak

J.Girniaus, nedaugeliui duota. Įdomu tai, kad šis neva liberalus komunitas, kuris lemiamais momentais visada pritardavęs drastiškoms okupantų teroro priemonėms, pasako, kad mažų mažiausia 10 proc. rinkėjų balsų 1940 metų rinkimuose už "Darbo liaudies sąjungos" bloko kandidatus buvo prirašyti, matyt, pačių aukščiausių valdžios atstovų sprendimu, nes oficialiai buvo paskelbta, kad už minėtą bloką balsavo 95,51 proc. rinkėjų.

Komunistų partijos šulai, padėdami vietiniams funkcionieriams ir enkavedistams rinkimus "prastumti" kiek galima geresniais rezultatais, ėmėsi dvejopo darbo. Pirma, 1945 11 10 CK biuras priima nutarimą 60/4 "Apie neįtraukimą į rinkėjų sąrašus nekuriu Lietuvos SSR gyventojų grupių" ir, antra, vietose funkcionieriams pataria sudaryti nepilnus rinkėjų sąrašus, neįtraukiant į juos antisovietiškai nusiteikusių. Minėtame 60/4 nutarime nutariama neleisti balsuoti

"a) vokiečių laikų policininkams, pagalbinės policijos ir baudėjų būrių, kalėjimo tarnautojams, vokiečių armijos savanoriams, valdininkams, tarnavusiems baudėjų organuose ir jų šeimų nariams;

b)    užmuštų ir areštuotų lietuviškų-vokiškų ir lenkiškų-vokiškų buižuazinių-nacionalistinių gaujų narių šeimoms, o taip pat šeimoms tų, kurių kas nors areštuotas už kontrrevoliucinę veiklą;

c)    buožėms ir jų šeimų nariams, kurių žemė konfiskuota arba sumažinta iki 5 ha už palaikymą vokiečių ir lietuviškų-vokiškų nacionalistų;

d)    vokiečių kilmės žmonėms, turėjusiems vokiečių pilietybę.

2. Taip pat lenkams, kurie padavė pareiškimą išvykti į Lenkiją"²⁸.

Norėdami užtsikrinti Maskvos pritarimą savo veiksmams, 1945 11 12 siunčia prašymą CK sekretoriui G.M.Malenkovui, pasirašytą Sniečkaus ir "generalgubernatoriaus" Suslovo, kuriam tą patį kartoja, prirašę, kad turėjusių vokiečių pilietybę yra apie 9 tūkst, o iš 340 tūkst lenkų prašymus išvykti padavė 60 tūkst²⁹.

Apie nepilnų sąrašų sudarymą, iš jų eliminuojant sovietų priešus, 1946 01 29 pasitarime kalbėjo S.Pupeikis, tuo metu dirbęs AT prezidiumo sekretoriumi. Štai jo stenogramoje užrašyta mintis: "Čia reikia padaryti išimtį: mūsų sovietiniai žmonės turi būti būtinai įtraukti, bet nusiteikę antisovietiškai, banditai — nebūtinai"³⁰. Jo mintį tame pasitarime "gilino" Sniečkus, atvirai ragindamas sukčiauti "Mes turime rūpintis socialiniu parinkimu, aš manau, tai suprantama, bet šią mintį pareikšti kokiame nors visuomenės susirinkime nereikia, bet mūsų aktyvistams galima patarti." Sniečkus savo kalbos pabaigoje nurodo tokias išeitis: daugiau agituoti, partijai aktyviau veikti, o NKVD — smogti per pogrindžio štabus.

Geriau komunistams sekėsi veikti NKVD metodais, agituoti sekėsi prasčiau. Ir ne vien todėl, kad žmonės ir varu varomi nenorėjo eiti į rinkiminius susirinkimus, bet ir dėl daugelio rusiškų politrukų neraštingumo ir polinkio gerti Šiaulių apskr. Papilio valsč, partorgas Lovcovas gruodžio 4d. valsčiaus centre organizavo rinkiminį susirinkimą, į kurį, pasak čekistų, atėjo apie 150 žmonių. Pats Lovcovas nepasirodė, nes buvo girtas. Užtat atėjo ir bandė susirinkimą vesti taip pat girtutėlis valsčiaus vykd. komiteto pirmininkas Ro-maško³¹. Sausio 6d. panašiame susirinkime Dieveniškėse (Vilniaus apskr.) valsčiaus partorgas Pušakovas ir valsčiaus vykd. komiteto instruktorius Gil, girtutėliai, taip postringavo jaunimui: "Jei jūs galvojate atsisakyti balsuoti, tai mums užteks jėgų su jumis susitvarkyti, kaip užteko jėgos sudoroti vokiškus fašistus"³². Toliau savo pranešime Vilniaus apskr. čekistai vardija dar 4 partinius veikėjus, kurie girti kalba susirinkimuose, neretai visiškai nusikalbėdami

Čekistams kelia susirūpinimą ne tik daugelio partinių prisigėrimas, autoriteto praradimas, bet ir tai, kad tarp jų atsiranda vienas kitas, kuris supranta reikalo esmę. Vilkijos valsč, partorgas Čapinskas dviem partijos draugams iš Kauno apskr. vykd. komiteto, be kita ko, pasakė ir tokią mintį: "Kol rusai yra Lietuvoje, tvarkos nebus"³³.

Išsamiame Marijampolės opersektoriaus vadovų vasario 6d. pranešime vidaus reikalų komisarui Bartašiūnui dėstomos tokios bėdos³⁴. Nesugebama surinkti žmonių į susirinkimus, daugelis nežino, už ką reikės balsuoti Kai kuriuose kaimuose agitatoriai išvis dar nebuvo pasirodę. Pasiruošti rinkimams labai trukdo tai, kad daug apylinkių neturi vadovų. Taip Sasnavos valsč, iš 10 apyL 9-iose pirmininkų nėra., Balbieriškio valsč, iš 12 - šešių nėra, Igliškėlių valsč. - iš 17 apyL 14-oje pirmininkų nėra. Kaip teigia čekistai, ir esantys apylinkių pirmininkai pasitikėjimo nekelia. Jie mini du Prienų valsč, apylinkių pirmininkus, kurie talkino partizanams platindami antirinkimines proklamacijas. Vienas iš jų - Ašmenos apyl. pirmininkas P.Jurevičius dviejų partizanų jam atneštą proklamaciją paleido per rankas, ir ji apėjo 20 žmonių (matyt, jos kelias baigėsi patekus į agento rankas). Čekistų tardomas Jurevičius pasakė, kad ir Strielčių apyl. pirmininkas A.Bikas per rankas paleido proklamaciją, kurią jam įteikė partizanas. Ši proklamacija sėkmingai nukeliavo per žmonių rankas.

Marijampolės apskr. vasario ld. (t.y. likus tik 9d. iki rinkimų) buvo įrengtos tik 68 iš 89 rinkiminių apylinkių. Neįrengta 21 tose apylinkėse, kurias visiškai valdė partizanai. Čekistai piktinasi kad ir įrengtų apylinkių pirmininkai paskutinę minutę atsisako dirbti. Atsisakęs dirbti Šventežerio rinkiminės apyl. pirmininkas J.Janavičius pasakė, kad pas jį atėję trys partizanai ir pasiūlė mesti tą darbą, o jei jis to nepadarysiąs atėję jį nušaus. Šį pirmininką saugodami prie jo namų čekistai buvo įrengę pasalą, bet vėliau iš agentų sužinojo, kad Janavičius partizanus išsigalvojo, norėdamas išsisukti nuo nemalonaus darbo. Be šio, atsisakė pirmininkauti ir V.Launikonis bei V.Kankevičius, S.Krivonis "ir kiti". Sunkiai sekasi surinkti agitatorius. Atsisakė į Sasnavos valsčių vykti cukraus fabriko agitatoriai. Šio fabriko transporto skyriaus viršininkas Jurgilaitis pasakęs: "Ką aš - kvailys, kad lįsčiau ten, kur nereikia. Tegul atleidžia iš darbo ir pasodina į šaltąją, man vis tiek, aš nevažiuosiu." Neseniai demobilizavęsis Naujokas kalbėjęs taip: "Aš kariavau fronte, dabar tegul kiti pakariauna, aš niekur nevažiuosiu." Dar vienas iš to fabriko, ūkvedys Ignatavičius atsikalbinėjo sakydamas: "Aš agitaciniame darbe nieko neišmanau ir žmonių nejuokinsiu. Tegul mane atleidžia iš darbo, sodina į kalėjimą, vis tiek agituoti niekur nevažiuosiu." Toliau rašte išvardijamos proklamacijos, nuplėštos Igliškėliuose, Šilavote, Vilkaviškyje, Leipalingyje ir kitur, kai kurios vietos cituojamos. Taigi Marijampolės čekistų akimis - bėdų buvo begalės.

Tačiau Marijampolės apskritis nebuvo tipiška. Tokių apskričių su gerai organizuotais partizanų būriais Lietuvoje buvo nemažai - Alytaus, Lazdijų, Biržų, Tauragės, Kauno ir kt Čia partizanai sėkmingai priešinosi okupantams ir kolaborantams, vadovaudami daugumos gyventojų pasipriešinimo kovai Saugiau okupantai jautėsi tik keliose, daugiausia Klaipėdos krašto, apskrityse, kur beveik nebuvo likę vietinių gyventojų.

NKVD-NKGB ir kariuomenės rinkiminė veikla

Čekistiniai-partiniai sluoksniai buvo įsitikinę, kad gerai organizavus agentų darbą, ty. turint pakankamai kvalifikuotų šnipų ir skundikų bei panaudojus "aktyvias tardymo priemones", galima visada pasiekti norimų rezultatų. Ne išimtis buvo ir rinkimai LBerija 1945 12 21 pasirašė direktyvą Nr245, kurią toliau pateikiu.

Kai kuriuose Ukrainos ir Baltarusijos vakarų sričių bei Pabaltijo respublikų rajonuose pastebėti antisovietinių lapelių pasirodymo taktai, kuriuose gąsdinami gyventojai ir skleidžiami provokaciniai gandai ir kurių tikslas suardyti atskiras rinkimų priemones į SSR Sąjungos Aukščiausią Tarybą. Turint tikslą laiku apsaugoti ir sutrukdyti priešišką veiklą rinkimų laiku,

SIŪLAU:

1. Sustiprinti agentūrinį darbą ir nukreipti jį išaiškinant ruošiamus teroristinius aktus, banditinius antpuolius ir kitus aktyvius veiksmus.

Visus priešų bandymus priešintis rinkimams ryžtingai likviduoti, neleidžiant likti nenubaustiems.

2.    Iki rinkimų likviduoti išaiškintus pogrindinių antisovietinių organizacijų ir ginkluotų gaujų narius.

Skirti dėmesio priešiško aktyvo, ginklų ir šaudmenų, pogrindžio spaustuvių bei kitos priešo technikos paėmimui.

Gaujas persekioti iki visiško jų sunaikinimo arba paėmimo, neleidžiant persibazuoti į kitus rajonus.

3.    Agentūrinį-operatyvinį darbą su repatriantais, persikėlėliais iš Lenkijos ir legalizuotais banditais nukreipti išaiškinant jų priešiškus veiksmus prieš rinkimus.

4.    Tardymo bylas areštuotiems už nusikaltimus, susijusius su rinkimais, baigti kiek galima greičiau, suimant visus dalyvius.

5.    Neleisti, kad būtų platinami antisovietiniai lapeliai ir šūkiai, laiku juos paimti ir suimti platintojus.

6.    Visą rinkiminės kampanijos laikotarpį kariuomenę, NKVD organus ir miliciją laikyti karinėje parengtyje. Organuose ir štabuose budėti atsakingiems operatyviniams darbuotojams.

7.    Pasienio kariuomenei sustiprinti sienos saugojimą ir nepraleisti iš užsienio priešų agentūros ir ginkluotų gaujų.

8.    Specialiai pastatytų NKVD kariuomenės dalinių jėgomis užtikrinti rinkiminių susirinkimų ir mitingų, rinkiminių komisijų patalpų apsaugą.

Užtikrinti asmeninį rinkiminių komisijų narių ir kandidatų į SSR Sąjungos Aukščiausios Tarybos deputatus saugumą.

Tose rinkiminių komisijų išsidėstymo vietose, kur nėra NKVD organų, prie kariuomenės dalinių turėti operatyvinių darbuotojų grupes.

9.    Milicijos organams miestuose, rajonų centruose ir kitose stambiose gyvenvietėse užtikrinti pavyzdingą visuomeninę tvarką ir suaktyvinti kovą su kriminaliniais nusikaltimais.

10.    Sustiprinti kalinimo vietų apsaugą, užkertant bet kokią galimybę pabėgti ar jėga išvaduoti suimtuosius.

11.    Apie priešiškus veiksmus, susijusius su rinkimais, informuoti respublikų kompartijų CK pirmuosius sekretorius.

Su šia direktyva prašau supažindinti visus NKVD-NKGB operatyvininkus³⁵.

Maskvos vadai dažniausiai savo direktyvose pateikdavo bendriausias čekistinės veiktos kryptis. Jas vietiniai čekistai detalizuodavo. Kaip galima spręsti iš perskaitytų raštų, saugumiečiai taip pat "sirgo" sovietinei rašliavai būdinga pompastika, be to, matyt, norėdami apsidrausti nuo galimų kaltinimų, kad ką nors savo planuose pražiūrėjo, detalius planus gerokai išplėšdavo. Štai trys žymiausi Lietuvos budeliai - NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. Itn. LTkačenka, vidaus reikalų narkomas JBartašiūnas ir tuo metu einantis saugumo narkomo pareigas D.Jefimovas (komisaru paskirtas gruodžio 15d.) parašė 5 puslapių traktatą, kurį, manau, taip pat verta pateikti ištisai³⁶.

LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams
LSSR NKVD-NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams 
NKGB transporto ir vandens skyrių viršininkams

Ryšium su būsimais rinkimais į SSR Sąjungos Aukščiausią Tarybą nacionalistiniai elementai respublikoje žymiai suaktyvino antisovieinę veiklą.

Iš agenturinių-tardymo duomenų nustatyta, kad "LLA", "LPS", "VLIK" ir kt. nacionalistiniai štabai ir jų gaujos turi užduotį teroru, bauginimu ir antisovietine propaganda sužlugdyti būsimus rinkimus.

Eilėje Lietuvos apskričių buvo masiškai platinamos antisovietinės proklamacijos, kurias spausdino "LLA", "LPS" ir kt. ir kuriose gyventojai buvo kviečiami sužlugdyti su rinkimais susijusius renginius, juos boikotuoti ir aktyviai išplėsti kovą su Sovietų valdžia.

Šiose proklamacijose kartu su visokiu šmeižtu pareiškiami banditiniai-teroristiniai grasinimai ir gąsdinama susidoroti su rinkėjais ir vietiniu sovietiniu-partiniu aktyvu, jei jis dalyvaus rinkimų parengime ir balsuos.

Banditiniai elementai jau vykdo teroristinius aktus sovietiniam-partiniam aktyvui ir gyventojams, kurie dalyvauja rengiant rinkimus.

Per pogrindžio organizacijas jau duoti nurodymai antisovietinėms organizacijoms ir gaujoms parengti rinkiminių komisijų narių ir kandidatų į deputatus nužudymą.

Nustatyta, kad banditinio-nacionalistinio pogrindžio dalyviai rengia banditinius rinkiminių apylinkių ir kitų vietų, kur vyks su rinkimais susijęs politinis darbas ir patys rinkimai, užpuolimus.

Lietuvos NKVD-NKGB organai savo darbu turi besąlygiškai paralyžiuoti užsienio žvalgybų agentūrų, nacionalistinio pogrindžio ir jo gaujų veiklą ir tuo pačiu užtikrinti sėkmingą pasiruošimą ir rinkimų į SSSR Aukščiausią Tarybą vykdymą.

Saugumo užtikrinimas vykdant šį darbą bus mūsų organų Lietuvoje politinis egzaminas kiekvienam čekistui atskirai, todėl kiekvienas NKVD, NKGB ir milicijos darbuotojas turi dirbti su ypatinga įtampa ir energija, laiku apsaugoti ir nutraukti priešišką kontrrevoliucinių elementų veiklą.

Turint tikslą laiku apsaugoti ir nutraukti priešiškus veiksmus rinkiminės kampanijos pasiruošimo ir vykdymo metu,

SIŪLOMA:

1. Ryžtingai pagerinti darbą kovojant su gaujų formuotėmis, nacionalistiniu pogrindžiu ir užsienio žvalgybų agentūra, iki rinkimų realizuojant turimą agentūrinę-tardymo medžiagą apie antisovietinių organizacijų dalyvius, gaujų formuočių grupes ir antisovietinį darbą dirbančius asmenis.

2.    Per 10 dienų pferžiūrėti visą apskaitą (agentūrines bylas, bylas-formuliarus, išankstinius tyrinėjimus ir pirminius duomenis) ir nedelsiant juos papildyti taip, kad artimiausiomis dienomis būtų galima areštuoti visus asmenis, užsiimančius antisovietine veikla.

3.    Per 5 dienas peržiūrėti agentūrinio-informatorių tinklo išsidėstymą ope-ratyviniuose-čekistiniuose objektuose (gyvenvietės, valsčiai, įmonės, įstaigos, mokymo įstaigos ir t.t.) ir nustatyti, ar visi objektai pakankamai aprūpinti agentūra.

Ten, kur bus nustatyta agentūros stoka, tuoj pat ją įsigyti ir visiškai "uždengti" objektus.

4.    Rūpestingai instruktuoti agentų-informatorių tinklą apie konkrečias kiekvieno agento ir informatoriaus užduotis, kad jie galėtų laiku atskleisti ir perspėti apie rengiamus antisovietinius išpuolius.

Ypač atkreipti agentūros dėmesį, kad laiku būtų išaiškinami žmonės, kurie rengiasi įvykdyti teroristinius aktus, pagaminti antisovietines proklamacijas, užpulti rinkimines apylinkes ir įvykdyti kitus aktyvius veiksmus.

5.    Tiksliai parengti ryšio su agentais būdus, kad kiekvienas agentas ir informatorius turėtų galimybę, išlaikydamas būtiną konspiraciją, bet kuriuo laiku susisiekti su operatyvininku, perduoti pranešimus ir gauti nurodymus.

6.    Gavus agentūros pranešimą ar sužinojus kokiais nors kitais keliais apie sovietinio aktyvo bauginimą, teroristinius grasinimus ir kitus bandymus panaudoti rinkiminę kampaniją ardomajam darbui, nedelsiant imtis visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui.

7.    Po kiekvieno antisovietizmo atvejo tuoj pat imtis agentūrinių-operatyvinių ir tardymo veiksmų, kuriais būtų išaiškintas organizuotas nacionalistinis pogrindis ir užsienio žvalgybų agentūra, greitai, karštomis pėdomis areštuoti ir likviduoti banditai ir pogrindininkai.

8.    Visais atvejais pasireiškus aktyviems priešiškiems veiksmams (teroristiniams ir banditiniams aktams, antisovietinių lapelių padauginimui, rinkiminių plakatų nuplėšimui, provokacinėms kalboms rinkiminiuose susirinkimuose ir pan.), nedelsiant imtis operatyvinių veiksmų siekiant nustatyti, areštuoti arba likviduoti nusikaltusius.

9.    Asmenis, skleidžiančius provokacinius gandus, diskredituojančius kandidatus į deputatus, paimti į aktyvų agentūrinį apdorojimą, siekiant kiekvienu atskiru atveju išaiškinti jų priklausymą organizuotam antisovietiniam pogrindžiui. Areštuoti šiuos asmenis nustatyta tvarka.

10.    Ypatingai aktyviai veikti agentūriškai apdorojant kiekvieną įskaitoje esantį elementą iš katalikų dvasininkų ir agentūriškai stebėti visus katalikų dvasininkus, nepriklausomai ar apie juos turima kompromituojančios medžiagos, ar ne. Darbas pagal šią liniją turi būti taip sutvarkytas, kad kiekvienas kunigas ir bažnyčia nuolat būtų stebima mūsų agentūros, sugebančios atskleisti šios aplinkos priešiškas užmačias.

Numatyti, kad rinkimų dieną kunigai gali sąmoningai sulaikyti žmones bažnyčiose iki nakties tam, kad šie negalėtų balsuoti.

Kiekvieną kunigą perspėti, kad pamaldas tą dieną greitai baigtų. Partiniams-sovietiniams organams rekomenduoti organizuotai nukreipti piliečius iš bažnyčių į rinkimines apylinkes.

11.    Pagal NKGB ir NKVD operatyvinę apskaitą organizuoti rinkiminių komisijų narių ir kandidatų į SSRS Aukščiausią Tarybą patikrinimą.

Apie išaiškintą kompromituojančią medžiagą skubiai informuoti LSSR NKGB.

12.    Šautuvais ir automatais apginkluoti patikrintus rinkiminių komisijų narius, kurie žino, kaip elgtis su ginklais. Papildomai apginkluoti patikrintą partinį-sovietinį aktyvą.

13.    Lietuvos KP(b) CK susitarus su apygardos Karine Taryba, kai kuriuose valsčiuose bus išdėstyti Raudonosios armijos daliniai.

NKVD valsčiaus poskyrių viršininkai ir NKGB operatyvininkai su dalinio vadovybe nustato dalykinius ryšius, periodiškai panaudodami juos kovoje su banditizmu ir visiškai rinkiminės apylinkės apsaugai rinkimų dieną.

Būtini nurodymai apie tai vadovybei bus duoti.

14.    Kandidatus į SSR Sąjungos Aukščiausios Tarybos deputatus jų išvykose į valsčius ir vienkiemius, kur jie susitiks su rinkėjais, lydėti su sustiprinta apsauga, paskyrus atsakingus operatyvinius ir kariuomenės apsaugos viršininkus. Jie taip pat turi būti atsakingi už tvarką ir saugumą susirinkime, kuriame kalbės kandidatas į deputatus.

15.    Iki gruodžio 20 dienos mums pristatyti opersektorių viršininkų patvirtintą paruoštą ir su apkomų sekretoriais suderintą agentūrinių-operatyvinių ir kariuomenės renginių planą, kuriame nurodyti, kaip bus saugomos rinkiminės apylinkės, kandidatai į SSR Sąjungos Aukščiausios Tarybos kandidatus ir rinkimių komisijų nariai.

Planuose numatyti:

a)    Ginkluotą rinkiminių apylinkių apsaugą 1946m. vasario 9, 10 ir 11 dienomis, t.y. vieną dieną iki rinkimų, rinkimų dieną ir dieną po rinkimų, tam panaudojant visus NKVD, NKGB ir milicijos operatyvininkus, NKVD ir Raudonosios armijos kariuomenę, liaudies gynėjų padalinius, ginkluotus aktyvistus (išskyrus būtiną rezervą, aprūpintą mašinomis ir budinčius organuose ir kariuomenėje).

Apsaugą išdėstyti gretimose su rinkimine apylinke patalpose.

b)    Ypatingai rūpestingai ir budriai rinkimines apylinkes saugoti tose vietovėse, kurios apniktos banditizmo ir nacionalistinio pogrindžio antisovietinės veiklos.

c)    Apsaugai vadovauti pasiųsti pačius geriausius operatyvininkus ir karinių dalinių vadus, kurie nuolat būtų saugomose rinkiminėse apylinkėse.

d)    Pasiųsti nuolat patruliuojančius čekistinius-kariuomenės būrius, užkardas, sekretus keliuose ir rinkiminės apylinkės teritorijoje, periodiškai apieškant vietovę prie rinkiminės apylinkės taip, kad laiku būtų aptikta banditinių gaujų koncentracija ir sulaikytas banditinis elemantas, imantis būtinų operatyvinių priemonių.

e)    Su sustiprinta apsauga lydėti asmenis, kurie pristatys duomenis apie rinkimų eigą apygardų rinkiminėms komisijoms ir kt. aukštesniems organams.

Ypač rūpestingai saugoti rinkimines komisijas ir dokumentus tuo metu, kai bus skaičiuojami balsai ir pervežami dokumentai į rinkimines apygardas.

f)    Užtikrinti agentūrinę gyvenviečių, kuriose bus rinkiminės apylinkės, ir gretimų vietovių apsaugą.

Agentūros, kuri bus sutelkta šiose vietose, vadovavimui komandiruoti geriausius operatyvininkus.

g)    Dažniau susitikinėti su agentais, likus 10 dienų iki rinkimų ir ypač rinkimų išvakarėse ir rinkimų dieną.

Rengti specialias maršrutines agentų išvykas, turint tikslą atskleisti ir užkirsti kelią antisovietiniams išpuoliams.

h)    Ištisą parą organizuoti apsaugą visuotinei tvarkai palaikyti rinkiminių apylinkių vietose.

16.    Nuolatinėje karinėje parengtyje laikyti kariuomenę, NKVD, NKGB ir milicijos darbuotojus, liaudies gynėjus, jei tektų skubiai užkirsti kelią antisovietiniams ekscesams ir banditiniams aktams.

1946m. vasario 9-11 dienomis visus NKVD, NKGB, milicijos, kariuomenės, liaudies gynėjų ir ginkluoto aktyvo operatyvininkus ir karius pervesti į kareivinių režimą.

17.    Vasario 10 dienos naktį NKVD, NKGB darbuotojams ir partiniam-sovietiniam aktyvui apvaikščioti gatves, kad būtų patikrinta, ar jose nėra antisovietinių proklamacijų, užrašų ir ar nesiruošiama antisovietiniams ekscesams.

18.    Šią direktyvą vykdant išaiškėjus rinkiminių komisijų darbo trūkumams ir galimiems iškraipymams, taip pat su rinkimais susijusių priešiškų išpuolių atveju specialiai praneškite kiekvieną penkiadienį kartu su operatyvine ataskaita. Apie juos informuokite Lietuvos KP(b) apkomų sekretorius.

Apie ypatingai svarbius įvykius praneškite skubiai per "VČ" arba šifrotelegrama.

SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai generolas-leitenantas Tkačenka
Liet. SSR vidaus reikalų narkomas generolas-majoras Bartašiūnas 
Liet. SSR Valstybės saugumo narkomo pareigas vykdantis 
generolas-majoras Jefimovas

1945m. gruodžio mėn. 4d.

0093/74
vykd. Počkajus

Iš šio plano matyti, kad rinkimų metu okupantai Lietuvoje buvo įvedę karo būklę, kad tik didžiulių čekistinių-karinių pastangų dėka sugebėjo šiaip taip situaciją suvaldyti

Gen. Jefimovas dar atskirai NKGB miestų ir apskričių viršininkams siunčia tokį pat netrumpą raštą (iki 1947 metų pagrindinė okupantų represinė struktūra, kovojusi su partizanais ir pogrindžiu, buvo NKVD, turėjusi didžiulį operatyvininkų aparatą ir vidaus kariuomenę). Generolas savo rašte nieko naujo nepasako, pacituosiu tik vieną jo sakinį, kuris rodo, kad jis neblogai parinkdavo akcentus: "Faktai rodo, kad antisovietiniai nacionalistiniai elementai aktyviai dirba, pirmiausia norėdami diskredituoti sovietinę demokratiją ir rinkimų sistemą, apjuodinti rinkiminių komisijų narius ir kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos deputatus, skleisdami provokacinius gandus rinkiminiams susirinkimams sutrukdyti ir rinkimams boikotuoti"³⁷.

Daug ir ryžtingai veikia NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai Tkačenka, buvęs vienvaldis čekistinių jėgų Lietuvoje valdovas. Tuo metu Lietuvoje buvo 7 opersektoriai - Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Utenos, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos (su centru Tauragėje), vadovaujami aukštų karininkų — generolų, pulkininkų. 194512 04 visiems opersektorių vadams jis siunčia raštą, kuriame rašo, kad rinkimų sėkmė kaime daug priklauso nuo vietinių pareigūnų, o jo teigimu, "antisovietinių", "nepatikimų", "partizanus remiančių", "girtuoklių" ir "demoralizuotų" Lietuvoje pakanka. Todėl - "Prašau per 5d. pristatyti man per pasiuntinius valsčių vykd. komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų ir kaimų sovietų pirmininkų, kuriuos dėl aukščiau minėtų priežasčių reikėtų areštuoti ar atleisti, sąrašus"³⁸.

Kitame, 1946 01 31, kartu su 4-os NKVD divizijos vadu Vetrovu rašytame rašte nurodo, kad kadangi partizanai vis dažniau užpuldinėja rinkimines apylinkes, sunaikindami rinkėjų sąrašus, "vadų" portretus ir kt., rinkimines apylinkes reikia pradėti kariškiams saugoti jau nuo vasario 7d., kartu apie jas išstatant sekretus ir pasalas. 194512 26 rašte opersektorių vadams Tkačenka rašo, kad prieš rinkimus Respublikoje labai aktyvizavosi antisovietinė buvusių buržuazinių politinių partijų ir organizacijų - tautininkų, liaudininkų, socialdemokratų, krikščionių demokratų ir kitų narių veikla," todėl reikia juos išaiškinti, iš jų tarpo užverbuoti agentus, tam darbui specialiai skirti operatyvininkus. Vienas iš Tkačenkos raštų skirtas pogrindinei spaudai³⁹. Rašoma, kad jam pranešama, jog rasta tiek ir tiek proklamacijų ir laikraščių, bet nenurodoma, kas ir kur juos rado ar paėmė, nenurodomas jų kiekis, neatsiunčiami jų originalai ar jų tikslūs vertimai, nenurodoma, kas juos platina bei kas daroma norint surasti platintojus.

Galima spėti, kad specialiai rinkimams į Lietuvą buvo atvykęs vienas iš čekistinių šulų — Berijos pavaduotojas, SSRS vidaus reikalų narkomo pavaduotojas gen. plk. Apolonovas. Vilniuje jis yra parašęs nemažai raštų⁴⁰, labai ryškaus čekistinio atspalvio. Viename iš tų raštų opersektorių, miestų ir apskričių NKVD-NKGB viršininkams jis "siūlo" veikti taip:

1.    Dažniau susitikinėti su agentūra, iš jos sužinoti pogrindžio ir partizanų planus.

2.    Ne tik areštuotus gyvus paimtus partizanus ir pogrindininkus, bet ir visus ryšininkus ir rėmėjus "aktyviai tardyti". "Aktyvų tardymą" derinti su kamerų agentų pranešimais ir taip sužinoti, kokius įsakymus yra paskelbę partizanų štabai ir pogrindininkai, nustatyti, kokie bus duoti nurodymai

3.    Stebėti ir atsižvelgti į gyventojų nuotaikas ir elgesį.

Pranešime J.Paleckiui jau minėti trys superčekistai - Tkačenka, Bartašiūnas ir Jefimovas apie kariuomenės panaudojimą rašo štai ką:    Tarp vasario 1 ir 8d. visos kaimų ir miestų rinkiminės apylinkės buvo pradėtos saugoti 8-12 žmonių kariuomenės grupių, todėl, be milicijos ir savisaugos grupių, buvo panaudoti 17987 žmonės, iš jų 7241 žmogus NKVD kariuomenės, 4342 žmonės RA kariuomenės, 6404 žmonės iš isterbitelių batalionų. Kiekvienai rinkiminei apylinkei buvo paskirti NKVD-NKGB operatyvininkai"⁴¹.

Dar priduria, kad visą laiką kaimų keliukuose, tose vietovėse, kur buvo itin aktyvūs partizanai patruliavo manevrinės ir rezervinės kariuomenės grupės, jose - 3884 kariai Taigi, be visokių ginkluotų kolaborantų-aktyvistų (jų tuo metu buvo apie 4-5 tūkst) ir 3-4 tūkst milicininkų, 20 tūkst armija į priekį stūmė rinkimus. Ši enkavedistinė armija ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs rinkimų rezultatus — tiek tikrus, tiek suklastotus.

Pasipriešinimo pasekmės

Visos tos didžiulės okupantų represinių struktūrų pastangos padėjo daugmaž organizuotai įvykdyti rinkimus. Kaip ir būna kare, abi pusės turėjo nemaža nuostolių. Jei tikėtume minėta ataskaita J.Paleckiui⁴², čekistai nuo 1945 12 01 iki 1946 02 10 sunaikino 63 partizanų grupes, nušaudami 667 partizanus, iš jų 28 vadus ir suėmė 1046 (iš jų 26 vadus). Išaiškino 85 antisovietines organizacijas bei grupes ir iš jų suėmė 3296 žmones. Iš partizanų pogrindininkų paimta 114 kulkosvaidžių, 369 automatai, 1393 šautuvai, spaustuvinės spausdinimo staklės, 130 kg šrifto, 44 šapirografai, rotatoriai ir rašomosios mašinėlės bei 3556 egz. platinimui parengtų laikraščių ir proklamacijų.

Per tą patį laiką čekistai užregistravo 518 partizanų puolimų, iš jų 147 tiesiogiai susiję su rinkimais (manau, kad ne viskas buvo užfiksuota — J.S.). Partizanai per šį laikotarpį nukovė 362 žmones, iš jų apygardų rinkiminių komisijų narių - 2, apylinkių rinkiminių komisijų pirmininkų - 5, šių komisijų narių - 11, agitatorių - 12, stribų, kariškių, čekistų - 46, apylinkių pirmininkų ir sekretorių - 18 ir tt Dauguma nušautųjų - net 212 buvo, pasak čekistų, 'Valstiečiai ir jų šeimų nariai". Be abejo, dauguma jų, net visi buvo saugumo agentai ar informatoriai, nuteisti partizanų Karo lauko teismo.

Rinkimų rezultatai

J.Lukša "Partizanuose" rašo⁴³, kad jo Tauro apygardoje (Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių apskr., kairiakrantė Kauno apskr. pusė) balsavo apie 17 proc. žmonių, ir tai daugiausia gyvenę miestuose ir miesteliuose. Pasak J.Lukšos, dar mažiau balsavę Dzūkijoje - tik apie 12 proc. Iš viso, jo teigimu, Lietuvoje tuose 1946 vasario 10d. rinkimuose balsavo apie 40 proc. gyventojų, daugiausia miestų gyventojai"... O klastodami rinkimų rezultatus, šį procentą padidinę keletą kartų ir triumfuodami, paskelbė pasauliui, kad lietuvių tauta 96 su viršum procentais atidavė savo balsus už kompartijos išstatytus kandidatus." J.Lukša rašo, kad rinkimų duomenis partizanai gavo iš rinkiminėse komisijose dirbusių savo žmonių. Šis partizanų vadas, rašydamas apie Suvalkiją ir Dzūkiją, neperdėjo - kaimo vietovėse iš tikro balsavo mažiau negu miesteliuose. Kitose Lietuvos srityse, ypač Rytų Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, kur partizanų veikla buvo silpnesnė, balsavusiųjų buvo daugiau.

Kiek iš tikro tuose 1946 metų rinkimuose žmonių balsavo, dabar galima tik spėlioti Bet viena aišku ir tai dokumentais galima įrodyti, kad kompartija rinkimų rezultatus falsifikavo.

Rinkimų dieną - vasario 10-ąją į Vilnių iš apkomų buvo nusiųsti tokie rezultatai⁴⁴. Lazdijuose 20 vaL balsavo 38 proc., su Leipalingiu ir Kapčiamiesčiu partizanų nutrauktas ryšys dar neatstatytas. Iš Marijampolės apkomo sekretorius Naudžiūnas pranešė, jog tikisi kad iki 24 vals. balsuos iki 65 proc, Zarasuose iki 23 vaL visose apylinkėse balsavo 100 proc, Alytuje, pagal apkomo atstovo Miščenkos duomenis, iki 23 vaL balsavo 33 proc, Lazdijuose 23 vaL pagal apkomo sekretoriaus Grigonio duomenis, balsavo truputį daugiau kaip 1/3 rinkėjų. Tauragėje 20 val. balsavo 62 proc, Ukmergėje 22 val. — 945 proc, Telšiuose 20 val. - 94,4 proc, Klaipėdoje 20 val. — 100 proc. Rokiškyje 22 val. — 96 proc, Utenoje 21 val. - 88 proc.

Šiuos duomenis galima laikyti tik pusiau oficialiais. Tačiau NKVD 4-os divizijos vado gen. Vetrovo vidaus reikalų narkomui Bartašiūnui nusiųstą rezultatų suvestinę (operatyvinė suvestinė Nr.0013) galime laikyti oficialia. Vetrovas pateikia tokius duomenis⁴⁵:

Palyginus duomenis, gautus iš apkomų, su Vetrovo pateiktais, matyti, kad kompartijos veikėjai tikėjosi "pagerinti" rezultatus, ty. paprasčiausiai sumesti biuletenius už neatėjusius balsuoti Telšių apskr., pagal partijos veikėjų duomenis, 20 val. buvo balsavę 94,4 proc., o pagal Vetrovo 24 val, ty. pasibaigus rinkimams, ten buvo balsavę 88 proc. Tokių pat neatitikimų yra Rokiškio apskr. (22 val. - 96 proc., 24 val. - 95 proc.), Utenos apskr. (21 val. —    88 proc., 24 val. - 88 proc.), Ukmergėje (22 val. - 94,5 proc., 24 val. — 86,7 proc.), Zarasų apskr. (23 val. - 100 proc, 24 val. - 98,6 proc.).

Galutiniai rinkimų rezultatai buvo "įforminti" 1946 02 15 CK biuro nutarimu, kuriame labiausiai komunistams neįprasti rezultatai buvo šie Marijampolės apskr. — 755 proc. (Vetrovo - 54 proc.), Alytaus — 83,7 proc. (Vetrovo —    32 proc.), Lazdijų - 845 proc. (Vetrovo - 38 proc.)⁴⁵.

Komunistai nors popieriuose ir sutvarkę rinkimų rezultaus, pritempę juos prie Sovietijoje įprastų, be abejo, suprato, kad patyrė moralinį pralaimėjimą. Kaip ir visi niekšiškos prigimties veikėjai atkeršijo mažiausiai balsavusių apskričių žmonėms - iš Alytaus, Marijampolės, Lazdijų ir Tauragės apskr. -ištrėmė apie 350 šeimų. O visose apskrityse nuo vasario 12 iki 20 dienos siautėjo NKVD pajėgos - žudydami, suiminėdami, kratydami ir visaip atkeršydami partizanams ir Lietuvos žmonėms⁴⁷.

Žmonės per šiuos rinkimus parodė, kad jie tiki Nepriklausomos Lietuvos atstatymo galimybe, pripažįsta partizanus kovos už nepriklausomybės atstatymą vadais ir jų klauso. Dauguma gyventojų rizikuodami atsisakė bal-suoti. Nors balsavusiems, kaip 1940m., į pasus nebuvo spaudžiamos atžymos, tačiau rinkėjų sąrašai garantavo, kad saugumas nustatys, kas balsavo, o kas ne (rinkėjų sąrašai MGB-KGB skyriuose ir poskyriuose buvo analizuojami iki pat Sovietuos sugriuvimo). Nuolat nebalsuojantiems visą laiką kabėjo grėsmė. Štai kaip šią situaciją tuoj po rinkimų 1946 metais nusakė Rokiškio valsč. Gužų kaimo valstietis P.Gužas: "Jei nebijočiau būti ištremtas iš Lietuvos ar kokių nors kitokių represijų, aš už jų kandidatus nebūčiau balsavęs"⁴⁸.

Išvados

1.1946 0210 dienos rinkimai - masiškas partizanų kovą remiančių, neužmiršusių Nepriklausomybės metų Lietuvos žmonių pasipriešinimas okupantams. Nors okupantai bei kolaborantai rinkimų rezultatus falsifikavo, žmonės įsitikino, kad galimas pasyvus pasipriešinimas, o partizanai - kad jų įtaka Lietuvos gyventojams didelė ir kad galima sėkmingai derinti ginkluotą ir pasyvų pasipriešinimą.

2.    Rinkimų rezultatams didžiulę įtaką turėjo partizanai. Kur partizanų struktūros buvo gerai organizuotos - pirmiausia Pietų Lietuvoje, rinkimų rezultatai buvo vienokie, kur partizanų veikimas silpnas - Ly. Klaipėdos krašte ir Rytų Lietuvoje - kitokie.

3.    Okupantai, susidūrę su atviru ir pasyviu Lietuvos žmonių pasipriešinimu, aiškiai sutriko. Tai rodo jų nesugebėjimas paslėpti rezultatų falsifikavimo.

Šaltiniai

1. Buv. LSSR VSKA. FJ. B.19/45. L60.

2. Milošas Č. Pavergtas protas. V. 1995. P270.

3. Buv. LSSR VSKA. F.6. B2/2L L137.

4. Ten pat F.3. B.16/95. L184.

5. Ten pat F.3. B.18/122 L.L31

6. Ten pat F.6. B2/2L L137.

7. Ten pat F.3. B.18/3J. L182

8. Lukša J.-Daumantas. Partizanai V. 1990. P.16L

9. Buv. LSSR VSKA F3. B.18/122 L75.

10.Ten pat F3. 18/122 L159.

11. Ten pat F3. 18/159. L86.

12.    Ten pat F3. B.18/122 L.77.

13.    Ten pat F3. B.18/122 L.12L

14.    Ten pat F3. B.18/33. L170.

15.    Ten pat F3. B.19/45. L67.

16.    Ten pat F3. B.19/45. L67.

17.    Ten pat F3. B.18/122 L.176.

18.    Ten pat F3. B.19/45. L63.

19.    Ten pat F3. B.19/45. L63.

20.    Ten pat F3. B.19/45. L63.

21    Ten pat F.18. B.l/23.

22    Ten pat F3. B.18/33. L92

23.    LVVOA. F.1771. B.9/219. L40.

24.    Ten pat F.1771. B.9/219. L6.

25.    Ten pat F.1771. B.9/221 L9.

26.    Ten pat F.1771 B.9/221 L9.

27.    Ten pat F.177L B.9/221 L12

28.    Ten pat F.1771 B.190/3. L126.

29.    Ten pat F.1771 B.190/3. L128.

30.    Ten pat F.1771. B.9/221 L2

31    Buv. LSSR VSKA. F3. B.19/45. L69.

32    Ten pat F.18 B.l/23. L22

33.    Ten pat F3. B.19/45. L65.

34.    Ten pat F3. B.18/22 L145149.

35.    Ten pat F.18. B3/12 L154.

36.    Ten pat F3. B.19/45. L46-50.

37.    Ten pat F3. B.19/45. L72

38.    Ten pat F.18. B3/12 L165.

39.    Ten pat F.18. B.3/12 L.198.

40.    Ten pat F.18. B.4/2

41.    Ten pat F.6. B.2/21 L154.

42.    Ten pat F.6. B.2/21 L.138;153.

43.    Lukša J.-Daumantas. Partizanai. P.168-169.

44.    Buv. LSSR VSKA. F3. R18/33.

45.    Ten pat F3. B.7/152 L48-53.

46.    LVVOA. F.1771. B.190/4. L10.

47.    Buv. LSSR VSKA. F.6. B.2/21 L155.

48.    Ten pat F3. B.18/122 L24.