LIETUVOS PARTIZANŲ ŠIAURĖS-RYTŲ SRITIES 3-OJI VYTAUTO APYGARDA (1945-1952m.)

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

ISTORINĖ APŽVALGA

Laimonas Abarius

Laimonas Abarius, g,1968m. Zarasų rajone, Antazavės k. Rezistencijos kovų temomis renka medžiagą nuo 1990m. 1993m. VPU apgynė diplominį darbą "Politinė padėtis ir partizaninis sąjūdis Zarasų apskrityje (1944-1952m.j, 1994m. - humanitarinių mokslų magistro darbą tema "LP 3-oji Vytauto apygarda. Istorinė apžvalga". Šiuo metu Visagino miesto kultūros ir sporto skyriaus etnokultūros specialistas.

Vytauto apygarda susikūrė iš pirminės Rytų Lietuvos ginkluoto pogrindžio organizacijos LLA Jungtinės Tigro rinktinės ir jai pavaldžių pogrindžio struktūrų. 1945m rugpjūčio mėnesį J.Kimšto-Dobilo sukurtoji apygarda ir teritoriniu atžvilgiu atitiko LLA Jungtinės Tigro rinktinės ribas: Zarasų, Švenčionių, Utenos apskritis.

1945-1946m. pradžioje Vytauto apygarda vadinama 4-ąja LLA Vytauto apygarda. 1946 02-03, žlugus Šiaurės Lietuvos LLA, ji tampa 3-ąja LLA apygarda. 1948 05 jau yra aiškus apygardos pavadinimas - Lietuvos Partizanų (LP) Šiaurės-Rytų Lietuvos srities 3-oji Vytauto apygarda.

Iš pradžių apygardą sudarė LLA Šarūno, LLA Tigro ir LLA Lokio rinktinės. Iki Algimanto apygardos suformavimo (1946-1947) ir jai suirus (1950-1952) į jos sudėtį įėjo LP Šarūno (Kupiškio apskr.) ir LP Kunigaikščio Margio (Rokiškio, dalis Zarasų apskr.) rinktinės. 1950m. iš jų likučių sudaryta viena -Vaižganto rinktinė.

1946m. sukūrus sričių organizaciją, Vytauto apygarda kartu su Vyties, Algimanto apygardomis įėjo į Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų, Karaliaus Mindaugo) sritį. Visą laiką (išskyrus 1948 08 - 1949 10) jai vadovavo Vytauto apygardos kūrėjas J.Kimštas-Dobilas, Dėdė, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, Žygūnas.

Laisvės kovų saulėlydyje, 1950m. rudenį, Vytauto apygarda buvo dar gana stipri: jai pavaldžiose rinktinėse kovojo 120-130 partizanų.

1951-1952m. MGB realizuojant agentūrinę operaciją "VOSTOK," išaiškinta, suimta ir užverbuota apygardos ir Kalnų srities vadovybė. Tuo metu sunaikintos Liūto, Tigro ir Lokio rinktinės, o 1953m. sunaikinta ir paskutinioji — Vaižganto rinktinė.

Rytų Lietuvos partizanų organizacija iki Vytauto apygardos susikūrimo (1944-1945m.)

 

Vytauto apygardos partizanai. Priekyje- Jonas Kimštas-Dobilas


Utenos ir Švenčionių apskričių partizaninio sąpdžio organizacija yra susijusi su Leono Vilučio-Arūno, Bitinėlio veikla.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANŲ ŠIAURĖS-RYTŲ SRITIES 3-OJI VYTAUTO APYGARDA (1945-1952m.)

VALSTYBĖS VIZIJA PASIPRIEŠINIMO DOKUMENTUOSE IR SPAUDOJE (1940-1952m.)

Artūras Vaitekaitis

Artūras Vaitekaitis, g. 1971 03 30 Jurbarko raj., Seredžiuje. 1989 m. baigė Kauno 39-ąją vid. mokyklą. 1991 m. įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą. 1995m. įgijo humanitarinių mokslų bakalauro diplomą. Diplominio darbo tema "Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje 1940-1952m. "Šiuo metu studijuoja VDU humanitarinių mokslų fakultete, istorijos magistratūroje, pirmame kurse.

Įvadas

Po Pirmojo pasaulinio karo Europą apėmė tautiškumo (nacionalizmo) idėja. Jos atsiradimą ir tokį staigų paplitimą skatino industrija ir miestų augimas, žmogaus nuasmeninimas. Žmogus pasijuto vienišas ir pradėjo ieškoti išsigelbėjimo. Jau XIXa. pabaigoje susiformavęs populizmas (nacionalizmo atmaina) propagavo smulkaus verslininko, kaimo ir mažų miestelių gyvenimą, kaip atsvarą didesniems miestams, pramonės koncentracijai Todėl atsiranda mažo žmogaus tapatinimas su "liaudimi", o liaudies su "tauta", agituojama grįžti prie kaimo ir miestelių gyvenimo paprastumo1. Ši idėja susilaukė didžiulio masių pritarimo. Nacionalizmas paveikė ir Lietuvos politinės minties raidą, nes be vidinių priežasčių buvo ir išorinės: galingų ir agresyvių valstybių kaimynystė vertė tautą telktis į uždarą grupę, stengiantis atsispirti ne tik prieš didžiųjų valstybių agresyvią politiką, bet ir prieš kultūrinį bei socialinį eksportą. Tiek geopolitine, tiek kultūrine prasme Lietuva visada buvo tarp Vakarų ir Rytų pasaulio. Todėl jai ypač buvo aktualu rinktis vieną ar kitą kryptį. Nedidelė visuomenės dalis orientavosi į Rytus, tačiau didžioji dauguma laikė save Vakarų kultūros dalimi Vakarietišką lietuvių tautos nusistatymą lėmė ir slaviškojo pasaulio baimė, o ją dar labiau stiprino SSRS ir Lenkijos agresyvi laikysena Lietuvos atžvilgiu. Tai nulėmė ir lietuvių rezistencijos griežtą nuostatą SSRS atžvilgiu. Vakarų demokratijų ir Vokietijos įtaka lietuvių kultūrai ir mentalitetui buvo didžiulė, ypač rezistencinio judėjimo metu.

Pirmosios antisovietinės rezistencijos palankią laikyseną Vokietijos atžvilgiu nulėmė tiek SSRS konfliktas su Vokietija, tiek Vakarų demokratijų neveiklumas ir išdavikiška laikysena po SSRS agresijos prieš Baltijos valstybes. Pirmoji antisovietinė rezistencija žvelgė į Vokietiją, kaip į vienintelę realią jėgą, galinčią padėti nusikratyti sovietinės santvarkos. Todėl tuo laikotarpiu matome gana tvirtą tautinės valstybės idealą, su autoritarizmui būdingais bruožais, bandymą pritaikyti Italijos ir Vokietijos totalitarizmo doktrinas lietuviškai kultūrai (papildant katalikiškos kultūros detalėmis).

Valstybės atnaujinimo ir reformavimo idėjos kilo dar nepriklausomoje Lietuvoje. Buvo kuriamos įvairios valstybės pertvarkymo teorijos (36-ųjų generacija, Kazio Pakšto idėjos), kuriose, nujaučiant, kad Europoje bręsta didžiulis konfliktas, ieškota būdų, kaip rasti Lietuvos vietą kintančioje Europoje, išsaugoti tautinį individualumą ir valstybinę nepriklausomybę2. Bet tuometinėje visuomenėje šios valstybės atnaujinimo idėjos buvo ignoruojamos, nepastebimos ir net išjuokiamos. Buvo ieškota bandymų ir oficialios valdžios lygmenyje (Baltijos Antantės idėja), tačiau tai liko tik projektuose, Lietuvos politikams nesugebant atsinaujinti, trumparegiškai vairuojant valstybę į politinę prarają.

Skaityti daugiau: VALSTYBĖS VIZIJA PASIPRIEŠINIMO DOKUMENTUOSE IR SPAUDOJE (1940-1952m.)

NEPATAISOMASIS

Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos

Kun. Alfonsą Svarinską komunistai visada laikė vienu reakcingiausių ir sovietinei santvarkai pavojingiausių kunigų. Dar daugiau - KGBistai savo bylose jam suteikė Nepataisomojo (Neispravimyj) slapyvardį*, taip nusakydami ir A.Svarinsko charakterį ir savo požiūrį į jį, o sovietinis teismas jam parinko "ypatingai pavojingo recidyvisto" terminą. Tai patvirtina ir kun. A.Svarinsko sovietmečiu "uždirbti" nuopelnai: penkis kartus teistas, tris kartus kalintas lageriuose (beje, kunigu įšventintas Abezės lageryje), iš viso lagerinis stažas — per 20 metų.

--------------
* KGB slapyvardžius suteikdavo ne tik agentams, bet ir jų sekamiesiems asmenims -"objektams”.

Apie kunigo Alfonso Svarinsko nuopelnus ginant Bažnyčią ir leidžiant unikaliąją 'Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" kunigas Robertas Grigas užsiminė "Laisvės kovų archyvo" 13-ame numeryje. Šį kartą pats kun. A.Svarinskas sutiko papasakoti apie tuos įvykius, prisiminė savo lagerių patirtį, palygino, kaip per 40 metų, tiksliau per jo tris baudžiamąsias bylas, keitėsi NKVD-MGB-KGB aparatas, prievartos metodai, pagaliau jis pats perėjęs savo kalvarijas 22-ejų metų klieriku ir baigęs patyrusiu kunigu-kovotoju.

'Teko tris kartus sėdėti,- sako kun. Alfonsas Svarinskas, — ir visus tris kartus blogis reiškėsi vis kitaip."

Pirmoji Alfonso Svarinsko baudžiamoji byla Nr.1998 pradėta 1947m. sausio 3 dieną ir baigta 1947m. vasario 27 dieną. Byla nestora, iš 160 puslapių, vieno tomo. Surašyta rusų kalba.

Kunigas A.Svarinskas. 1947.

Skaityti daugiau: NEPATAISOMASIS

NKVD KOVOS PRIEŠ BAŽNYČIĄ METODAI 1940-1941 m.

Dalius Stancikas

Bolševizmas, būdamas materijos religiją pasak A.Maceinos, naikino dvasinį ir ideologinį idealizmą tam, kad pasidarytų vietos sau, naujajai religijai — materialiniam "idealizmui". Komunistai, niokodami pamatinius civilizacijos principus ir skleisdami ateizmą, čia pat diegė leninišką kultą, naujus ritualus, naujas šventes ir net bažnyčias (pavyzdžiui, Lenino, Stalino, Mao mauzoliejai). Materialinis arba ekonominis idealizmas galėjo plisti tik ten, kur pajėgė išstumti ar palaužti dvasinį idealizmą, nes savo prigimtimi ir vertybių tvarka abi šios ideologijos buvo priešiškos ir tarpusavyje nesuderinamos.

Vis dėlto bolševikai, siaubdami ir naikindami Rusijos stačiatikių Bažnyčią, greitai įsitikino, kad atvira prievarta ir teroru galima įbauginti žmones, tačiau priversti įtikėti nauja religija - sunku. Kita vertus, neretai tokie tiesmukiški metodai duodavo net atvirkštinį rezultatą. Tuomet buvo imtasi ir kitokių, suktesnių priemonių - šmeižtų, kompromitacijos, kiršinimo ir pan.

Lietuva bolševizacijai buvo neparanki ne tik kaip giliai religinga, krikščioniška, konservatyvi valstybė, bet dar ir tuo, kad rusų bolševikai tik paviršutiniškai pažino šį kraštą, jo tradicijas, žmones, lietuvių mentalitetą. Todėl vietinių kolaborantų pagalba Kremliui buvo dvigubai reikšminga: prisidengiant kolaborantais, lengviau buvo įtikinti pasaulį, kad jokios Lietuvos okupacijos nebuvo, o kolaborantų žinios, patirtis ir patarimai greičiau padėjo pavergti kraštą tiek fizine, tiek dvasine prasme.

Matyt, dėl šių dviejų priežasčių 1940m. birželio 15d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jau birželio 18d. lietuvis A.Sniečkus, V.Dekanozovui tarpininkaujant, paskirtas LTSR Vidaus reikalų ministerijos saugumo departamento direktoriumi, o birželio 19d. A.Gudaitis-Guzevičius — LTSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju1. Kolaborantai, paskirti vadovauti svarbioms represinėms struktūroms, nebuvo nekaltos marionetės priešų rankose, nesistengė sušvelninti tėvynainių dalią, kaip šiandien mėgstama paaiškinti, o savo žiniomis ir patarimais padėjo Sovietų Sąjungai gudriau ir greičiau vykdyti lietuvių tautos genocidą. Tarnauta okupantams uoliai ir su iniciatyva - jau po kelių mėnesių tiek A.Sniečkus, tiek A.Gudaitis-Guzevičius (kaip, beje, ir daugelis kitų jų bendrų), pateisinę Maskvos viltis, buvo paaukštinti pareigose.

1940m. rugpjūčio 25d. tapęs vidaus reikalų liaudies komisaru A.Gudaitis-Guzevičius ypatingą dėmesį skiria dvasininkams ir tų metų rudenį tiesiog "bombarduoja" Kremlių raportais apie kunigų veiklą ir pasiūlymais, kaip juos palaužti. Ypač A.Gudaitį-Guzevičių pykdo tai, kad dvasininkai skiepija parapijiečiams ne tik tikėjimą, bet ir lietuvišką patriotizmą.

Skaityti daugiau: NKVD KOVOS PRIEŠ BAŽNYČIĄ METODAI 1940-1941 m.

ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS PRADŽIA: KADRŲ KLAUSIMU 1944-1945m.

REPRESINĖS STRUKTŪROS

Juozas Matusevičius

Juozas Matusevičius, g. 1938m. Jurbarke, baigė VVUIFF 1961m. Dirbo Kultūros ministerijos inspektoriumi, Planetariume, nuo 197Im. Istorijos institute. 1993m. rugsėjo mėn. įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.

Susitarusi su hitlerine Vokietija, bolševikinė Sovietų Sąjunga 1940m. okupavo ir aneksavo Lietuvą. Po metus trukusios okupacijos, raudonojo teroro ir krašto sovietinimo, spaudžiant vokiečių kariuomenei, sovietams teko pasitraukti. Atsirado viltis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir krašto patriotinės jėgos 1941m. birželio 23d. įvykdė sukilimą prieš Raudonąją armiją ir marionetinę kolaborantinę vyriausybę. Deja, viltys nepasiteisino - hitlerinė vadovybė neleido veikti Laikinajai vyriausybei.

Aktyviausi bolševikų kolaborantai ir simpatikai kartu su Raudonąja armija pasitraukė į Sovietų Sąjungą. Daugelis žmonių turėjo palikti tėvynę ne savo noru (pirmiausia Lietuvos kariuomenės kariai kurių nemažai buvo išžudyta, kiti suimti, o dar kiti išsiųsti į Rusiją. Daugeliui žmonių teko tėvynę palikti prievarta - tai 1940-1941m. tremtiniai).

Kremliaus vadovybė po pergalių prieš vokiečių kariuomenę ir Vakarų sąjungininkams nuolaidžiaujant vėl tikėjosi užgrobti Lietuvą. Šias užmačias įgyvendinti turėjo padėti Lietuvos komunistai Kaip ir 1940m., LKP/b/ turėjo atlikti penktosios kolonos vaidmenį.

Skaityti daugiau: ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS PRADŽIA: KADRŲ KLAUSIMU 1944-1945m.

Daugiau įrašų...

  1. KGB PASTANGOS 1989-AISIAIS
  2. ATGARSIAI
  3. OKUPANTŲ TERORO ĮTAKA PARTIZANŲ KOVAI
  4. BROLIŲ KELIAIS

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS