LIETUVOS PARTIZANŲ VYČIO APYGARDOS VADAS DANIELIUS VAITELIS-BRIEDIS
1948 m. gegužės 13 d., Ukmergės aps. Taujėnų vls. Lėno miške, prie Juodvisinės k., žuvo Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis, jo pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir partizanas Antanas Šyvis-Šalapka.
Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. tėvai pardavė žemę ir nusipirko žemę Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. suaugusių gimnazijoje Kaune ir dirbo darbininku. 1935 m. baigė suaugusių gimnaziją Kaune. 1935 m. įstojo į pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos vardo Karo mokyklą. Ten mokslas tęsėsi 3 metus. 1938 m. baigė A. Smetonos karo mokyklą. Jam suteiktas pirmasis karininko jaunesniojo leitenanto laipsnis. Pagal specializaciją buvo artileristas. Tarnybą pradėjo Pirmajame artilerijos pulke Panevėžyje. Tarnybą pradėjo būrio vadu, vėliau buvo baterijos vado padėjėju. Šis pulkas savo istoriją skaičiavo nuo Nepriklausomybės kovų. Jo įkūrimo data laikoma 1919 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkėse šis pulkas buvo nuo 1935 metų. Pulkui vadovavo pulkininkas Alfonsas Sklėrius. Pulkas buvo dislokuotas labai gražioje Skaistakalnio vietovėje. Pirmajame artilerijos pulke tarnavo 1938 m. rugsėjo mėn. – 1939 m. vasario mėn. 1939 m. vasario – rugsėjo mėn. baigė aviacijos žvalgų kursus Kaune. 1939 m. rugsėjo mėn. – 1940 m. rugsėjo 1 d. vėl tarnavo Pirmajame artilerijos pulke Panevėžyje ir Pasvalyje. Nuo 1940 m. gegužės 10 d. buvo baterijos vado padėjėjas. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. rugsėjį paskirtas į 179 pulką būrio vadu ir laikinai ėjo baterijos vado pareigas. 1940 m. suteiktas leitenanto laipsnis. 1940 m. spalio mėnesį jo rašytoje charakteristikoje rašoma, kad iš pradžių buvo priešiškai nusiteikęs prieš sovietinę valdžią, pavaldiniams reiklus, disciplinuotas su pavestu darbu susitvarko gerai. Pažymima, kad karinis parengimas geras. D. Vaitelis sovietinei valdžiai atrodė kaip nepatikimas. Vėliau iš tarnybos sovietinėje armijoje atleistas. 1941 m. rugsėjo 12 d. vedė Aleksandrą Urbonaitę. Su būsimuoju vyru ji susipažino dar besimokydama Šėtos vidurinėje mokykloje. Nacių okupacijos metais Danielius priklausė Lietuvos laisvės armijai. 1944 m. D. Vaitelis stojo savanoriu į generolo P. Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę. Ši armija turėjo tapti būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės kariniu junginiu. Deja, vokiečiams nepatiko P. Plechavičiaus prolietuviška orientacija. Jis buvo suimtas, o armija išformuota.
D. Vaitelis-Briedis (ketvirtas iš kairės) partizaninės kovos metais. XX a. 5 deš.
Antrosios sovietinės okupacijos metais D. Vaitelis įsijungė į partizaninę kovą. Ypač daug prisidėjo prie partizanų aprūpinimo ginklais, nes žinojo vokiečių paslėptus ginklų sandėlius. Nuo partizaninės kovos pradžios buvo vienas iš partizanų aktyviausių vadų. Susikūrusiai Vyčio apygardai iš pradžių vadovavo karininkas Juozas Krikštaponis. Vyčio apygarda jungė Panevėžio, Ukmergės ir dalies Kėdainių krašto partizanus. 1944 m. spalio 23 d. D. Vaitelis vadovavo Pagirių–Vaivadiškių operacijai. Jos metu pultas Pagirių miestelis ir Vaivadiškių dvaras. Išvaduoti 3 suimtieji ir nukauti 3 koloborantai. Dar 1944 m. spalį jo vadovaujami partizanai puolė Vadoklių miestelį, o 1945 m. gegužę Siesikų miestelį. 1945 m. sausio mėn. žuvo pirmasis Vyčio apygardos partizanų vadas J. Krikštaponis.
Šiame poste 1945 m. jį pakeitė D. Vaitelis. Iš pradžių jo slapyvardis buvo Atamanas, vėliau daugiau žinomas Briedžio slapyvardžiu. Būdamas apygardos vadu taikė įvairias kovos priemones. Buvo vedamos derybos su naikinamųjų būrių kovotojais, kad jie pereitų į partizanų pusę. 1945 m. balandžio 17 d. 23 Pagirių naikinamųjų būrių kovotojų perėjo į partizanų pusę. Perėjimo iniciatorius buvo Vladas Jakas. Jie pasiėmė 1 kulkosvaidį, 3 automatus, 14 šautuvų ir daug šovinių. Vladas Jakas dar Respublikos laikais tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo puskarininkio laipsnį. D. Vaitelis sukūrė platų ryšininkų tinklą. Jo pagrindine ryšininkė buvo Birutė Vežikauskaitė. Ji buvo 1930 m. gimimo iš Šimbališkių kaimo Vadoklių valsčiaus, ryšininkė nuo 1946 m. ir turėjo „Rūtos“ slapyvardį. 1945 m. vasarį ji buvo suimta už pagalbą vokiečių kareiviams ir teista 1 metus. 1946 m. grįžusi iš tremties, tapo pagrindine apygardos vado D. Vaitelio ryšininke. Aktyviai D. Vaiteliui padėjo ir Šilų pradinės mokyklos mokytoja Paulina Mikonytė. Jos brolis buvo Šilų klebonas. Aktyvi ryšininkė buvo S. Vaičekėnienė. Partizanams padėjo daug vietinių gyventojų.
1946 m. paskelbus amnestiją, D. Vaitelis pasisakė prieš partizanų legalizavimasi. Jis netikėjo okupacinės valdžios pažadais, kad nebus imtasi represijų prieš partizanus, kurie legalizavosi. D. Vaitelis būdamas apygardos vadu raštiškų įsakymų nerašydavo. Nurodymai ir įsakymai buvo perduodami žodžiu. Su apsauga jis keliaudavo per Vyčio apygardos teritoriją ir perduodavo nurodymus. D. Vaitelį dažnai lydėdavo apygardos vado pavaduotojas karininkas P. Blėka. Kartu keliaudavo apsaugos būrio kariai broliai Maseliai ir kiti, kurie sudarė apygardos vado apsaugą. Apygardoje laikraštis nebuvo leidžiamas, o platinami įvairūs atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią ir jos talkininkus. Ypač pasisakoma prieš sovietinės valdžios organizuojamus įvairius balsavimus. Atsišaukimai buvo platinami panaudojant patikimų ryšininkų tinklą. D. Vaiteliui esant apygardos vadu jo žmona buvo persekiojama MGB pareigūnų. D. Vaitelis apygardos vado pareigas ėjo iki žūties 1948 m. gegužės mėnesį. Žuvo 1948 m. gegužės 13 d. Gružų miške prie Taujėnų valsčiaus Juodvisinių kaimo. 1948 m. gegužės 23 d. žmona Aleksandra su vaikais Rita ir Romualdu ištremti į Sibirą. 1997 m. D. Vaiteliui-Briedžiui pripažintas teisinis kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu ir jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Nuotraukoje Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis ir Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas
Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Vadoklių vls. Gelažių k. Jo tėvai nusipirko Pagiriuose Aniliavo dvarelyje 4 ha žemės. Danielius baigė Šėtos vidurinę mokyklą, įstojo į Kėdainių kultūrtechnikos mokyklą, bet jam ten nepatiko. Už metų ją metė ir įstojo į karo mokyklą, kurią baigė 1938 m. ir įsigijo artilerijos karininko specialybę. Tai buvo 19-oji karininkų laida ir priešpaskutinė Nepriklausomoje Lietuvoje. Bolševikams okupavus kraštą, 1940 m. jis, kaip nepageidautinas, buvo paleistas į atsargą, turėdamas vyresniojo leitenanto laipsnį. Kai išleido, kareiviai jį iki vartų nešė ant rankų. Iš to matyti, kad karininkas buvo pavaldinių mylimas. D.Vaitelį pradėjo persekioti enkavedistai. Draugams padedant, jis perėjo sieną į Vokietiją ir aktyviai veikė Lietuvos labui. Prasidėjus karui su bolševikais, Danielius grįžo su specialiu daliniu saugoti tiltų ir gamyklų, kad traukdamiesi bolševikai neišsprogdintų. Vėliau įstojo į Plechavičiaus armiją. Kai vokiečiai norėjo pasiųsti į frontą, jiems pasipriešino ir pasitraukė iš armijos. Vokiečiams traukiantis, gavo ginklų, juos kaupė partizaninei kovai su bolševikais, slėpė Pagirių miškuose. Vos užėjus rusams, organizavo partizaninį pasipriešinimą.
Dar besimokydamas karo mokykloje ir dirbdamas finansų patarėju, susipažino su Markuliu, kuris vėliau buvo užverbuotas saugumo ir jam buvo duota užduotis sunaikinti partizaninio judėjimo vadovybę. Lieka klausimas, ar Vaitelis nesuprato, kad Markulis provokatorius, kai šis pasiūlė padaryti jam dokumentus ir legalizuotis? Net perspėjus Vaitelį -nepatikėjo. O kad Markulis-Erelis išdavikas, vėliau ir jis įsitikino. Reikia dėkoti Juozui Lukšai-Skirmantui, kad išaiškino išdaviką Markulį-Erelį. Tik gaila, kad nepavyko jo likviduoti. Gudrus buvo.
Dėl Markulio Vaitelio žmonai ir vaikams teko patirti didžiules kančias. Areštuojant jo žmoną, dalyvavo skrebas Janavičius, kuris visaip tyčiojosi iš Vaitelio žmonos, mušė ją ir apspjaudė. Janavičius ir dabar gyvena Panevėžyje.
Vaitelis buvo vienas iš drausmingiausių vadų. Tačiau nepaisant griežtumo, partizanai jį mylėjo ir gerbė. Jis nesitaikstė su girtuokliais ir drausmės pažeidėjais, bausdavo net mirties bausme, o ypač tuos, kurie prisidengę partizanų vardu plėšikavo. Vaitelio žmona, iškentėjusi skrebų patyčias ir didžiules Sibiro kančias, pasiligojusi gyvena Panevėžyje.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
