VARDAI IR ĮVYKIAI

Atlydys okupuotoje Lietuvoje? Lietuvių informacijos centro žiniomis iki 1987 kovo mėnesio keletas lietuvių kalinių buvo arba paleisti iš gulago koncentracijos stovyklų, arba perkelti į Vilniaus kalėjimą. Paleisti ir tuo tarpu sąlyginiai laisvi grįžę į Vilnių yra Vytautas Skuodis, Algirdas Statkevičius, Algirdas Patackas, Liudas Dambrauskas, Henrikas Jaškūnas. Iš KC perkelti į Vilniaus kalėjimą — kun. Sigitas Tamkevičius, ir kun. Alfonsas Svarinskas.

LKB Kronikai 1987 kovo 19 suėjo 15 metų. Iki šiandien Vakarus yra pasiekę 72 kronikos numeriai. Lietuvių katalikų religinė šalpa kovo 19 Washingtone šią sukaktį iškilmingai atžymėjo pamaldomis ir specialiu priėmimu Kapitoliuje, kuriame dalyvavo JAV kongreso nariai, spauda, žmogaus teisių organizacijos atstovai, dvasiškiai ir kt.

Nijolės Sadūnaitės prisiminimų antroji dalis pasiekė Vakarus. Juose aprašomi jos pačios ir jos šeimos pergyvenimai besislapstant nuo saugumo agentų. Netrukus ši antroji prisiminimų dalis bus išleista ir anglų kalba.

Dr. Kajetonas J. Čeginskas skaitė paskaitą Huettenfelde, Vokietijoje, 1987 kovo 14 surengtame prof. Antano Maceinos minėjime. Paskaitos tema buvo „Mirtis prof. Maceinos raštuose”.

Marija Remienė, Čikagos lietuvių visuomeninėje veikloje nuolat besireiškianti bičiulė, išrinkta naująja Lietuvių Fondo pirmininke. Fondo valdyboje ji jau aktyviai dirba nuo 1974 metų. Jos veikla matoma Lietuvių Bendruomenėje, skautuose, ALRK Federacijoje, Lietuvių Fronto bičiuliuose ir kitur. Be Marijos Remienės vadovavimo ar pagalbos neapsieina didesnieji Čikagos kultūriniai ir pramoginiai renginiai.

Kun. Viktoras Dabušis Krikščionybės jubiliejaus centriniame komitete rūpinasi lėšų telkimo reikalais. Jubiliejiniai metai jau prasidėjo, didieji renginiai artėja, tačiau aukos, kurių prašymui ir telkimui kun. Dabušis pašvenčia visą savo laiką ir energiją, dar iš kai kurių vietovių, ypač iš Čikagos ir Kanados, plaukia labai pamažu.

Kun. dr. Juozas Prunskis, ĮLaisvę mecenatas, Krikščionybės jubiliejaus proga įsteigė nuolatinę metinę premiją lietuviškam laikraščiui, kuris labiausiai kreips dėmesį ir pasitarnaus krikščioniškosios kultūros ugdyme.

Jonas Kučėnas, LFB Čikagos sambūrio narys, jau daugiau negu 20 metų sumaniai administruoja Lituanus žurnalą. Už šį nenuilstamą darbą neseniai bič. Kučėnas buvo apdovanotas Lietuvių Bendruomenės žymeniu.

Jonas Žadeikis, bičiulis žemaitis, jau 15 metų Draugo šeštadieniniuose numeriuose redaguoja ateitininkų skyrių. Darbas nuolatinis, įsipareigojimas didelis, bet ir rezultatai gražūs, įvairūs ir aktualūs straipsniai bei kasdieninė veiklos kronika atspindi viso pasaulio ateitininkišką gyvenimą. Linkime Jonui dar ilgai nepavargti!

Balys Brazdžionis, kartu su savo dukra, vadovauja Lietuvos Aidų radijo programai iš Čikagos WCEV radijo stoties (1540 AM banga). Programos girdimos savaitės dienomis 8:30 iki 9:00 vakaro. Bičiulis Balys uoliai prisideda prie LFB Čikagos sambūrio veiklos.

Sena nuotrauka iš 1948. Iš kairės, pirmoj eilėj — S. Balčiūnas, J. Brazaitis, J. Pajaujis. Antroj — S. Daunys, V. Vaitiekūnas, J. Lukša-Daumantas, J. Būtėnas, kun. S. Yla, L. Prapuolenis.

Stasys Daunys, buvęs Į Laisvę redaktorius, žurnalistas, nuoširdus bičiulis, mirė prieš 10 metų, 1977 vasario 26, Čikagoje. Dešimt metų praėjo nuo šio tylaus spaudos darbininko ir daug rezistencinei idėjai pasidarbavusio bičiulio mirties. Jo atminimas yra vertas didesnio dėmesio: ne tik mūsų maldomis, bet ir platesniais straipsniais spaudos puslapiuose. Ačiū bič. Vladui Ramojui, nors ir trumpai a.a. Stasį Daunį prisiminusiam š.m. vasario 19 dienos Draugo numeryje.

Čikagos L.F. bičiuliai 1986 metais atkreipė ypatingą dėmesį į 45-ių metų sukaktį nuo Tautos sukilimo. Birželio 22 buvo pamaldos Tėvų Jėzuitų koplyčioje, Čikagoje, o rugsėjo 28 speciali akademija Jaunimo centre su Laikinosios Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių aktyvistų fronto atstovais. Pamaldas atnašavo vysk. P. Baltakis. Rugsėjo 26/27 savaitgalis Čikagoje buvo pašvęstas LF bičiulių konferencijai, apie kurią jau buvo rašyta. Specialų renginį bičiuliai suruošė gruodžio 6 mirusiems bičiuliams pagerbti. Kiekvienas iš iškeliavusių į Amžinybę bičiulių yra vertas atskiro pagerbimo, bet sąrašas jau yra toks ilgas, kad neužtektų ir savaitgalių. Šį kartą valdyba sudarė net 49-nių mirusių bičiulių sąrašą. įspūdinga vakaronė pradėta pamaldomis, kurių metu buvo uždegtos žvakutės kiekvienam mirusiam bičiuliui. Turininga akademija pilnai sujungė gyvuosius su anksčiau iškeliavusiais. Buvo parodytas ir filmas apie prof. Juozą Brazaitį.

1987 metus bičiuliai pradėjo metiniu susirinkimu sausio 18 d. Tai buvo informacinis ir valdybų pasikeitimo pobūvis. Išklausius J. Kavaliūno ir B. Polikaičio informacijos apie Lietuvos krikščionybės jubiliejinių metų programą, bičiulis dr. P. Kisielius įteikė komitetui savo 1000 dol. auką. Bičiuliai nutarė pasveikinti vysk. P. Baltakį ir išreikšti bičiulių mintį, kad Vilniaus arkivyskupija turėtų priklausyti Lietuvos dvasiniam centrui. 1986 metų valdybą sudarė: inžinieriai P. Narutis, B. Nainys, V. Naudžius, A. Pargauskas, B. Polikaitis. Susirinkimas padėkojo valdybai ir jai pirmininkavusiam Pilypui Naručiui už sėkmingus metus.

Š.m. kovo 14 Huettenffelde, Vokietijoje, buvo surengta prof. ANTANUI MACEINAI ATMINTI AKADEMIJA. Rengė Vasario 16 ateitininkai ir Vokietijos Lietuvių Fronto bičiuliai. Viršui rengėjai ir programos dalyviai. Iš kairės: kun. Bernatonis, J. Norkaitis, kun. Liubinas, vysk. A. Deksnys, A. Grinienė, atvykęs iš JAV Ateitininkų Fed. vadas J. Polikaitis, I. ir R. Čiuplinskai, V. Natkevičius ir A. Palubinskas.

Čikagos LFB sambūris 1987-iems metams išsirinko naują valdybą: pirmininkas dr. A. Razma, vicepirm. A. Prapuolenytė, sekr. dr. P. Razutis, ižd. dr. J. Reinys ir nariai inž. K. Račiūnas ir J. Rugelis.

Akademijai vadovavo Vincas Natkevičius. Paskaitą apie mirties filosofiją Maceinos poezijoje skaitė dr. K. Čeginskas. Meninę programą atliko Vasario 16 ateitininkai. Nuotraukos J. PolikaiČio.

SVEIKINAME bičiulius Česlovą Grincevičių ir Paulių Jurkų, kuriems 1987 kovo 4 d. buvo paskirta Lietuvių rašytojų draugijos didžioji grožinės literatūros premija už 1985 metus. Česlovui Grincevičiui už pasakojimų rinkinį „Vidudienio varpai", o Pauliui Jurkui už sakmes apie Vilnių „Kai Vilniaus liepos žydi".