AŠTUNTASIS ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS

DIDIEJI ĮVYKIAI

Jo šviesuliai ir šešėliai

Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas, pradėtas 1970 m. rugpiūčio 30 prieškongresine ideologine stovykla Dainavoje, rugsėjo 4 buvo perkeltas į Čikagą ir baigtas rugsėjo 7. Jis buvo skirtas atžymėti Ateitininkijos 60 m. veiklos sukakčiai ir atsakyti į aštriausią laiko grsėmę, kuri išeivijos jaunime reiškiasi nureligėjimo ir nutautėjimo formomis.

Jaunimo sąjūdis

Visas Vakarų pasaulis išgyvena savotišką jaunimo kunkuliavimą, atsigręžimą prieš tradicijas, beprincipinės laisvės pabrėžimą bei demonstravimą prieš viską, išskyrus savo pasimetimą gyvenimo kelyje. Ateitininkams tos nuotaikos rūpi (bent turėtų rūpėti. — Red.), nes Ateities sąjūdis iš esmės yra jaunimo sąjūdis. Toks jis buvo pradžioje, kai prasidėjo prieš 60 metų, toks išliko ir dabar. Atsijauninimą pademonstravo ir šis kongresas, į Ateitininkų Federacijos tarybą išrinkęs didžia persvara jaunosios kartos žmones, kurie prisiėmė atsakomybę už tolimesnį ateitininkijos idealų nešimą į lietuvių tautą — šiuo metu išeivijoje ir vėliau išlaisvintoje Lietuvoje.

VIII ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESO RENGIMO KOMITETAS - (iš kairės) Algis Žukauskas, dr. Petras Kisielius (pirm.) ir Juozas Paškus.

Sunkiausiose situacijose ateitininkai savo idealams liko ištikimi, tad ir dabartinė ateitininkų generacija savo įsipareigojimuose garbingai ištesės.

Kūrybinė paskata

Pasiruošimas Jubiliejiniam ateitininkų kongresui pažadino ateitininku kūrybinį veiklumą, pasireiškusį konkrečiomis formomis ir tapusį išliekančiu lietuvių kultūros lobiu. Jei nebūtų buvę kongreso, nežinia, ar būtume sulaukę dr. A. Maceinos didžiai aktualias problemas giliai gvildenančio veikalo “Bažnyčia ir pasaulis”, skirto 60 m. veiklos sukaktį mininčiai Ateitininkų ai, kaip padėkos ženklą už dvasinį brendimą jos prieglobstyje. Kun. V. Bagdonavičiaus, MIC, studija “Ateitininkiškos būklės skersinis pjūvis 1970 metais”, atspausdintas “Aštuntojo Ateitininkų Federacijos Kongreso” leidinyje, ir apie 15 brandžių straipsnių “Draugo” kultūros priede apie ateitininkų darbus ir kūrybą yra tos pačios paskatos rezultatas. Mūsų spaudą, ruošiantis kongresui, judino spaudos komisijos pirmininkė A. Skrupskelienė.

Kongreso entuziazmas jo rengėjus paskatino didingai kongreso kultūrinei programai. Įvairumu ir kūrybiškumu pasižymėjo literatūros vakaras, kuriame dalyvavo Aloyzas Baronas, Danutė Bindokienė, Kazys Bradūnas, Bernardas Brazdžionis, Česlovas Grincevičius, Mirga Pakalniškytė - Girniuvienė, Danguolė Sadūnaitė, Julija Švabaitė ir Laima Švėgždaitė.

Ypatingai šiltai sutiktas ir audringomis ovacijomis palydėtas buvo poetas Bern. Brazdžionis, elektros šviesą uždegęs mistiškai įrengtoje scenoje ir lietuviškų jausmų liepsnas klausytojų krūtinėse.

Simfoninis koncertas klausytojuose irgi paliko gilų įspūdį. Iš lietuviškos kūrybos (pirmą kartą Jungtinėse Amerikos Valstybėse) su Čikagos simfoniniu orkestru buvo atlikta M. K. Čiurlionio “Jūra”, simfoninė poema orkestrui ir vargonams, ir ištraukos iš komp. V. Jakubėno siuitos “Miško šventė”. Beethoveno koncertą Nr. 1 C-dur, Op. 15 fortepionu skambino pianistas A. Smetona ir ištraukas iš operos “Fidelio” dainavo solistai — D. Stankaitytė, S. Baras, A. Brazis ir J. Vaznelis. Koncerto dirigentas — V. Marijošius.

Nuskriausta visuomeninė pusė

Besigėrint kultūrine kongreso dalimi, reikia pabrėžti, kad visuomeninė - ideologinė jo pusė liko stipriai nuskriausta. Net susidarė įspūdis, kad iš kongreso būtų tekę išeiti visai pasimetus, jei nebūtų buvę prieškongresinės stovyklos Dainavoje ir dr. Adolfo Damušio paskaitos pačiame kongrese Čikagoje.

Ateitininkų užimtos pozicijos nūdieniame pasaulyje turėjo būti išdiskutuotos simpoziume “Ateities sąjūdžio prasmė ir kryptis”; gi darbo posėdyje rugsėjo 6 turėjo būti padaryti konstitucijos pakeitimai, išrinkta Ateitininkų Federacijos taryba, priimti kongreso nutarimai, rezoliucijos ir deklaruotas Ateitininkuos manifestas visuomenei.

Simpoziumas nenusisekęs, pozityvių išvadų nepasiekta. Iš simpoziumo dalyvių geriausiai savo uždavinį bus supratę D. Polikaitienė ir J. Oniūnas, nes jie bent žinojo kalbą moksleiviams ir studentams, o ne akademikams. Darbo posėdis rugsėjo 6 tarybą išrinko, tačiau savo triukšme ir disorganizacijoje visai pasimetė ir prie rezoliucijų ir deklaracijos nepriėjo.

O buvo auksinė proga tarti Ateitininkijos autoritetingą žodį Tautos ir Bažnyčios klausimais. Visuomenė kongreso eigą sekė, to žodžio laukė ir... nusivylė. Gera manifestacija galėjo taip pat jautriai paliesti plačiąją visuomenę, kuri tiesiogiai kongrese nedalyvavo, kaip ir poeto Bernardo Brazdžionio žodis literatūros vakaro dalyvius. Vėliau padaryti kokie nors pareiškimai ar deklaracijos jau nebebus paveikūs.

Ruošti visuomenės vadus

Ateitininkų Federacijos dvasios vadas kun. Stasys Yla, kalbėjęs prieškongresinėje stovykloje Dainavoje tema “Ateitininkai 2010 metais”, pasiūlė struktūrinės reorganizacijos planą. Ateitininkijai prelegentas pramatė giedrią ateitį, ir jos vadovaujančioji rolė visuomenėje išliksianti. Todėl reiktų rimtai pagalvogi apie vadų ruošimo mokyklą.

Dr. Antanas Sužiedėlis “Ateitininkas gyvenime” paskaitoje teigė, kad ateitininką turi dominti visi klausimai, nes jų atsakomybė dabarties pasaulyje esanti didelė. Pasaulio praradimo grėsmė reali, o ateitininkams leista giliau pažinti Dievo valią.

Ateitininkų išlikimo problemą nagrinėjo ir dr. Vytautas Vygantas, kalbėjęs ateitininkų nubyrėjimo tema. Nubyrėjimas esąs aktyvus arba iš tingėjimo. Sąmoningas pasitraukimas iš ateitininkų įvykstąs tada, kai asmens siekimų akcentai nebesutampą su organizacijos galutiniais siekiais. Bet asmens siekiai yra trumparegiai, o organizacijos — transcendentiniai. Ateitininkų sąjūdžio prasmė yra gili, ir ateitininkas status quo priimti negali.

Tą prasmės gilumą paryškino pačio kongreso metu Čikagoje dr. Adolfas Damušis savo paskaitoje

Jauna krikščioniškoji asmenybė — tautos viltis

Asmenybės formavimas, teigė prelegentas, — pirmasis ateitininkų rūpestis. Tuo keliama jaunimo žmogiškoji vertė ir moralinė rimtis. Pasaulėžiūrinis ugdymas jaunimą veikia daug giliau, negu paprastas moralizavimas ar oficialus pamokymai. Šio laiko dvasiniame ir moraliniame sąmyšyje pilnutinės krikščioniškos asmenybės ugdymas turi gilios prasmės, kaip žmogiškojo taip ir tautinio išsilaikymo prasme. Gi žmogiškasis išsilaikymas yra būtina sąlyga, net pagrindinis imperatyvas tautiniam išsilaikymui.

Dr. Ad. Damušis pabrėžė savo intensyvaus stebėjimo išvadas, kad stovyklavietėse mezgasi jaunų krikščioniškų asmenybių daigai ir kad ateina jauna sąmoningų ateitininkų generacija.

— Talentai bręsta vienumoje, o asmenybės gyvenimo srovėje,— kalbėjo paskaitininkas. Pasaulis gerų pakeitimų visada reikalingas, ir kiekvienos generacijos pareiga yra palikti kokį savo gerą įnašą. Tačiau brandus žmogus naujenybes įvertina kritiškai: kas gera priima, kad bloga atmeta. Jauna krikščioniška asmenybė priima ir remia ne kas tiktai nauja, bet kas nauja ir gera.

Tai yra kelias žmogaus kūrėjo Dievo planuose. “Žmogus - kūrėjas Dievo planuose” šūkį prasmingai pasirinko ir Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. (Dr. Ad. Damušio paskaitą, atspausdintą “Draugo” kultūros priede, rekomenduojame perskaityti visiems “I Laisvę” skaitytojams ir su ja supažindinti jaunuosius savo šeimų narius. — Red )

Kūrybinio darbo premija

Programinius ir apyskaitinius pranešimus, iš kurių dvelkė prof. St. Šalkauskio gyvoji dvasia ir dr. K. Pakšto dinamizmas, padarė Federacijos vadas prof. Justas Pikūnas, sendraugių pirmininkas dr. A. Sužiedėlis, studentų pirm. A. Razgaitis, moksleivių pirm. Alg. Puteris, Fed. reikalų vedėjas dr. L. Bajorūnas, Šalpos fondo ižd. dr. V. Šaulys, “Ateities” redaktorius J. Šoliūnas.

Kongresui vadovavo dr. J. Norkaitis, Arv. Barzdukas ir R. Juzaitis. Rengimo komisijos viršūnę sudarė dr. P. Kisielius (pirm.), J. Paškus ir Alg. Žukauskas (vicepirmininkai).

Kongresas buvo apvainikuotas “Kūrybinio darbo” (prof. St. Šalkauskio vardo) premijos įteikimu Simui Sužiedėliui. Tai jau trečia tos rūšies premija. Pirmosios dvi buvo skirtos dr. A. Maceinai ir dr. J. Girniui.

“Kūrybinio darbo” premijos vardas tikslingai parinktas: literatūra, dailė, muzika, mokslas, visuomeninė veikla — visur žmogus gali pasireikšti kūrybiškai ir pozityviai praturtinti lietuvišką gyvenimą. Tikslingai šiai premijai parinktas ir kandidatas.

Šis kongresas parodė, kad Ateitininkija tebėra gyva, dinamiška ir kūrybinga, nors tas kūrybiškumas organizacine ir techniška prasme vietomis ir sušlubavo. Kiek jis turės įtakos pačiai organizacijai ir kokiu poveikiu atsilieps į visą lietuvišką gyvenimą, parodys ateitis.

K. Baras