Partizanai: Istorija ir dabartis

PIRMASIS DVIDEŠIMTMETIS

A. P. BAGDONAS

Milijoninio fondo idėja buvo iškelta dar 1951 m. mjr. Ličkaus Draugo laikraštyje. Paskui Puronas ir dr. K. Drangelis fondo idėją kėlė Vienybėje ir Alto suvažiavime, tačiau ta mintis dar buvo per ankstyva, nes naujieji ateiviai, ištrūkę iš Vokietijos stovyklų, stengėsi susirasti darbus, butus, siųsti vaikus į mokslą, įsigyti reikalingiausius daiktus, o ir uždarbiai buvo gana kuklūs. Tad nestebėtina, kad milijoninio fondo idėja tuo metu nesurado reikiamo atgarsio lietuvių visuomenėje.

Trys didieji LF darbuotojai, iš k. dr. C. Batukas, dr. A. Razma ir plk. A. Rėklaitis (miręs 1977 m.). Noreikos nuotr.

Praėjus lygiai dešimčiai metų, lietuviai ateiviai savo darbu ir pastangomis gerokai prasimušė į priekį: ne vienas įsigijo namus ir automobilius, buvo užvestos bankuose sąskaitos.

Jauno daktaro Antano Razmos iš naujo mesta milijoninio fondo idėja rado pritariančio atgarsio lietuvių išeivijoje. Jo paskelbtas straipsnis “Milijono dolerių fondas ir to fondo parlamentas 1960 m. gruodžio 8-tos dienos Draugo laikraštyje sukėlė didelį lietuvių visuomenės susidomėjimą. Kadangi straipsnis buvo diskusinis ir lietė aktualius išeivijos reikalus, tad ir reakcija buvo gyva. Pasipylė straipsniai ir komentarai ne tik pačiame Draugo dienraštyje, bet ir kituose laikraščiuose — Darbininke, Tėviškės Žiburiuose, net Naujienose. Ši tema buvo įvairiai gvildenama, o Naujienose tokio fondo sumanymas buvo gerokai iškritikuotas. Dr. A. Razmos buvo siūloma kurti milijoninį fondą, į kurį lietuviai, įnešę po 1.000 dol., taptų to fondo pilnateisiais nariais, o per savo rinktus atstovus tvarkytų ir patį fondą. Jis visiškai neabejojo, kad atsiras 1000 lietuvių, kurie galėtų paaukoti po 1.000 dol. 

Sudėjus milijono dolerių kapitalą, jo gaunamomis palūkanomis būtų remiamas lituanistinis švietimas, mokslas ir jaunimas, o pats kapitalas būtų neliečiamas. Apdovanotas geromis būdo savybėmis ir nepaprasta energija dr. A. Razma patraukė į savo pusę daug savo kolegų daktarų ir kitų patriotiškai nusiteikusių lietuvių. 1961 m. kovo 19 d. sušaukė platesnės apimties posėdį Alicijos Rūgytės bute, kur atsilankė ir prel. M. Krupavičius, St. Rarzdukas, dr. A. Nasvytis ir apie 20 visuomenės veikėjų, jų tarpe ir keletas daktarų.

Bediskutuojant iškilo 2 pasiūlymai: pirmas — steigti fondą, kuris būtų visai savarankiška organizacija, tvarkoma pačių aukotojų, antras — steigti geležinį fondą Liet. Bendruomenės žinioje, kuris priklausytų L. Bendruomenei ir remtų jos užmojus. Po ilgesnių diskusijų atsirado trečiasis siūlymas — sujungti abu fondus į vieną ir nustatyti to fondo santykius su L. Bendruomene. Padarius abipuses nuolaidas, šis siūlymas ir buvo priimtas. To posėdžio metu buvo duotas kuriamam fondui pavadinimas, būtent — Lietuvių Fondas. Tuokart buvo pakviestas teisininkas adv. Algimantas Kėželis, kuris paruošė kuriamam fondui įstatų projektą.

Sudarius įstatus, dr. A. Razma juos nusivežė į New Yorke vykstantį LB Tarybos suvažiavimą 1962 m. vasario 4 d., kur jie buvo suvažiavusių atstovų balsų dauguma priimti ir patvirtinti, o jau 1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo inkorporuotas Illinois valstijoje Lithuanian Foundation vardu Nr. 17755. Kaip ne pelno siekianti organizacija, L. Fondas buvo atleistas nuo mokesčių 1964 m. gruodžio 7 d., No. CHI-EO-64-272. Dar prieš įstatų priėmimą šio kuriamojo fondo iniciatoriai, daugiausia daktarai, jų tarpe nemažas skaičius ir LF bičiulių, jau buvo suaukoję apie 20.000 dol. Tai buvo konkreti ir imponuojanti pradžia, duotas sektinas pavyzdys ir kitiems tūkstantininkams prie to fondo prisidėti.

Grįžus iš LB Tarybos suvažiavimo, buvo sudaryti reikalingi organai, ir Lietuvių Fondas pradėjo savo darbą — lėšų telkimą.

Tenka ypač iškelti keletos daktarų nuopelnus, kurie visa siela ir energija stojo prie Liet. Fondo steigimo bei jo ugdymo. Be daktaro A. Razmos, to fondo spiritus movens, puikūs ir uolūs darbuotojai buvo daktarai: Gediminas Balukas, Kazys Ambrozaitis, Jonas Valaitis, Petras Kisielius, Ferdinandas Kaunas, Balys Poškus. Prisidėjo ir ne daktarai: inž. Viktoras Naudžius, Alicija Rūgytė, Benys Babrauskas ir dešimtys kitų lietuvių, skirdami savo auką ir prisidėdami darbu. Jų pavyzdys patraukė net ir abejojančius, ir tokiu būdu aukos pradėjo gausiau plaukti. Pirmųjų metų įnašai nebuvo imponuojantys, bet įjungus į darbą LB apylinkes, lietuviškoji visuomenė buvo išjudinta. Prisidėjo dar ir tas faktas, kad buvo nutarta pilnateisiais L. Fondo nariais priimti tuos, kurie bus LF paaukoję bent 100 dol. Buvo leista L. Fonde įamžinti ir savo mirusius artimuosius bei šeimos narius. Buvo surasti LF įgaliotiniai, kuriami vajų komitetai, ir aukų rinkimo darbas įsisiūbavo. Prie to dar prisidėjo ir įvairios organizacijos bei klubai su didesniais ar mažesniais įnašais.

Ir taip 1974 metais, po 12 įtempto darbo metų, Liet. Fondas pasiekė vieną milijoną dolerių. Tai buvo lietuviškos veiklos retas įvykis, apvainikuotas tokiu laimėjimu. Dar po 6 metų 1980 m. buvo sukauptas ir antrasis milijonas dolerių.

Investavus šį kapitalą, metai iš metų būdavo gaunamos palūkanos, kas sudarė per tą 20 metų daugiau kaip vieną milijoną dolerių pajamų. Tai nepaprastas laimėjimas, nes tais pinigais per tą dvidešimtmetį be pertraukos buvo remiami visi svarbesnieji lietuviškos kultūros užmojai, šelpiamos lietuviškos jaunimo organizacijos, net duodamo stipendijos, leidžiami Lietuvos istorijos veikalai, teikiamos literatūrinės ir dailės meno premijos. Sunku beišskaičiuoti visa, ką per tą laiką Liet. Fondas perėmė iš savo nesenkančio gaunamo pelno. Tuo tarpu pats sukauptasis kapitalas lieka nejudinamas.

Palyginimui būtų įdomu susipažinti su tų gaunamų palūkanų sumomis. Taip pirmaisiais metais

tegauta tik 1.300 dol. pelno, o jau 1981 m. 215.000 dol. pajamų. Per pirmąjį dvidešimtmetį gryno pelno liko 966.000 dol. Narių skaičius pašoko iki 5.016.

Geriausiai L. Fondo augimą gali pailiustruoti šios lentelės: Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

Lentelė Nr. 1

LIETUVIŲ FONDO NARIŲ IR JŲ ĮMOKŲ AUGIMAS METAIS

1962 - 1981

Lentelė Nr. 2

Lentelė Nr. 3

LF 1982 m. Taryba ir Valdyba. Iš kairės sėdi: V. Kamantas, M. Lenkauskienė, St. Baras, Tar. pirm., V. Kutkus, M. Reinienė, dr. G. Batukas, V-bos pirm., dr. A. Razma; stovi iš k.: dr. F. Kaunas, Pr. Mažrimas, V. Naudžius, P. Kilius, A. Juodvalkis, K. Barzdukas, dr. V. Tauras, dr. K. Ambrozaitis, P. Želvys, A. P. Bagdonas, J. Vaznelis ir dr. A. B. Gleveckas. Nuotr. P. Malėtos

Per tą 20-tį metų Lietuvių Fondas jo vadovų apsukrumo ir sumanumo dėka laimingai praėjo pro visus ekonominius sutrikimus ir šiandien stovi ant tvirto pagrindo.

Tai jo sėkmingai veiklai tarpti daug padėjo įvairios sudarytos komisijos, kurių pati svarbiausia yra Investavimo Komisija, šiuo metu vadovaujama Povilo Kibaus. Ši komisija yra atsakinga už kapitalo investavimą ir jo apsaugojimą nuo infliacijos grėsmės, kad jis neštų didžiausią pelną ir mažiausiai nukentėtų nuo nepalankių finansinių konjunktūrų. Didžioji kapitalo dalis buvo investuojama į “money market”, nes čia gaunamos aukščiausios palūkanos. Kita dalis investuota į korporacijų bonus, arba jų akcijas bei kitokius piniginius investavimus.

Be minėto P. Kibaus į šią komisiją įeina dar finansiniuose reikaluose prityręs dabartinis LF Tarybos pirmininkas Stasys Baras, kuris Tarybai vadovauja nuo 1981 m. sausio 1 d. Tarybą sudaro 18 narių, kurių vienas trečdalis (6) renkamas kasmet metiniuose LF suvažiavimuose. Taryba yra aukščiausias LF organas; jos teisės gana plačios, bet ir pareigos svarbios. Visi Tarybos nariai dirba iš pasiaukojimo, negaudami jokio atlyginimo.

LF Taryba savo posėdyje išrenka Tarybos pirmininką trejų metų kadencijai. Tame pat posėdyje yra išrenkamas ir Valdybos pirmininkas, kuriam pavedama sudaryti valdybą; ją vėliau LF Taryba patvirtina.

LIETUVIŲ FONDO TARYBOS PIRMININKŲ KADENCIJOS

LIETUVIŲ FONDO VALDYBOS PIRMININKŲ KADENCIJOS

Šiuo metu Valdybos pirmininkas yra Gediminas Balukas, kuris per 20 metų yra ėjęs įvairias LF vadovybėje pareigas ir nenuilstamai dirba, aukodamas savo laisvalaikio valandas bendriems visuomeninės veiklos reikalams.

Dabartinę LF Valdybą sudaro šie asmenys: pirm. dr. G. Balukas, vicepirmininkai — dr. Algimantas B. Gleveckas, Jonas Kučėnas, Saulius Kuprys ir dr. Mindaugas Vygantas. Valdybos sekretorius yra Kleopas A. Girvilas, ižd. sekretorius Kazys Barzdukas, kontrolierius Petras Želvys, informacijai Antanas Juodvalkis, renginiams Marija Reinienė ir ūkio reikalams Pranas Mažrimas. LF Valdyba atlieka administracinius darbus ir turi tris apmokamus tarnautojus: sekretorių, iždininką ir kontrolierių. Jie visi yra pensininkai ir dirba už gana kuklų atlyginimą.

Sklandesniam darbų atlikimui LF Taryba yra sudariusi keletą komisijų. Apie Investacijos komisiją jau buvo kalbėta. Be jos dar yra ir kitos komisijos.

Svarbi yra Pelno skirstymo Komisija, kuri sudaroma iš trijų LF narių ir trijų L. B-nės atstovų. Dabartinę Komisiją sudaro šie: pirm. dr. K. Ambrazaitis, nariai V. Kamantas ir dr. J. Valaitis; dr. J. Račkauskas yra antrininkas. L. B-nės skirtieji į Komisiją atstovai yra šie: Ingrida Bublienė, Br. Juodelis, sekretorius, Juozas Plačas ir Česlovas Grincevičius, antrininkas.

Pelno skirstymo Komisijos posėdžiuose dar dalyvauja, nors ir neturėdami sprendžiamojo balso, Tarybos bei Valdybos pirmininkai. Tos Komisijos darbas yra sunkus ir atsakingas. Paprastai gaunama daugybė prašymų, o Komisija, net ir labai stengdamasi, negali nė pusės jų patenkinti. Tenka daryti atranką. Komisija pelną skirsto 4 ar 5 kartus per metus. Daugiausia tenka lituanistiniam švietimui — apie 30%, kultūriniams reikalams — 30%, specialiems projektams — 25% ir stipendijoms — 15%. Nuo LF įsikūrimo buvo paskirta lietuviškiems reikalams 891.500 dol. Visa ta suma turėjo praeiti pro Pelno skirstymo Komisiją.

LF Palikimų Komisiją sudaro pirm. Viktoras Naudžius ir nariai — dr. A. B. Gleveckas, V. Kutkus, M. Lenkauskienė, dr. J. Račkauskas ir dr. M. Vygantas.

LF Naujų narių verbavimo ir vajų Komisijos pirmininkė yra Milda Lenkauskienė ir nariai — dr. F. Kaunas, Daina Kojelytė, V. Kutkus, M. Remienė, J. Vaznelis ir dr. Mindaugas Vygantas.

LF Informacijos Komisijos pirm. yra Antanas Juodvalkis ir nariai — dr. K. Ambrazaitis, A. P. Bagdonas, Mykolas Dranga, dr. F. Kaunas, P. Petrutis ir dr. J. Račkauskas.

LF Ūkio tvarkymo Komisijon įeina Bruno Klemka.

Lietuvių Fondo nariai sukūrė atskirą instituciją, nepriklausančią L. Fondui, vadinamą LF Narių federalinį kredito kooperatyvą. LF Taryba su šiuo kooperatyvu bendradarbiauti paskyrė šią komisiją: pirm. dr. A. Razma, nariai — dr. K. Ambrozaitis, dr. G. Balukas, K. Barzdukas, F. Kilius, D. Kojelytė, Pr. Mažrimas, V. Naudžius ir Povilas Žumbakis.

Dar tenka paminėti specialiai sukurtą LF Meno puoselėjimo Komisiją, kuri yra autonominė institucija. Jos tikslas yra įsigyti ir saugoti didžiųjų lietuvių dailininkų darbus ir juos saugoti kaipo dovaną Nepriklausomai Lietuvai. Jos pirm. yra dr. Gediminas Balukas ir nariai — dr. K. Ambrozaitis, dr. J. Račkauskas, dr. A. Razma ir Povilas Sodeika.

Kontrolės Komisiją sudaro: Kostas Dočkus, Vacys Kleiza ir Antanas Šantaras.

Didžiausias Meno puoselėjimo Komisijos darbas tai dail. Prano Domšaičio kūrinių įsigijimas. Nors čia investuota ir stambi pinigų suma, bet tikimasi, dalį paveikslų pardavus, tą sumą atgauti. Geriausieji jo darbai bus laikomi ir saugomi, o vėliau perduoti nepriklausomai Lietuvai. Ši komisija neapsiribos vien P. Domšaičio kūrinių įsigijimu, bet numato ateityje perimti į savo globą ir kitų garsių liet. dailininkų paveikslus ir juos atiduoti laisvos Lietuvos muziejams.

Taipgi yra sudaryta redakcinė komisija ir paruoštas stambus leidinys “Lietuvių Fondas”, kuris netrukus bus baigtas spausdinti. Leidinio redakcinę komisiją sudaro šie asmenys: Apolinaras P. Bagdonas, dr. Gediminas Balukas, Kazys Barzdukas, Antanas Juodvalkis, dr. Antanas Razma ir Alicija Rūgytė.

Lietuvių Fondo vadovybė ypač kreipia dėmesį į testamentų sudarymo reikšmę, ragindama lietuvius, nieko nelaukiant, sudaryti testamentus ir dalį savo turto paskirti Liet. Fondui. Nesurašius testamento, kai kurių lietuvių sunkiai uždirbti pinigai atitenka miestui arba net už geležinės uždangos, kur giminės tegauna tik trupinėlius, o liūto dalį pasisavina okupanto įstaigos.

Nemažas skaičius lietuvių yra užrašę savo turtą — visą ar jo dalį — Liet. Fondui, duodami pavyzdį jaunesniems žmonėms, kad ir jie neužmirštų L. Fondo.

Stambiausi palikimai yra dr. Jono Gliaudelio — 158,076 dol. ir Jono Krukonio 143.336 dol. Yra ir daugiau nemažų palikimų, kurių dėka LF galės greičiau pasiekti ir trečiąjį milijoną.

Ateities planai. Lietuvių Fondas, įsigijęs lietuviškosios visuomenės pasitikėjimą, užtikrintai žvelgė į ateitį. Bus tęsiamas ir toliau pagrindinio kapitalo telkimas ateities nepriklausomai Lietuvai, o iš gaunamų palūkanų bus teikiama parama lietuviškajai kultūrai ugdyti bei stiprinti, ypač lituanistiniam švietimui ir jaunosios kartos išlaikymui prie lietuvių tautos kamieno.

Sudarytosios komisijos su savo srities žinovais daug prisidės ir ateityje prie L. Fondo ugdymo, įtraukiant į jo narių eiles vis didesnį skaičių tautiečių, ypač iš viduriniosios kartos.

Su tokiomis šviesiomis viltimis

L. Fondas tvirtai žengia į trečiąjį milijoną, kurio sutelkimas bus dar spartesnis negu pirmųjų dviejų. Ir po trečiojo milijono nebus sustota, bus telkiamas ketvirtasis, penktasis ir t.t. Bus telkiamas L. Fondo kapitalas iki tol, kol Lietuva atgaus laisvę, o sutelktasis kapitalas bus ta didžioji lietuviškosios išeivijos auka būsimai Lietuvos laisvei ir gerovei.

Momentas iš spaudos konferencijos Jaunimo centre Chicagoje 1978 m. kovo 8 d. Br. Juodelis — LB Švietimo Tarybos pirm. priima čekį iš dr. A. Razmos.

Nuotr. V. Noreikos