Jonas Černiauskas - Vaidotas
1920 - 1948 09 16
Rumšiškių miestelis per karą sudegė. Beliko keliolika namų ir eilė betoninių rūsių pagrindinėje Kauno gatvėje. Mat čia buvo išsirikiavę žydų namai su kromais ir kromeliais. Žmonės glaudėsi kur galėjo, nes dalyje išlikusių žydų namų įsikūrė milicija, saugumas, stribynas. Gal todėl, kad valdžia miestelyje laikė daug ginkluotų žmonių, o vėliau Užtakų kaime įkurdino kareivių garnizoną, miestelio vyrai pasklido po atokesnėse apylinkėse veikiančius būrius.
Jonas Černiauskas-Vaidotas, 1938 m.
Jonas Černiauskas - Vaidotas buvo gimęs 1920 metais Užtakų kaime. Visame kaime garsėjo kaip linksmas vyras ir muzikantas. Gerai grojo gitara, tai su draugais sudarė orkestrėlį. Mokėsi Vilniaus geležinkeliečių mokykloje, tačiau jos nebaigė. Jau 1945 metais subūrė besipriešinančiu būrį. Jame buvo Pranas Ulozas - Bevardis iš netolimo Kapitoniškių kaimo (g. 1924 m.), Aleksas Vaitkevičius - Vėtra, tarnavęs Pievelių k. (dabar Liaudies buities muziejaus teritorija), Juozas Čepkauskas - Katinas iš Pravieniškių. Iš Dovainonių k. partizanavo arba buvo ryšininkais Valiūnas, Arlavičius (nuskendo Nemune), Juozas Jarmalas. Būrys buvo nedidelis, gal 7-10 partizanų ir laikėsi daugiausia Neveronių, Palemono, Pravieniškių apylinkėse. Po Klemenso Gursko - Riešuto mirties -1947 m. spalio mėnesį Jonas Černiauskas MGB dokumentuose vadintas apygardos 6-ojo bataliono vadu. Sakoma, kad savo vadu jį išsirinkę patys išblaškyto bataliono partizanai.
Agentė „Liolė" 1948 09 10 pranešė, kad Kaune, Šančiuose, Melnikaitės gatvėje pas Žotautienę gyveną apygardos štabo ryšininkė Anastazija Rumševičiūtė - Narsutė iš Kaugonių k. Žaslių valsčiaus. Anksčiau ji buvusi Žalio Velnio ryšininke, dabar palaiko ryšį tarp Marijampolės, Jonavos ir Kauno partizanų bei J. Ožeraičio ir J. Černiausko. KGB pradeda sekimą, pasinaudodami agentais - smogikais. Aptinka J. Černiausko - Vaidoto pėdsakus. Žuvo būrys jau 1948 metų. rugsėjo mėnesio 16 dieną Pažaislio valsčiuje, Naujasodžio kaimo Grikšelių sodyboje. Penki partizanai per štabo ryšininkę Nastutę Rumševičiūtę - Narsutę susitiko su nežinomu partizanų būriu, kurie pasirodė esą tik NKVD agentai smogikai.
Po Jono Černiausko žūties buvo susidorota ir su jo artimaisiais, nes jų sodyboje, Užtakų kaime, dažnai prieglaudą rasdavo užklydę ar sužeisti partizanai. Žinoma, kad po sužeidimo čia kur; laiką gydėsi būrio vadas Jonas Ožeraitis. Tad tėvą Julijoną 1948 metais nuteisė ir įkalino Taišeto lageryje. Tada jam buvo 58 metai. Tik po šešerių metų Julijonas Černiauskas grįžo namo. Brolį Mykolą tais pačiais 1948 metais nuteisė ilgus metus kalėti. Iš Vorkutos jis grįžo tik 1956 metais, dabar gyvena Kaune. 1949 metų balandžio 12 d. į Irkutsko sritį ištremti likę šeimos nariai: motina Veronika (g. 1900 m.), broliai Kazys (g. 1931 m.) ir penkiolikmetis Algis. Sugrįš jie į Lietuvą tik 1958 metais.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm
