LIETUVIŠKO RADIJO PROBLEMOS
Radijas kovoje už krašto laisvę yra reikšminga priemonė, tačiau jo sėkmingumas priklauso nuo daugiau sąlygų, negu gali atrodyti. Sėkmingumą pagrindinai sąlygoja techniškas perdavimas, programų laikas ir turinys.
Siunčiamoji stotis turi būti pakankamai stipri, kad ji Lietuvoje būtų patenkinamai girdima. Tai sudaro specialią problemą programoms iš Amerikos, nes tiesioginės transliacijos iš čia Lietuvoje negirdimos. Jos yra pertransliuojamos iš Afrikos, Anglijos ar kito Europos krašto.
Klausytojui taip pat svarbu ir programų laiko patogumas. Maža kas gali radijo klausytis, jei transliacijos vyksta darbo metu. Nepatogios ir tos programos, kurios perduodamos anksti rytą ar vėlai vakare. Reikia jau didelio radijo mėgėjo ar svarbios programos, kad kas specialiai keltųsi iš miego pasiklausyti radijo. Tad, kaip nesunku pastebėti, programos į kitus kraštus siunčiamos tuo metu, kada vietos žmonėms patogiausia klausytis. O tai paprastai esti vakare po darbo. Taip, pav., Amerikos Balsas pirmą programą į Lietuvą transliuoja 18 val. 30 min. ir ją kartoja 20 val. vietos laiku. Iš “Lietuvių Dienose” duodamų skelbimų matome, kad Vatikano bei Madrido radijai savo programas į pavergtą Lietuvą taip pat perduoda vakare. Programų sukoncentravimas maždaug tuo pačiu laiku irgi sudaro problemų, nes pasitaiko, kad jų laikas gali sutapti, kaip, pav., yra įvykę su Vatikano ir Amerikos Balso programomis. Tuomet klausytojas turi vieną pasirinkti, o kitos nebegali girdėti. Lietuviams tai jau yra prabanga.
Kas įdomauja Lietuvos klausytoją?
Greta techniškų sąlygų radijo programų sėkmingumas gal daugiau priklauso nuo jų turinio. Juk sakoma, jei programa įdomi, tai žmonės visada suranda laiko jos pasiklausyti. Čia visą bėdą sudaro tai, kad įdomumas yra subjektyvus dalykas. Todėl ir dėl radijo programų, siunčiamų į Lietuvą, įdomumo visada yra didelių nesutarimų.
Mūsų spaudoje pasirodo nemaža kritikos ypač Amerikos Balso programoms. Kritika yra reikalinga ir atneša naudos, kai kritikas klausimą yra kiek pastudijavęs. Tačiau, kas liečia radijo programas, kritikai dažnai parodo didelį nesiorientavimą ir suklysta net labai elementariuose dalykuose. Tai galima matyti iš laikraščių ir veikėjų pareiškimų. Pav., “Darbininkas” savo vedamajame 1969.XI. 14 apie Amerikos Balsą taip rašė:
‘‘Lietuvoje sunkiai suprantama, kodėl tos lietuviškos transliacijos tokios nelietuviškos. Jie mieliau pasuka aparatą į Londono BBC, Muencheno Free Europe ar Vatikano bei dabar atsinaujinusias Madrido transliacijas”.
Tačiau mes žinome, kad nei Londono BBC, nei Muencheno Free Europe lietuviškų transliacijų niekad neturėjo. Tai rodo, kad straipsnio autorius kalba apie tai, ko nežino. Panašiai klysdamas, straipsnio autorius savo kritiką tęsia taip:
“Kritika Amerikos Balsui elementari ir reali. Jei kalbama kuria tautine kalba, tad atrodytų, kad kalbama specialiai tai tautinei grupei — šiuo atveju lietuvių grupei. Jei taip, tai laukiama, kad transliacija praneštų apie dalykus, kurie tą grupę interesuoja. O Lietuvos klausytojus interesuoja pirmiausia informacija apie lietuvius svetur — apie jų gyvenimą, organizacinį veikimą, kūrybines pastangas, jų rolę bendrame pasaulio gyvenime”.
Iš šio teiginio atrodytų, kad AB nepranešinėja apie dalykus, kurie Lietuvos klausytojus interesuoja. Tačiau kiek dažniau pasiklausius AB programų, galima įsitikinti, kad apie tokius dalykus pranešimų netrūksta. Nekalbant apie proginius straipsnius, AB kas sekmadienį po 10-15 minučių duoda lietuvišką apžvalgą, t. y., informuoja apie “lietuvius kitur”. Tačiau tas “lietuvių kitur” veikimas nėra toks platus ir gyvas, ir dažnai net per tas 10 - 15 minučių neturima ko reikšmingesnio pranešti. Ir iš atvykusių iš Lietuvos taip pat girdima nusiskundimų, kad AB užsiima perdaug menkų lietuviškos veiklos į-vykių pranešinėjimu.
Taip pat tektų paabejoti ir teigimu, kad “informacija apie lietuvius svetur” pirmiausia interesuoja pavergtos Lietuvos klausytojus. Atrodo, kad jiems pirmiausia rūpi visa tai, kas liečia jų išvadavimą ir jų padėties palengvinimą. Juk jie gyvena tarsi dideliame kalėjime, o kaliniui pirmiausia rūpi atgauti laisvę. Jį tie klausimai daugiausia domina. Pranešimai apie mūsų šokius, dainas ir net pašūkavimai prieš okupantą jiems sudaro menką paguodą. Gi mūsų pasigyrimai, kaip mes čia puikiai gyvename, jiems gali sukelti ir pasipiktinimą.
Reikia plano
Nesiorientavimą lietuviškose radijo programose rodo ir “Draugo” redakcija. Pav., B. Kv. vedamajame (1969.XII.8) rašo, jog “eilę metų per Amerikos Balsą, Laisvosios Europos, Vatikano ir Madrido radiją buvo transliuojamos programos Lietuvai lietuvių kalba”. Autorius straipsnį baigia raginimu reikalauti, kad būtų atstatytas lietuviškų radijo programų transliavimas Laisvosios Europos (Free Europe) radijo stotyse, ir laiškus tuo reikalu siūlo siųsti U. S. Information Agency, Washington, D. C. čia straipsnio autorius pasirodo nežinąs, kad Laisvosios Europos radijas niekad lietuviškų programų netransliavo, o taip pat kad šis radijas visai nepriklauso Jungtinių Amerikos Valstybių informacijos agentūrai.
Panašių nesiorientavimo pavyzdžių būtų galima nurodyti ir daugiau.
Neturėjimas plano radijo programoms organizuoti taip pat rodo, kad mūsų veikėjai šiame svarbiame klausime nėra gerai orientuoti. Svarbiausia, atrodo, siekiama kokioje radijo stotyje gauti lietuviškom programom laiko, nepasvarstant, ar bus jėgų toms programoms paruošti. Pav., neseniai nemažu pasigyrimu buvo pranešta, kad Filipinų radijuje “Veritas” gauta valanda laiko kasdieninei lietuviškai programai. Buvo daug džiaugtasi, kad ir Madrido radijas atnaujino lietuviškas programas. Žinoma, gražus dalykas turėti lietuviškų programų per įvairių kraštų radijus, bet jų nauda priklauso nuo jau minėtų techniškų sąlygų ir turinio. Reikia taip pat atminti, kad ir Lietuvoje žmonių laikas ribotas, o ir valdžia už užsienio radijo klausymą nepagiria. Todėl žmonės programas pasirenka dėl jų Įdomumo, o ne vien todėl, kad jos lietuviškos. Be to, žmonės Lietuvoje gali pasiklausyti užsienio radijo ir svetimomis kalbomis, jei lietuviškos jų nepatenkina.
Daugiau programų ar geresniu programų?
Čia ir iškyla klausimas, ar geriau turėti daugiau lietuviškų programų, kad ir silpnokų, ar, nors ir mažiau, bet įdomių ir patraukiančių klausytojus? Šis klausimas dar svarbus ir todėl, kad daugumas kraštų savo stotyse lietuviškom programom duoda tik laiką, bet neapmoka personalo. Tokiu būdu mažai klausomos programos neprasmingai eikvoja ir šiaip jau negausius laisvės kovai skirtus finansinius išteklius.
Mūsų veikėjai dėl lietuviškų radijo programų plėtimo kartais taip įsismagina, kad praranda perspektyvą ar net sudaro Įspūdį, kad naujos programos labui sutiktų atsisakyti jau veikiančios. Pav., baltiečių delegacija Valstybės departamente 1970 m. liepos mėn. 20 d. (kur lietuviams atstovavo Amerikos Lietuvių Tarybos vadovai) prašė departamento pagelbos įvesti lietuviškas programas per Laisvosios Europos radiją ir suteikti finansinės paramos “Baltijos tautinių komitetų išlaikomoms radijo programoms stiprinti” (“Draugas”, 1970 m. liepos mėn. 24 d.). Bet, kaip iš ALT-o biuro pranešimo matyti, Amerikos Balso programų stiprinimo ar plėtimo klausimas nebuvo paliestas. Tai sunkiai suprantama ir dar sunkiau pateisinama politika. Juk šio krašto tautinių grupių vadams Valstybės departamente pirmiausia derėjo kalbėti apie Amerikos valdžios radijo — Amerikos Balso — problemas. Visi, kurie šių programų pasiklauso, sutinka, kad jas reikia stiprinti, tobulinti ir jų paveikumą kelti.
Kai baltiečių lyderiai Valstybės departamente taip klausimą pastatė, tad ir jokių pažadų iš departamento pareigūnų negavo, o dėl Laisvosios Europos radijo gavo trafaretinį atsakymą, kad jis nesąs šio departamento žinioje, bet veikiąs šalia vyriausybės.
Stiprinti Amerikos Balsą
Antra vertus, Amerikos Lietuvių Tarybai ar kitai lietuvių, Amerikos piliečių, organizacijai būtų garbės reikalas pirmoje vietoje rūpintis savo valdžios išlaikomomis radijo programomis. Tad pirmasis dėmesys turėtų būti nukreiptas į Amerikos Balso lietuviškų programų stiprinimą bei plėtimą. Be to Amerika yra laisvajam pasauliui vadovaująs kraštas, ir jau vien tas faktas, kad oficialus valdžios radijas transliuoja lietuviškas programas, yra reikšmingas Lietuvos laisvės kovos faktorius. Amerikos Balsas turi geras techniškas priemones, gerai girdimas visame pasaulyje, o programom parengti turi prityrusį personalą, kokio jokia kita lietuviška radijo programa neturi. Ir vien tai lietuviams nieko nekaštuoja.
Laisvės kovos planuotojai į pavergtą Lietuvą skirtų radijo programų klausimą turėtų giliau pasvarstyti, nusistatyti tvirtesnį ir teisingesnį požiūrį ir įtikinančiau apie jas viešai kalbėti. Neatsakingai elgdamiesi, galime prarasti, ką turime, ir negauti, ko norime.
K. Petkus
