Partizanai: istorija ir dabartis

Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.

Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.

Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.

Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.

https://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Sausio 17 d. žuvę partizanai

Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras,  Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)

Antanas Bakšys-Klajūnas

ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS

1923 06 13–1953 01 17

Sausio 16 d. žuvę partizanai

Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai

Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)

Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.

Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis

Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.

https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Juozas Čeponis (Ščepavičius)- Tauragis, Budrys

1907 07 22–1948 01 16

Juozas Ščepavičius gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą, tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Vėliau paskirtas į 4 artilerijos pulką. Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus, tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs. Žmona Irena Barščauskaitė, kilusi iš Vilkaviškio. Augino sūnų.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, tų pačių metų rugsėjo 24 d. buvo paskirtas į Raudonosios armijos 619-ąjį artilerijos pulką baterijos vadu ir šias pareigas ėjo iki karo pradžios. Kilus Vokietijos– SSRS karui, traukiantis iš Pabradės poligono, pabėgo ir grįžo į tėviškę.

Nacių okupacijos metais gyveno senelių sodyboje Slabados kaime netoli Raseinių.

Mokytojavo Slabados pradžios mokykloje. 1944 m. pradžioje įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas 309-ojo bataliono 2-osios kuopos vadu. Naciams rinktinę išformavus, slapstėsi tėviškėje. Įsitraukė į antinacinę veiklą, įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir tapo aktyviu jos nariu. Buvo paskirtas LLA Raseinių apskrities vadu. 1944 m. liepos 24 d. pasirašė įsakymą Nr. 2 „LLA kuopų ir būrių vadams“, kuris buvo analogiškas LLA vyr. vadovybės liepos mėn. išleistam įstatymui, kurio pagrindinė mintis – nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinimą. Šiuo pagrindu kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas.

Įsakymas atspindėjo griežtą Žemaitijos partizanų vadų – Juozo Kasperavičiaus, Petro Bartkaus, Jono Žemaičio-Dariaus ir J. Čeponio – poziciją legalizacijos atžvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu.

1944 m., artėjant frontui, žmona su sūneliu ir tėvais pasitraukė į Vakarus. J. Čeponis griežtai atsisakė trauktis kartu.

1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Čeponis pasitraukė į mišką.

1945 m. pradžioje suformavo Žebenkšties rinktinę, sujungusią visus Raseinių krašto būrius, ir tapo jos vadu. 1945 m. liepos 9 d. iš Biliūnų dvare įrengtos karo lauko ligoninės sėkmingai išlaisvino būsimą Jungtinės Kęstučio apygardos vadą ltn. J. Kasperavičių.

Kartu su Algimantu Zaskevičiumi-Vasariu ir J. Žemaičiu-Dariumi vadovavo partizanams 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Kelmės vls. Virtukų miške vykusiame mūšyje.

1946 m. balandžio–rugsėjo mėn. kartu su P. Bartkumi, J. Žemaičiu ir A. Zaskevičiumi vykdė paruošiamuosius Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrimo darbus, tais pačiais metais šioje apygardoje subūrė Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinę ir jai vadovavo.

1947 m. rudenį J. Čeponis-Tauragis, Budrys su pavaduotoju ir rinktinės štabo viršininku Vincu Žitkausku perkėlė Vaidoto rinktinės vadavietę ir Jungtinės Kęstučio apygardos pogrindinę spaustuvę į Zenono ir Rozalijos Jokimų sodybos gyvenamajame name įrengtą bunkerį. Čia veikė Vaidoto rinktinės štabas ir spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas apygardos laikraštėlis „Laisvės varpas“.

1948 m. sausio 16 d. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojo Z. Jokimo sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį. Nuo sprogusios granatos žuvo rinktinės vado pavaduotojas V. Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris. Rinktinės vadas J. Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.

Skaityti daugiau: Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdomą operaciją žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.

Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 153.

Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir apygardos štabo skyriaus viršininkas Antanas Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas. 1950 m. Iš kairės: pirmas – Feliksas Žindžius-Tigras, antras – Antanas Pužas-Gintaras, trečias – Viktoras Vitkauskas-Karijotas, ketvirtas – Albinas Švedas-Radastas, penktas – Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – Konstantinas Baliukevičius-Rainys, aštuntas – Sergijus Staniškis-Litas. Kiti – neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

ANTANAS JONAS PUŽAS- GINTARAS

1924 08 24–1951 01 14

Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas, vėliau – apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 paskirtas laikinai eiti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

KAROLIS JAZUMAS- LOKYS

1928–1951 01 14

Karolis Jazumas gimė 1928 m. Kauno aps. Jiesios k. Po 1945 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 2 pasirašė kaip apygardos Patrimpo rinktinės vado adjutantas. Nuo 1946 m. birželio 1 d. buvo Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto adjutantu. 1948 m. kovo 17 d. A. Varkalai žuvus, tų pačių metų balandžio 9 d. K. Jazumas-Lokys tapo šios rinktinės vado Juozo Baltrušaičio-Tigro adjutantu. 1949 m. liepos 22 d. pastarajam žuvus ėjo l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Jono Valentos-Čempiono adjutanto pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vado Antano Pužo-Gintaro adjutantu.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_TA_GVR.pdf

Skaityti daugiau: Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

1991 m. Sausio 13 d. žuvę

Loreta Asanavičiūtė  Pervažiuota sovietų kariuomenės tanko	Virginijus Druskis nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje
Darius Gerbutavičius nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje	Rolandas Jankauskas mirtinai sužalotas užvažiavus tankui
Rimantas Juknevičius pašautas prie Televizijos bokšto Vilniuje	Alvydas Kanapinskas mirtinai sužalotas sprogstamojo paketo
Algimantas Petras Kavoliukas mirtinai sužalotas tanko	Vytautas Koncevičius pašautas prie Televizijos bokšto
Vidas Maciulevičius nušautas prie Televizijos bokšto	Titas Masiulis nušautas prie Televizijos bokšto
Alvydas Matulka mirė nuo ūmaus miokardo infarkto	Apolinaras Juozas Povilaitis nušautas prie Televizijos bokšto
Ignas Šimulionis nušautas prie Televizijos bokšto	Vytautas Vaitkus nušautas prie Televizijos bokšto

Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_k=1

Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai

Nuotraukos šaltinis: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Paminklas_Algimanto_apygardos_partizanams_Kupi%C5%A1kyje

Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.;

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Krištaponis Juozas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergės apskrityje ėmė telkti pirmuosius partizanų būrius. Nuo 1944 m. gruodžio — Vyčio apygardos vadas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d.

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 01 11 Raudgiryje, Kražių apyl.

GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo-se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.

Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951    m. sausio 10 d. Antalgės k.

LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.

 

Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 -    1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.

Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.

Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.

Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.

Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.

Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.

MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.

https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Skaityti daugiau: Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

1948 m. sausio 6 d. žūtis

1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis - Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas - Nemunas, Vylius.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.

JUSTINAS JASAITIS- NAKTIS

1917–1948 01 06

Justinas Jasaitis gimė 1917 m. Gyveno Kaune. LR kariuomenės jaunesnysis leitenantas. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizanas, dirbo šios rinktinės štabe. 1946 m. pabaigoje perkeltas į Žalgirio rinktinės štabą. 1947 m. rugsėjo 13 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazimiero Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 32 nuo 1947 m. gegužės 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas prie apygardos įsteigtos Mokomosios kuopos vadu ir pirmosios laidos egzaminų komisijos nariu. 1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauro apygrados vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 25 už pastangas, ruošiant Mokomosios kuopos 1-ąją laidą, jam pareikšta tarnybinė padėka. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 36 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. gruodžio 22 d. Prienų aps. Pakuonio vls. Sodybų k. vykusiose kautynėse ir jose pasižymėjus narsumu, gera orientacija, šaltakraujiškumu, taiklia ugnimi ir sudarant sąlygas bendražygiams pasitraukti iš kautynių lauko. 1948 m. sausio 6 d. apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 atleistas iš einamų pareigų ir paskirtas Kęstučio rinktinės vadu.

Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.

Stovi iš kairės: lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1948 m. sausio 6 d. žūtis

Sausio 4 d. žūtis

1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, l. 119.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Sausio 4 d. žūtis

Sausio 3 d. žuvę partizanai

Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis,  penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)

Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.

Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime

Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą

Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.

Skaityti daugiau: Sausio 3 d. žuvę partizanai

Sausio 1-2 žuvę partizanai

Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)

Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.

Skaityti daugiau: Sausio 1-2 žuvę partizanai

Gruodžio 31 d. žuvę partizanai

1948 m. Gruodžio 31 d. Alytaus aps. Alovės vil. (dabar - Alytaus r. sav.) Pocelonių k., gyventojo E. Čečetos sodybos kieme, 10 m nuo namo, MGB Alovės vls. poskyrio darbuotojų ir MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo 3 Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai: Danielius Dobrovolskas-Žvalgas, Vladas Gavelis-Benadas (skyriaus vadas) ir Bronius Paulauskas-Klevas.

Dainavos apygardos vadas plk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas (antroje eilėje viduryje) su Šarūno rinktinės partizanais.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 55

Juozas Gailiušis-Kęstutis iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1945 m. gruodžio 31 d.;

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 Grabliauskas Kazys, Kazio s., - Vaidilutis iš Amalinų k. Pažaislio vlsč. 1929-1947.12.31.

Janulevičius Algimantas iš Važatkiemio k. Prienų vlsč. 1921-1945.12.31 Važatkiemyje, tėviškėje, sužeistą stribai kankino, paskui uždegė prie namų kūgį ir tempė Algimantą sudeginti. Tas įsikirto į maniežą ir buvo nušautas. Palaidotas Prienų kapinėse.

Vaičiulaitis(?)-Stružo Vaikas. 1947.12.31 Varnupiuose kartu su Maryte žuvęs partizanas. Buvo niekinamas Liudvinave.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Ryšininkės Marytė Ivanauskaitė ir Stasė Ulozaitė

Ulozaitė Stasė, Jurgio iš Milžinų km. Rumšiškių valsč., ryšininkė, g. 1928m., ž. 1947 12 31 savo namuose.

https://partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 31 d. žuvę partizanai

Gruodžio 29-30 d. žuvę partizanai

Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.

Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu

Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 29-30 d. žuvę partizanai

Alfonsas Morkūnas-Plienas (1908 01 27–1949 12 30)

Didžiosios Kovos apygardos vadas, partizanų kapitonas A. Morkūnas-Plienas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. sausio 27 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. Jono Morkūno ir Veronikos Šerelytės-Morkūnienės šeimoje. Kartu augo du broliai. Baigė dvi gimnazijos klases. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1935 m. vedė Oną Kazlauskaitę. Augino dukrą Elvidą ir sūnų Teisutį. Iki 1940 m. spalio 19 d. tarnavo liktiniu 1-ojo inžinerijos pulko bataliono 2-ojoje kuopoje. Turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, iš karinės tarnybos buvo atleistas ir grįžo į tėviškę.

1941 m. birželio 23–24 d. vadovavo Birželio sukilėliams užimant Lyduokių mstl. (Ukmergės aps.), saugojo jį bei jo apylinkes nuo besitraukiančios Raudonosios armijos savivalės ir plėšikavimų. Palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune.

1944 m. vasario mėn. kartu su vietiniais vyrais įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus įkurtą Lietuvos vietinę rinktinę. Prieš pat antrąją sovietų okupaciją ėmė rengtis partizaniniam karui: Juodžiūnų kaimo apylinkėse rinko ginklus ir kareivišką aprangą. Nuo birželio mėn. kartu su Kaziu Ališausku vadovavo iš 12–20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.

1944 m., sovietų kariuomenei antrą kartą okupavus kraštą, A. Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmė telkti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Ukmergės aps. Pabaisko, Šešuolių ir Žemaitkiemio valsčiuose, buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu A. Morkūno broliai – Stanislovas ir Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje. 1944 m. rugsėjo mėn. šie vyrai, vadovaujami A. Morkūno, pasitraukė į Balninkų miškus ir įsijungė į Juozo Šibailos-Dieduko suburtą Balninkiečių laisvės (BLR) rinktinę, sudarydami atskirą kuopą.

Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.

https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm

Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)

Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu

Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais

Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kazys Veverskis - Senis

Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas.

1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu.

Skaityti daugiau: Kazys Veverskis - Senis

Gruodžio 26 d. žuvę partizanai

Uzdyla Jonas -Vieversys gimė 1923 m. Seinų apskrities Šventežerio valsčiaus Agarinių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo grupės partizanas, būrio vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 26 d. Lazdijų rajono Bagdononių kaime įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB pajėgomis kartu su Šarūno rinktinės vadu Alfonsu Petruškevičiumi-Rimvydu, Algirdu Marcinkevičiumi-Laime, Jurgiu Adomavičiumi-Artoju, Vladu Jarmala -Ąžuolu

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html