KUN. A. KENSTAVIČIUS
Lietuva, kai aš tave tariu—
Prieš akis sumirga raštų raštai,
Ir pilna padangė vyturių,
Ir linų žydėjimas be krašto . . . (Brazdžionis)
Nusikeikime mintimis į paliktą tėvynę Lietuvą— kas ji yra?
TĖVYNE yra mūsų tėvelių ir senelių gimtasis kraštas; ten ir mes išvydome pasaulį.
TĖVYNĖ yra ir kalneliai su įvairiais padavimais, ir mirguliuojantys kloniai, ir upeliai, ir Baltijos jūros šniokštimas, ir vingiuoti vieškeliai—keleliai, ir laukų madonos, kryžiai, rūpintojėliai.
TĖVYNĖ yra ir tos bręstančios auksinės kviečių, rugių varpos, kurios maitina tėvynės žmones, kur kiekvienas žemės kampelis išvaikščiotas.
Skaityti daugiau: TĖVYNĖ LIETUVA
RIČARDAS BAČKIS, Paryžius
Daug kalbėta apie tai, ką laisvasis pasaulis turėtų daryti “taikiosios koegzistencijos” perijode. Tą patį klausimą susiaurinsime: ką mes, kaip studentai egziliečiai, turėtume daryti? Atsakyme tebus tik dalinis atspalvis nuomonių, kurios vyrauja jaunoje egziliečių kartoje, t. y. to jaunimo, kuris atsirado svetimame krašte ne sava valia, svetur turėjo mokslą eiti ir svetimą auklėjimą prisiimti, o apie tėvynę težino tik iš knygų ir pasakojimų.
GRAŽIEJI PRINCIPAI IR TIKROVĖ
Pasikalbėjimuose, spaudoje kasdieną girdime apie LAISVĘ, TEISĘ k:ekvienai tautai, kiekvienam žmogui tvarkytis pagal savo norus ir pažiūras... Atlanto charta, J. T. O. charta, Žmogaus Teisių deklaracija, įvairių kraštų (kaip JAV, Prancūzijos ir net Sov. Sąjungos...) konstitucijų principai ir dėsniai atrodo gražūs. Praktikoje, kiekviena valstybė, kaip lygiai kiekvienas žmogus, pirmiausia galvoja apie save, o jei parodo intereso kitiems — tai dažniausiai tik juos panaudojant saviems tikslams. Tai vadinama “apskaičiuotos rizikos” laikysena, arba pragmatine politika. Šis reiškinys prilygsta būsenai žmogaus, kuris turi pakankamai oro ir neįsivaizduoja, ką reiškia jo pritrūkti... Tik prisiminkime Belgijos kasyklų Marcinelle katastrofą... Po įvykusios nelaimės visi rodė solidarumą, gailėjo, aukojo, o kuo jie buvo prieš tai susirūpinę, ar nematė, kad kasyklų darbo saugumo reikalai blogi?... Tas pats ir su laisvės principu bei jo spinduliavimu. Už laisvę kovoja tik tie, kurie jos netekę arba kurie jaučia pavojų jos netekti. Kada laisvasis pasaulis pradėjo jungtis? Kada atsirado Atlanto sutartis? — Tai įvyko po to, kai Čekoslovakija laisvę prarado, kai Korėjos karas kilo etc. Bet vos tik grėsmė praėjo, vėl viskas ėmė atsileisti; tautinės ambicijos, tautiniai interesai susikryžiavo ir nusvėrė. Tai ypač buvo ryšku turint prieš akis Eur. Bendr-nės Gynybos sutarties atmetimą Prancūzijos parlamente.
Skaityti daugiau: LAISVASIS PASAULIS "TAIKIOSIOS KOEGZISTENCIJOS'' PERIJODE IR EGZILŲ JAUNIMAS
Europos LFB studijų savaitės dalyviai iš įvairių Europos kraštų trumpai prabilo į pavergtuosius lietuvius 1956 rugpjūčio 20 Amerikos Balso bangomis. Jų nuotaiką broliams anapus iliustruoja keletas sakinių iš jų kalbų:
KUN. DĄUKNYS. ...Iš Anglijos atvažiavęs į Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitę, jums perduodu nuoširdžius sveikinimus nuo Anglijos ir Škotijos lietuvių. Tarp visų Didžiosios Britanijos lietuvių — senųjų išeivių ir naujųjų tremtinių — vyksta broliškas bendradarbiavimas ... Prie gražaus solidarumo kovoje už Lietuvos vardą anglų tarpe daug prisideda ir rezistencinio sąjūdžio Lietuvių Fronto bičiulių židiniai Londone, Bradforde, Birminghame ir paskiri bičiuliai Škotijoje, Stroude, Gloucesteryje, Corby, Coventry, Nottinghame, Northamptone, Derby, Wolverhamptone ir Stokeon-Trente. Mes taip pat dalyvaujame ir anglų antibolševikinio fronto sąjūdžiuose. Kįovojame ir meldžiamės, kad Galybių Dievas mūsų tautą laimintų, stiprintų ir išvestų į laisvės ir nepriklausomybės kelią.
Skaityti daugiau: NUO NECKARO — IKI NEMUNO
KOVOSE DĖL LAISVĖS (6)
BRONIUS SAKALAS, Chicago
Vokiečių okupacijoje 1941 Lietuvos laikinajai vyriausybei savo veikimą sustabdžius, pasipriešinimui perėjus į pogrindį, ir provincijos sąjūdžiai tuo pasekė...
Tauragės priemiesty p. Mo. namuose 1941 spalio pirmą sekmadienį įvyko pirmas posėdis. Vieningai buvo sutarta organizuoti pogrindžio veikėjus, spaudos platintojus, o netikėtumams išvengti būtinai turėti nuolatinius savo slaptus ryšininkus apskrities viršininko įstaigoje ir policijoje. Tai pasiekti nebuvo sunku, nes pačiame posėdyje iš apskrities viršininko įstaigos dalyvavo R., o iš policijos J. Ir B. Jiems ir buvo patikėti ryšininkų uždaviniai.
Ryšininkai savo tinklą išplėtė visoje apskrityje. Jų energinga veikla išgelbėjo visą eilę asmenų nuo suėmimo. Tarp kitų, ryšininko B. įspėtas suspėjo nakties metu pasišalinti ir suėmimo išvengti paties viršininko sekretorius leit. G. Tas pats ryšininkas išgelbėjo nuo panašaus likimo ir lietuvių saugumo viršininką Ge.
Pogrindžio veikėjų posėdžiai buvo daromi kas dvi savaitės, vis kitoje vietoje, kad nekiltų įtarimo. Vieną sykį tokis posėdis buvo net paties viršininko įstaigoje, nors buvo žinoma, kad viršininkas tokiam veikimui nebuvo palankus. Tos įstaigos valgyklos vedėjas G. M. sugebėjo suorganizuoti pačioje viršininko įstaigos valgykloje dar ir vaišes, kad niekas nieko neįtartų. Tame posėdyje buvo sutarta paruošti karinį kovos dalinį, kuriame pirmiausia būtų paruošti jaunieji kovotojai partizaninei veiklai. Nutarimą vykdyti buvo pavesta šių eilučių autoriui.
Skaityti daugiau: VIENO POGRINDŽIO KRONIKA
ANAPUS
Europos LF studijų savaitėje buvo specialiau nagrinėta, kuria linkme sukamas okupuotojo Lietuvoje lietuvio dvasinis gyvenimas moksle bei mene. Prie prof. Z. Ivinskio žvilgsnio j Lietuvos istorijos sovietizaciją, prie prof. J. Griniaus žvilgsnio į Lietuvos meno komunistinimo pastangas pridedame dar žvilgsnį į literatūros mokslą. Lig šiol lietuvių literatūros istorija dar neparašyta. Dar nesurasta, kaip istorinio materializmo metodu išaiškinti visus lietuvių literatūros gyvenimo reiškinius. Tenkintasi atskiromis monografijomis ar chrestomatijomis. Tačiau ir jose iš dalies pasireiškia, kaip sovietinis metodas mėgina prieiti prie lietuvių literatūros faktų. Sustojame prie poros tokių leidinių.
*
Donelaitis ir Malenkovas
Kristijonas Donelaitis susilaukė Lietuvoje dėmesio. Išleistos jo rankraščių fotokopijos. Parašyta pora monografijų. Viena iš jų yra L. Gineičio “Kristijono Donelaičio Metai”, išleista 1954.
Su malonumu sutinki kiekvieną lietuvišką knygą ar knygą apie lietuvius. Tačiau paskaitęs Gineičio knygą, jauti didelę užuojautą knygų autoriams Lietuvoje, kad jie yra verčiami į lietuvišką medų pilti sovietišką degutą. Tokis degutas G'neičio knygai tai šaukimasis į literatūrinius autoritetus tokių “specialistų” kaip Malenkovas. Malenkovo literatūrinius nurodymus autorius yra priverstas laikyti gairėmis Donelaičiui nagrinėti. Autorius rašo:
“Draugo G. Malenkovo ataskaitiniame pranešime partijos XIX suvažiavimui duotasis tipiškumo apibrėžimas atveria kelią į teisingą Donelaičio kūrybinio metodo, jo sukurtų veikėjų, jo vartojamų satyrinių priemonių įvertinimą, šių nurodymų šviesoje ir tenka įvertinti Donelaičio literatūrinį palikimą” (17 p.).
Skaityti daugiau: Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas
