Vasario 19-20 žuvę partizanai
Vycio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ažuolas.
Ant akmens sedi iš kaires: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Begunas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniecio asmenine kolekcija)
Kirdonis Kazys-Nemura, Žilvytis gimė 1910 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vivonių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1944 m., priklausė Vyčio apygardos M. Semežio-Putino būriui. Nuo 1948 m. pats vadovavo partizanų būriui. 1949 m. paskyrus M. Semežį-Putiną Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadu, K. Kirdonis tapo jo adjutantu. Žuvo 1952 m. vasario 20 d.
Macijauskas Pranas-Aitvaras gimė 1917 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Pi klausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kartu su broliu Vaclovu kovo E. Svilo-Slyvos, paskui J. Kudelio-Dobilo būriuose (Didžiosios K vos apygarda). Suimtas 1950 m. sausio 28 d. Čiobiškio apylinkės Nepaisant tardymų metu duotų parodymų, 1950 m. rugsėjo 28 nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. vasario 20 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1946 m. vasario 19 d. Latvijos ir Lietuvos pasienio Krestjanių miške (dabar – Latvijos Respublika) netoli Joniškio aps. Joniškio vls. Milvydžių k. NKVD vidaus kariuomenės 32-asis šaulių pulkas ir NKVD Joniškio aps. skyriaus stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Per kautynes žuvo Genio rinktinės vadas Martynas Kliausius-Tautvydas, Klevo būrio grupės vadas Jonas Rutkus-Dėdė, Narsutis, partizanai Vytautas Briedis-Cezaris, Kurmis, Jonas Krupšas-Karvelis ir Steponas Rakštys-Janonis, Putelė.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Joniškio turgaus aikštėje priešais bažnyčią. Vėliau užkasti Viganės miške netoli Joniškio m.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 32.
Skaityti daugiau: Vasario 19-20 žuvę partizanai
Paulaitis Petras-Aidas
Petras Paulaitis (1904 m. birželio 29 d. Kalnėnuose, Rusijos imperija – 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje, Lietuvos TSR) – Lietuvos pedagogas, filosofas, teologas, partizanas, rezistentas, politinis kalinys, vienas iš ilgiausiai TSRS lageriuose iškalėjusių lietuvių. Iškalėjo lageriuose: Vorkutoje, Irkutske, Mordvijoje, kur dirbo katorgiškomis sąlygomis. Jis buvo kalintas net ypatingos paskirties kalėjime „Akmens maišas“.[1]
Gimė 1904 m. birželio 29 d. Kalnėnuose. 1922 m. išvyko į Italiją, kur baigęs gimnaziją, 2 metus studijavo filosofiją ir pedagogiką. 1928 m. paliko Italiją ir 4 metus dirbo pedagoginį darbą Portugalijoje – Lisabonoje. 1936 m. P. Paulaitis grįžo į Italiją ir Turino miesto Tarptautiniame teologijos institute studijavo teologiją. Baigęs teologines studijas, jis dar dvejus metus studijavo politinę ekonomiką, specializavosi lotynų kalboje. Nuo 1935 m. iki 1939 m. mokytojavo Austrijoje, Vienoje, dirbo Lietuvos ambasadoje. 1938 m. Romoje P. Paulaitis įgijo teologijos ir politinės ekonomikos specialybių diplomus ir grįžo į Lietuvą bei pradėjo dirbti mokytoju Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. 1940 m. birželio 17 d., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, P. Paulaitis buvo suimtas, bet tą kartą pavyko išsisukti – pasitenkino pašalinimu iš mokytojo pareigų. P. Paulaičiui grėsė pavojus iš naujo būti suimtam, todėl jis pasitraukia į Vokietiją, iš kur sekančių metų birželio mėnesį sugrįžo į Lietuvą.
Vasario 17-18 d. žuvę partizanai
Jonas Paliokas (žuvo 1949.12.03) su Raudgirio (Kelmės raj.) partizane Milda (pavardė nežinoma, žuvo 1950.02.17). Fotografuota 1949.10.17
URBONAS Antanas, Juozo-Dragūnas, gim. 1912 m. Stakių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės, Stakių k. seniūnas. Nuo 1944 m. liepos mėn. Dragūno būrio vadas. Žuvo 1945 m. vasario 18 d. kautynėse su NKVD daliniu Ramuldavos girioje, Debeikių vls. Palaikai buvo atvežti į Anykščius ir užkasti žvyrduobėse, priešais dabartinę J. Biliūno gimnaziją.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Foto: Partizanas Albinas Griška-Darius iš Gribulių k. Žuvo 1947 m. vasario 18 d. Ažuožerių k. Rozalijos Žarskienės sodyboje buvusiame bunkeryje.
https://partizanai.org/kaip-nepamirsti
Skaityti daugiau: Vasario 17-18 d. žuvę partizanai
POKALBIS SU PULK. KAZIU ŠKIRPA
- Savo knygoj “Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti" Jūs tik suglaustai paryškinote neapsižiūrėjimus, palydėjusius Lietuvą į netekimą valstybinės nepriklausomybės. Bet jūs ne tiktai aktyviai reiškėtės jai atgauti 1941 metais, o buvote pirmas Lietuvos kariuomenės savanoris Generalinio štabo viršininkas ir Įgaliotas ministeris užsienyje, kai ta nelaimė Lietuvai artėjo. Ar nesate ano meto veiklos aprašęs pasidalinti savo patyrimais su lietuviškąja visuomene?
-Pirmuoju klausimu buvau parašęs 14 atkarpų straipsnį “Kelias į pirmuosius savanorius” ir jį paskelbęs “Sėjoje" 1955-56 metais. Taip pat buvau aprašęs ir savo pradines pastangas suformuoti ginkluotą pajėgą kovai už Lietuvos nepriklausomybę, kaip kad buvau uždokumentavęs savo veiklą Generaliniame štabe 1926 metais, kai siekiau patobulinti mūsų karinę organizaciją atitinkamai karo mokslo patarimais ir Lietuvos, kaip mažos valstybės, galimumus ir sąlygas. Tai paskelbta 1954m. monografijoje "Mykolas Sleževičius”.
Kai dėl mano veiklos ir patyrimų diplomatinėje tarnyboje, būtent nuo 1927m. iki 1940 metų Lietuvos katastrofos, tai irgi nesu likęs skolingas Lietuvos istorijai. Tą esu aprašęs dviejų tomų knygoje “Lietuvos nepriklausomybės sutemos” prieš eilę metų, tik dėl neturėjimo lėšų to veikalo negalėjau išleisti dar prieš “Sukilimo” knygą, kaip tatai būtų buvę logiška. Jį išleisti pasiėmė Akademinės Skautijos leidykla Chicagoje.
[...]
I-mas tomas, vardu "Žaizdos ir klaidos”, susideda iš 14 skyrių, pavadintų: Valstybės saugumas, Vilniaus žaizda, Diplomatas prieš savo valią, Lenkų ultimatumas, Santykiai per prievartą, Lenkiškasis imperializmas, Atsisveikinimas su Ženeva... ir Varšuva, Pro-naciškoji grėsmė, Auswaertiges Amto taktika, Misija gelbėti Klaipėdą, Ribbentropo ultimatumas, Neutralumo monai, Nepriklausomybės raktas, ir Iš vokiečių į rusų sferą.
Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas
Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas gimė 1915 m. vasario 24 d. Telšių aps. Žarėnų vls. Smilgių k. Jo tėvas Boleslovas Eidimtas turėjo 40 ha ūkį ir gausią šeimą: be Adolfo, buvo dar trys sūnūs ir trys dukterys. Pradinį išsilavinimą A. Eidimtas įgijo Smilgiuose. 1930 m. ėmė mokytis Telšių gimnazijoje. Vadovavo skautų organizacijai.
1935 m., baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1938 m. gegužės mėn. ją baigęs, jaunesnysis leitenantas A. Eidimtas buvo paskirtas Jonušo Radvilos I husarų pulko pirmojo eskadrono būrio vadu Kaune.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Eidimtas buvo perkeltas į Vilnių ir toliau tarnavo Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 26-ajame kavalerijos pulke. 1941 m. pradžioje NKVD atskleidė slaptą prieš sovietus veikusią karininkų organizaciją. Prasidėjo karininkų areštai. 1941 m. gegužės 3 d., įtartas priklausęs pogrindinei antisovietinei karininkų organizacijai, buvo suimtas ir A. Eidimtas, tačiau susirgęs paguldytas į užkrečiamųjų ligų ligoninę Antakalnyje, iš kurios, padedamas savo sužadėtinės Gabrielės Milvydaitės, pabėgo ir pasitraukė į Vokietiją.
Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, A. Eidimtas grįžo į Lietuvą. Jau birželio 22 d. Kalvarijoje jis įkūrė Tautinio darbo apsaugos būrį, kuris palaikė viešąją tvarką be valdžios likusiame miestelyje. Po kelių dienų, perdavęs vadovavimą kitiems, A. Eidimtas išvyko į Kauną. 1941 m. rugsėjo mėn. A. Eidimtas vedė G. Milvydaitę ir įsikūrė jos tėvo – Telšių taikos teisėjo Česlovo Milvydo – Matkaičių dvare netoli Radviliškio. Nuo 1941 m. pabaigos iki 1942 m. rugpjūčio mėn. buvo Radviliškio burmistras.
Adolfas Eidimtas, suimtas Kaune 1945 m. balandžio 4 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo fondų
1942 m. vasarą pažįstami suvedė A. Eidimtą su Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėju ir vadu atsargos leitenantu Kaziu Veverskiu-Seniu. Netrukus A. Eidimtas įstojo į LLA ir tapo aktyviu jos nariu. Iš pradžių jis kūrė LLA Radviliškio apylinkę ir jai vadovavo. 1943 m. kovo mėn. K. Veverskis jį paskyrė Šiaulių apygardos, kuriai tuo metu priklausė Šiaulių, Telšių, Kretingos, Tauragės ir Mažeikių apskritys, vadu. Prieš prasidedant antrajai sovietų okupacijai, Šiaulių apygardoje į LLA jau buvo suburta apie 1500 žmonių (1945m. pradžioje jų padaugėjo net iki 4000). A. Eidimtas buvo energingas ir aktyvus vadas, gerai vadovaudamas apygardai, jis įgijo autoritetą. Savo namuose Matkaičių dvare kaupė ginklų atsargas.
1949 m. Vasario 16 D. Deklaracija
Busimieji LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarai Jonas Žemaitis-Vytautas (antras iš kairės) ir Vytautas Gužas -Kardas (ketvirtas iš kairės) su bendražygiais. Apie 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų ir Pietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių j vadų suvažiavimą, susitikimas. Antroje eilėje iš kairės trečias - Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas. Jurbarko-Girdžių apylinkės, 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
LLKSTarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos faksimilė. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Skaityti daugiau: 1949 m. Vasario 16 D. Deklaracija
Vasario 14-15 žuvę partizanai
1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar – Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius, LLKS štabo narys Urbonas Dailidė-Tauras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Taip pat žuvo sodybos šeimininkė, partizanų ryšininkė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.
Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 78.
Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas – Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias – Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Apie 1949 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities Visuomeninės dalies viršininkas Kostas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Vasario 14-15 žuvę partizanai
Dailidė Urbantas - Tauras
Dailidė Urbantas - Tauras gimė 1921m. Pervazninkų k. Kidulių vls., Šakių aps. Nuo 1946 11 09. Žalgirio rinktinės partizanas. Iki 1947m. gegužės mėn. Žalgirio rinktinės V. Kudirkos kuopos ll – o būrio būrininkas, nuo gegužės 12d. kuopos vadas, nuo 1948m. balandžio 2 d. – Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas . Metų pabaigoje lydėjo Dainavos apygardos vadą A. Ramanauską – Vanagą ir Tauro apygardos vadą A. Grybiną - Faustą į Žemaitijoje vykusį apygardų vadų suvažiavimą. Grįžus į apygardą nuo 1949 m. birželio 1 d. –rinktinės štabo viršininkas , nuo tų pačių metų rugpjūčio mėn. Tauro apygardos atstovas Pietų Lietuvos srities štabe. Nuo rugsėjo mėn. paskirtas Pietų Lietuvos srities štabo Ūkio skyriaus viršininku ir Srities vado adjutantu. Nuo 1950 01 30 LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas. 1947m. rugpjūčio mėn. labai gerai baigė mokomąją kuopą, jam suteiktas jaunesnio puskarininkio laipsnis, apdovanotas vardiniu laikrodžiu ir pagyrimo raštu.
Žuvo 1951m. vasario 15d. Prienų raj. Jaunonių k. Talačkos sodyboje su dviem štabo pareigūnais: Kostu Baliukevičiumi – Rainiu, Tylium Pietų Lietuvos srities štabo Žvalgybos skyriaus viršininku ir LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininku Motiejum Jarušiavičium – Lakštingala. Užkasimo vieta nežinoma. Šeima ištremta į Sibirą, sodyba sunaikinta.
Aldona Vilutienė
Nuotraukoje: Urbantui Dailidei, paminklas Jaunonių kapinėse
Povilas Žilys-Klevas, Audrūnas (1918 10 24–1953 02 11)
Jaun. puskarininkis Povilas Žilys.1939 m.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Povilas Žilys gimė 1918 m. spalio 24 d. Biržų aps. Daujėnų vls. Šakarnių k. Maižiešiaus Žilio ir Kastancijos Zigmuntavičiūtės-Žilienės šeimoje 1 . Kartu augo broliai Juozas (g. 1921 m.) ir Jonas (g. 1926 m.).
1926–1930 m. mokėsi Mikėnų k. pradžios mokykloje. 1932 m. rudenį įstojo mokytis į Mažeikių aps. Viekšnių vid. mokyklos antrą klasę, o 1933 m. – į ketvirtą Tauragės aps. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos klasę. 1936 m. persikėlė gyventi į Panevėžį ir pradėjo lankyti septintą Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos klasę. Nuo 1938 m. liepos 10 d. iki 1939 m. lapkričio 20 d. mokėsi Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykloje (XIV aspirantų laida). 1939 m. rugsėjo 17 d. jam suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. Tų pačių metų lapkričio 23 d. paleistas į atsargą 2 .
Nuo 1939 m. mokėsi Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje (Kėdainių aps.) Matematikos-gamtos fakulteto Miškininkystės skyriuje. 1939 m. gruodžio 15 d. tapo 16-osios Kėdainių rinktinės 2-osios Žemės ūkio akademijos šaulių kuopos rikiuotės šauliu.
Šios akademijos dokumentuose nurodoma, kad nuo 1942 m. kovo iki gruodžio mėn. jam buvo skirta stipendija 3 .
Nuo 1944 m. Pasvalio krašto partizanų vadas slapyvardžiu Klevas. Sunkiai sužeistas 1945 m. vasario 21 d. Biržų aps. Vabalninko–Krinčino vls. vykusiose Leliškių kautynėse. Išgijo ir vėl partizanavo. 1947 m. vadovavo Biržų aps. veikusios S. Dariaus ir S. Girėno rinktinės Joniškėlio, Pasvalio ir Vabalninko partizanų būriams.
1950 m. rugsėjo 8 d. Moliūnų k. Alekso ir Veronikos Zakarevičių vienkiemyje MGB kareiviai nušovė P. Žilio brolį, Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizaną Joną Žilį-Vakarį.
1951 m. rugpjūčio 25 d. Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadovybės iniciatyva Biržų apskrityje įkūrus Sierakausko (nuo 1951 m. rugsėjo – Pilėnų) tėvūniją, vadovavo partizanų būriui. Nuo 1952 m. pavasario Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo 3-iosios sekcijos vadovo Jono Kimšto-Žalgirio pavaduotojas slapyvardžiu Audrūnas. Tų pačių metų gegužės 7–9 d. dalyvavo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadų sąskrydyje, kuriame LLKS Tarybos prezidiumo 3-iosios sekcijos vadovo pareigas perėmus Juozapui Šibailai-Merainiui, tapo jo pavaduotoju. LLKS Tarybos prezidiumo narys. 1953 m. birželio 9 d. paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo 2-osios Vyriausiosios vadovybės sekcijos vadovo J. Šibailos pavaduotoju.
1952 m. rudenį J. Šibaila ir P. Žilys Ramygalos r. Dovydų miške įsirengė bunkerį, ten gyveno ir dirbo. Suimtas partizanas Vincas Navardauskas, neištvėręs kankinimų, nurodė partizanų buvimo vietą. 1953 m. vasario 11 d. MGB Kėdainių ir Ramygalos rajonų sk. operatyvinės grupės apsupo bunkerį. Kautynėse žuvo J. Šibaila ir P. Žilys. Jų palaikų užkasimo vieta neišaiškinta.
Skaityti daugiau: Povilas Žilys-Klevas, Audrūnas (1918 10 24–1953 02 11)
Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas
Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Gintautas, Henrikas gimė 1923 m. lapkričio 6 d. Tauragės aps. Batakių miestelyje. Batakiuose Ivanauskai ilgesniam laikui neįsikūrė. Keleriais metais jaunesnės Vaclovo seserys gimė jau Raseiniuose, kur apie 1929 m. Ivanauskai pasistatė namą. Tėvas dirbo laiškanešiu, be to, šeima dar turėjo 5 ha žemės, todėl vaikai, kol tėvas turėjo tarnybą, nepriteklių nepatyrė.
Tėvai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: tėvas priklausė Šaulių sąjungai, mama – Moterų katalikių draugijai. Vaikus auklėjo griežtai krikščioniškai, patriotiškai. Tokiais pat auklėjimo principais vadovavosi ir Raseinių gimnazijos, kurią, baigęs Maironio pradžios mokyklą, pradėjo lankyti sūnus, mokytojai.
Vaclovas buvo nepaprastai gabus mokslui, ypač kalboms. Jau penktoje klasėje laisvai kalbėjo prancūziškai, vokiškai, vertė knygas ir straipsnius. Jo darbo stalas būdavo nukrautas žodynais, knygomis ir žurnalais užsienio kalbomis. Paauglystėje domėjosi sportu, kelionėmis, literatūra, ypač mėgo Maironį, J. Kossu-Aleksandravičių. Mylėjo gamtą, pasiėmęs knygą, dažnai dviračiu važiuodavo prie Dubysos ir jos pakrantėse praleisdavo gražiausius vasaros vakarus.
Pirmoji sovietinė okupacija Vaclovą užklupo dar nebaigusį gimnazijos. Jaunuolis šalį ištikusią nelaimę išgyveno labai skaudžiai. Gimnazijoje mokslo nebetęsė, susirado bendraminčių ir įsitraukė į pogrindžio veiklą, rašė ir platino antisovietinius atsišaukimus, kuriuose ragino netarnauti okupantams. Kai po metų vienus okupantus pakeitė kiti, Vaclovas ir jiems neskubėjo tarnauti, iš pradžių niekur nedirbo. Vokiečiams tokie žmonės kėlė įtarimą, todėl V. Ivanauskas buvo iškviestas į komendantūrą. Paaiškėjus, kad puikiai moka vokiškai, jam buvo pasiūlyta dirbti Tauragės geležinkelio stotyje vertėju. V. Ivanauskas sutiko ir čia dirbo iki pat okupacijos pabaigos.
Tauragėje V. Ivanauskas įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą, tapo Lietuvos laisvės armijos nariu. Vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, nepasinaudojo siūloma galimybe vykti kartu ir liko Tėvynėje. Slapstėsi Klaipėdoje, vėliau – mamos tėviškėje Openiškių kaime (Eržvilko vls.). Būtent čia priėmė lemtingąjį gyvenimo sprendimą. Per ryšininką Joną Kubilių susisiekė su Papartynės miške įsikūrusiu partizanų būriu ir tapo jo nariu. Būrys priklausė Lydžio rinktinei, vienai stipriausių Pietų Žemaitijoje. Rinktinės pareigūnai visokeriopai rėmė Jono Žemaičio-Vytauto iniciatyvą suvienyti Žemaitijos partizanus; remiantis rinktinės struktūra ir nuostatais buvo rengiami Jungtinės Kęstučio apygardos (įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d.) norminiai dokumentai.
Žuvus būrio vadui Jonui Strainiui-Saturnui V. Ivanauskas-Vytenis tapo apygardos štabo apsaugos būrio vadu, dalyvavo užpuolant Batakių, Girdžių, Gaurės stribų būstines. Jam ir jo vyrams teko saugoti Petrą Paulaitį-Aidą ir 1946 m. gruodžio 22 d. į Batakių geležinkelio stotį iš Vilniaus atvykusius BDPS pasiuntinius – Juozą Markulį-Erelį ir Juozą Lukšą-Skirmantą. Jau tada Vytenis jautė, kad Ereliu pasitikėti negalima, tačiau P. Paulaitis likviduoti įtariamojo nesant svarių įrodymų neleido.
Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadovybė ir partizanai. 1949 m. spalio 16 d. Iš kairės: Vladas Mišeikis-Tarzanas, srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Gintautas, srities štabo viršininkas Antanas Liesis-Idenas, Antanas Dovidaitis-Aurimas, neatpažintas partizanas
Skaityti daugiau: Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas
Vytautas Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas
Vytautas Vitalius Gavėnas gimė 1922 m. balandžio 22 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Ožkasvilių k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Nuo 1940 m. pabaigos dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje, turėjo slapyvardį Rambynas.
1941 m. gegužės mėn. organizaciniais reikalais išvyko į Vokietiją. Grįžtant sovietinių pasieniečių buvo suimtas. Kalintas Marijampolės kalėjime. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui buvo išlaisvintas Birželio sukilėlių ir dirbo Vyriausiajame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, vėliau – Lietuvos aktyvistų fronto štabe. 1942–1943 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje ekonominėje prekybos mokykloje, bet dėl antinacinės veiklos mokslą turėjo nutraukti.
1944 m. V. V. Gavėnas ėmė telkti Marijampolės aps. Ožkasvilių, Valavičių, Širvydų ir kitų kaimų vyrus partizaninei kovai. 1944 m. vasarą iš partizanų būrių suformavo Vytauto rinktinę ir jai vadovavo. 1945 m. birželio 25 d., žuvus broliui Vladui ir dar dviem partizanams, slapta suorganizavo jų laidotuves, dalyvavo gedulingose pamaldose ir prisiekė kovoti iki pergalės arba mirties.
Skaityti daugiau: Vytautas Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas
Juodgirio mūšis
1945 m. vasario 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Juodgirio miške NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 2-osios kuopos kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Tikslaus Šarūno rinktinės partizanų skaičiaus ir jų stovyklos vietos enkavėdistai nežinojo, todėl buvo apsuptas visas miškas nuo Ukmergės–Panevėžio plento į rytus. Ypač stipria kulkosvaidžių ugnimi atkirsti sparnai šiaurėje ir pietuose.
Kareiviai stengėsi partizanus išstumti į pamiškėje esančias pelkes, kur apkasuose jų laukė pasala. Mūšyje dalyvavo apie 400 kareivių. Juodgirio puolimas prasidėjo 8 val. ir truko 3 val. be aiškios kurios nors pusės persvaros. Partizanai traukėsi prisidengdami Ukmergės aps. Traupio vls. Klaibūnų ir Mickūniškių kaimuose buvusiomis sodybomis. Kareiviai jas sudegino (12 pastatų). Antano Slučkos-Šarūno ir Antano Žilio-Žaibo vadovaujami partizanų būriai pralaužė kareivių apsupties žiedą ir per šiaurinį sparną pasitraukė į Troškūnų mišką.
Kautynėse žuvo 22 partizanai. Iš jų žinomi: Šarūno būrio partizanai Stasys Kilda-Savanoris, Bronius Stalnionis-Arimantas, Stasys Stalnionis-Žalvaris, Povilas Šakėnas-Bijūnas ir Albinas Valeika-Utenis; Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanai Alfonsas Grimža-Gluosnis ir Kazimieras Grimža-Kulka; Antano Jagėlos-Ąžuolo būrio partizanai Edvardas Augulis, Kostas Butėnas, Karolis Kadžionis, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas ir Napalys Žemaitis; Žaibo būrio partizanas Stasys Jurkevičius. Tai pat partizanai Albinas Rutkauskas-Perkūnas ir Augustinas Šablevičius-Jovaras.
Mūšyje žuvo ir 20 enkavėdistų.
Laisvės kovotojų prisiminimai X dalis
Tai 12-oji R. Kauniečio sudaryta ir parengta Laisvės kovotojų prisiminimų knyga. Joje Pilėnų tėvūnijos, Žaliosios rinktinės, Prisikėlimo, Žemaičių, Algimanto, Vyčio, Vytauto, Didžiosios Kovos, Dainavos, Tauro apygardų partizanų, ryšininkų, rėmėjų ir rezistentų prisiminimai, straipsniai iš archyvų bei kitų leidinių, 181 nuotrauka.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
 |
Vasario 6 d. žuvę partizanai
1951 m. vasario 6 d. Veisiejų r. (dabar – Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse, dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareiviams, buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu bunkeryje nusišovė Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai, apygardos teismo pirmininkas ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, partizanai Vacys Pledys-Slapukas, Antanas Vailenis-Tėvas, Vytautas Vaivada-Garsas ir Juozas Žilionis-Strazdas.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Lazdijų r. Šlavantų mstl. Dalis palaikų buvo sumesti į pelkę, kita dalis – į šulinius.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 77.
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai. Iš kairės: 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, Antanas Majauskas-Pabėgėlis, Vytautas Vaivada-Garsas, Vytautas Kalvinskas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
|
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų |
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Iš kairės: Juozas Volungevičius-Papartis, neatpažintas partizanas, rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis ir 3-iojo būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų |
Kryžius, koplytėlė ir kryželis medžiuose 1951 m. vasario 6 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Dainavos apygardos vado pavaduotojo žvalgybai, apygardos teismo pirmininko ir Šarūno rinktinės vado J. Jurelionio-Sakalo, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vado Pranciškaus Ajausko-Vanagėlio, šio būrio skyriaus vado Prano Celevičiaus-Berželio, partizanų Vacio Pledžio-Slapuko, Antano Vailenio-Tėvo, Vytauto Vaivados-Garso ir Juozo Žilionio-Strazdo atminimui. Buvusio bunkerio duobės, kryžiaus, koplytėlės ir kryželio medžiuose vaizdas. Lazdijų r. Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos Bestraigiškės miško 5 kvart. 17 sklypas. Atidengimo data ir autorius nežinomi. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
Skaityti daugiau: Vasario 6 d. žuvę partizanai
Vasario 3-4-5 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
BLAUZDYS Antanas, Petro-Konkurentas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio, vėliau Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 5 d.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Kazimieras Paškevičius-Don Žuanas ir Kazys Naudžiūnas-Kęstutis
KAZIMIERAS PAŠKEVIČIUS - DON ŽUANAS 1921-1947 02 04
Partizanus 1947 m. vasario 4 dieną, saulei leidžiantis, mūsų kaimo laukuose apsupo NKVD kariuomenė su tanketėmis, gerai ginkluota. Jie žuvo penkiese, keliems pasisekė pabėgti. Mano broliui peršovė kojas, sako, jis bandė nusišauti, bet neįstengė. Sunkiai sužeistą vežė į Žiežmarius vežime, užkrovę šovinių dėžėmis. Mirė pakeliui. Penkis lavonus išmetė Žiežmarių miestelio aikštėje, ten, be mano brolio, buvo Kazys Naudžiūnas iš Strėvininkų. Daboklėje buvusius areštuotuosius privertė lavonus pakrauti į roges. Nuvežė prie miestelio žydų kapų ir sumetė į krūvą. Jų rankos buvo surištos spygliuota viela. Lavonus užmetė sniegu, tik pavasarį palaikų likučius užkasė.
Zavistinavičius Albinas, Jono - Pikuolis iš Darsūniškio, g. 1928 10 15, ž. 1947 02 03 Kovaičių apyl.Gataveckas Antanas, Petro - Svajūnas iš Sevelionių k.Kalvių apyl., g. 1920 m., ž. 1947 02 04 Krasnasėlio k., būrio vadas.
Jakubauskas Adomas - Vėjelis iš Šnipelių k. Kalvių apyl., g. 1923 m., ž. 1947 02 04 Pavuolių k.
Urbonaitis Vytautas, Martyno - Statkus iš Kamajų valsč., g. 1922 12, ž. 1947 02 04 Krasnasėlio k.
Staniškis Sergijus-Litas, Viltis
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Staniškis Sergijus-Litas, Viltis gimė 1899 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apskrities Padovinio valsčiaus Geležinių kaime. Baigė Kauno karo mokyklą, dalyvavo Klaipėdos sukilime. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi Buktos miške ir Žuvinto Paliose. Čia subūrė pirmuosius partizanus ir jiems vadovavo Palių kautynėse 1945 m. vasarą. 1945 m. buvo A, vėliau Dainavos apygardos vadas. 1946-ųjų sausį susijungus Tauro ir Dainavos apygardoms, buvo įkurta Pietų Lietuvos sritis. S. Staniškis vadovavo šios srities štabui. 1947 m. rugsėjį buvo paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku, tų pačių metų gruodį - Dzūkų rinktinės vadu. 1949 m. gegužės 19 d. Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas į vyriausiąją vadovybę, tapo LLKS tarybos nariu. 1950 m. sausio 19 d. iš A. Ramanausko-Vanago perėmė Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pareigas, kurias ėjo iki žūties. Nuo 1950 m. birželio pagal LLKS statutą skyrė ir tvirtino apygardų vadus. Iki 1952 m. vasaros dar kontroliavo padėtį srityje, per Tauro apygardą palaikė ryšius su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybe, gaudavo korespondenciją iš LLKS vadovybės. 1952 m. sausio 29 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas paskyrė S. Staniškį savo antruoju pavaduotoju. Vėliau dėl MGB agentų veiklos nutrūko ryšiai ne tik su LLKS vadovybe, bet ir srities viduje. 1953 m. vasario 3 d. okupantų kariams apsupus bunkerį Prienų šile ties Neravų kaimu ir pareikalavus pasiduoti, S. Staniškis sunaikino dokumentus, ryšių aparatūrą ir gyvas nepasidavė - nusišovė. 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu S. Staniškiui-Litui suteiktas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas (po mirties)
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Sergijus Staniškis gimė 1900 m. vasario 10 d. Marijampolės aps. Padovinio vls. Geležinių k. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė Liudvinavo pradžios mokyklą, keturias Marijampolės gimnazijos klases. 1920 m. spalio 25 d. priimtas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu Karo mokykloje, nuo 1921 m. kovo 9 d. – 12-ajame pėstininkų Kauno pulke. 1921 m. lapkričio 12 d. priimtas į Karo mokyklą. 1923 m. sausio 9–20 d. būdamas kariūnas dalyvavo Klaipėdos sukilime, buvo apdovanotas medaliu, kurį gavo Karo mokyklos baigimo (1923 m. spalio 15 d.) proga. Baigus mokyklą jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Paskirtas 2-ojo ulonų pulko 4-ojo eskadrono Vilkaviškyje jaunesniuoju karininku. Gabus karininkas sparčiai kilo tarnybos laiptais. 1928 m. vasario 16 d. pakeltas į vyr. leitenantus. 1935 m. spalio 15 d. perkeltas į 1-ąjį husarų pulką, dislokuotą Kaune, 4-ojo eskadrono vadu. Tų pačių metų lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus. Mėgo jį bičiuliai ir valdiniai, nepeikė viršininkai.
Jurgis Urbonas -Lakštutis
Algimanto apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas, apygardos leidinių redaktorius, partizanų poetas Jurgis Urbonas - Lakštutis. Žuvo 1948 m. vasario 2 d. A. Šimėno asmeninis archyvas
https://partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm
1948 m. vasario 2 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Paandrioniškio k. Duobulės vnk. žuvo Algimanto apygardos vado pavaduotojas Jurgis Urbonas-Lakštutis.
Jurgis Urbonas gimė 1923 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Niūronių k. ūkininkų Juozo Urbono ir Onos Adamonytės-Urbonienės šeimoje.
Gyveno Utenos aps. Anykščių vls. Stakių k. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1943 m. Utenos aps. Anykščių vls. Niūronių k. pradžios mokyklos mokytojas. Kartu su kaimo vaikais keliaudavo po apylinkes, tvarkydavo kaimų kapines.
1944 m. vasarą kartu su broliais Antanu ir Justinu slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Netrukus tapo brolio Antano Urbono-Dragūno būrio partizanu ir pasirinko Lakštučio slapyvardį. 1945 m. vasario mėn. NKVD kariuomenei išblaškius Dragūno būrį ir nukovus pirmuosius devynis Anykščių krašto partizanus, tarp jų ir brolį Antaną, perėmė vadovavimą pagrindinei Dragūno būrio grupei ir 1946 m. jos pagrindu įkūrė Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrį, tapo jo vadu. Nuo 1946 m. vasaros iki 1947 m. taip pat ėjo Šventosios organizacinio sektoriaus, buriančio partizanų ryšininkus ir rėmėjus, vado pareigas. 1946–1947 m. buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas.
Skaityti daugiau: Jurgis Urbonas -Lakštutis
Vasario 1-2 d. žuvę partizanai
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai apie 1947—1948 m.
I eilėje iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Šilaika-Šviedrys, Liuda Kaminskaitė-Kuosa, Juozas Valonis-Merkys.
II eilėje iš kairės: Jonas Darela-Dieduška, Jonas Butkus-Karklas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Simonas Dailidėnas-Vėtyklė, Petras Šakėnas-Šauksmas.
III eilėje iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Dagelis-Gintaras, Antanas Jogėla-Ąžuolas,Vytautas Jonelis-Vilkas, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Anicetas Simanonis-Sigitas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
ŠAKĖNAS Petras, Antano-Šauksmas, gim. Girelės k., Traupio vls., mažažemių šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos, vėliau Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. vasario 2 d.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Iš kairės į dešinę:
1) Tigras- Feliksas Žindžius, Žalgirio rinktinės vadas. Žuvo 1950 09 26 Ardzijauskų km. Jankų valse. Šakių apskr.
2) Riešutas- Aleksandras Povilaitis, Žalgirio rinktinės Šturmo tėvonijos 1 grandies vadas. Žuvo 1950 11 24, Jančių km. Lekėčių valse. Šakių apskr.
3) Rūta- Bronė Valytė. Žalgirio rinktinės 36-tos kuopos partizanė. Žuvo 1949 11 11 bunkeryje Agurkiškės miške, Lukšių valsč. Šakių apskr.
4) Dūmas- Pranas Bastys. Žalgirio rinktinės Ūkio dalies viršininkas. Žuvo 1951 02 02. Endrikių km. Šakių raj.
5) Galvojama kad tai Vaidilutė- Stasė Mačiūtaitė, Žalgirio rinktinės 36-tos kuopos partizanė. Žuvo 1950 02 06, Pūdimų km. Lukšių valsč. Šakių apskr.
6) Saidokas, Karijotas- Viktoras Vitkauskas, Tauro apygardos vadas. Žuvo 1951 02 02. Endrikių km. Šakių raj
7) Žilvitis- Petras Vengraitis. Tauro apygardos štabo pareigūnas. Paimtas į nelaisvę 1950 05 20. Altoniškių km. Kauno raj., miško bunkeryje. 1952 02 21 nuteistas mirties bausme ir 1952 06 20 sušaudytas.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-12-1994.pdf
Viktoras Vitkauskas- Saidokas
Viktoras Vitkauskas- Saidokas, Karijotas, gimė 1920 m. rugpjūčio 1 d. Kauno aps. Čekiškės vls. Vencloviškių k. pasiturinčio ūkininko šeimoje. Iš pradžių mokėsi gimnazijoje, vėliau Belvėderio pienininkystės-gyvulininkystės mokykloje ir buhalterių kursuose. 1943 m. vedė Eleną Žukaitę iš Kauno. 1944 m., antrosios sovietų okupacijos pradžioje, dirbo Kauno galanterijos fabrike „Kaspinas“ buhalteriu. 1946 m. saugumiečiai pradėjo jį verbuoti dirbti agentu ir kalbino stoti į SSKP, todėl buvo priverstas pasitraukti iš miesto. Beliko vienas kelias – pas tuo metu aktyviai veikiančius Tauro apygardos partizanus. 1946 m. rugpjūčio 16 d. įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Prano Runo -Šarūno suorganizuotą ir dr. Vinco Kudirkos vardu pavadintą partizanų kuopą, kuri veikė Šakių apskrityje. Kaip liudija buvę bendražygiai, kuopoje kitų kovotojų buvo mėgstamas ir gerbiamas. 1947 m. gegužės 12 d. paskirtas Žalgirio rinktinės vado adjutantu, jam suteiktas grandinio laipsnis.
1948 m. balandžio 28 d., žuvus apygardos štabo viršininkui ir Žalgirio rinktinės vadui Vincui Štrimui-Šturmui, paskirtas Žalgirio rinktinės vadu. Iki 1948 m. spalio 8 d. laikinai ėjo ir Tauro apygardos vado pareigas. Vėliau jas perdavė Aleksandrui Grybinui-Faustui.
1949 m. spalio 25 d. Pietų Lietuvos partizanų srities vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu ltn. Saidokas buvo paskirtas nuo lapkričio 1 d. laikinai eiti Tauro apygardos vado pareigas, o 1950 m. sausio 25 d. Tauro apygardos vadu, jo slapyvardis Saidokas pakeistas į Karijotą. Nors partizaninis judėjimas tuo metu buvo jau priblėsęs, V. Vitkauskas aktyviai ėmėsi darbo. Jausdamas, kad partizaninis judėjimas artėja prie pabaigos, jis peržiūrėjo apygardos archyvą, žuvusių partizanų bylas ir apie juos surinktas žinias.
Antanas Baltūsis-Žvejys
ANTANAS BALTŪSIS- ŽVEJYS
1915 04 08–1948 02 01
Antanas Baltūsis gimė 1915 m. balandžio 8 d. Vilkaviškio aps. Pilviškių vls. Gulbiniškių k. pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Kartu augo sesuo Anelė, broliai Jonas, Jurgis, Feliksas ir Vincas. Pilviškiuose A. Baltūsis baigė pradžios mokyklą ir 3 gimnazijos klases Pilviškių vidurinėje mokykloje. Iki 8 klasės mokėsi Vilkaviškyje. 8 klasės ir brandos egzaminus išlaikė Šakių gimnazijoje. Nuo 1935 m. iki 1938 m. Vilkaviškio kunigų seminarijoje studijavo teologiją-filosofiją.
Nuo 1938 m. lapkričio 11 d. iki 1939 m. liepos 1 d. mokytojavo Vilkaviškio aps. Bartninkų vls. Rasių pradžios mokykloje. 1939 m. liepos 5 d. įstojo į Karo mokyklą ir tarnavo Pėstininkų karo mokyklos 26-ajame kavalerijos pulke. Mokyklą baigė 1940 m. spalio 2 d., Lietuvą jau okupavus Sovietų Sąjungai. Kaip ir visi šios XV laidos kariūnai aspirantai, gavo tik pažymą rusų kalba, kad baigė D.V.R.A. (Darbininkų ir valstiečių Raudonosios armijos) Pėstininkų karo mokyklą ir yra atsargos karininkas. Buvo gyvas, judrus, sportiškas ir gabus, gerai mokėjo vokiečių kalbą, silpniau – prancūzų. Nuo 1941 m. kovo 5 d. mokytojavo Vilkaviškio aps. Vištyčio pradžios mokykloje. Buvo vedęs. Žmona Anelė Tarnauskaitė.
Nacių okupacijos metais A. Baltūsis trumpą laiką ėjo Pilviškių vls. policijos nuovados viršininko pareigas. Tarnavo 252-ajame lietuvių policijos batalione, kuris 1942 m. gegužės 25 d. buvo pradėtas formuoti Kaune. Batalionas saugojo karinės ir ūkinės reikšmės objektus, sovietų karo belaisvius ir žydus, patruliavo miesto gatvėse ir vykdė besislapstančių karo belaisvių, žydų, sovietinių partizanų paieškos, konvojavimo ir transportavimo užduotis Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio apskrityse ir Valkininkų valsčiuje. Nuo 1942 m. gegužės 20 iki birželio 20 d. jaun. ltn. A. Baltūsis su 36 kareiviais buvo išvykęs į Alytaus apskritį ieškoti sovietinių partizanų ir jų rėmėjų.
Daugiau įrašų...
- Gen. Povilas Plechavičius
- Sausio 31 d. žuvę partizanai
- Sausio 29-30 d. žuvę partizanai
- KANIŪKŲ kaimo tragedija
- Sausio 27 - 28 d. žuvę partizanai
- A. Maceina LIBERALIZMO KELIAS Į BOLŠEVIZMĄ
- Sausio 26 d. žuvę partizanai
- Karbočius Bronius - Bitė, Algimantas
- Sausio 25 d. žuvę partizanai
- Sausio 24 d. žuvę partizanai
