REDAKCIJOS ATSAKYMAS

Didžiai mielas Tėve Direktoriau,

Ačiū už Jūsų laišką. Galėčiau sakyti, kad tokis seniai buvo laukiamas. Girdėti pagyrimus yra malonu, bet jie migdo. Redakcija prašydavo kritiškų pastabų, nes jos verčia galvoti ir mintis koreguoti.

Malonu buvo reagavimo susilaukti iš dviejų pusių — iš Jūsų, kaip Europos kunigų atstovo, iš V. Bridvaišio, kuris yra Kanadoje meno studentas, taigi tam tikra prasme jaunimo atstovas. Dvejopas atsiliepimas mano akyse yra dalis ženklų, kad šių kategorijų žmonės visuamenėje tebėra gyvi organizmai, nes jie tebejaučia ir tebereaguoja.

Gaila betgi, kad norint reagavimo susilaukti reikia idėjos turinį patempti iki jo kraštų, duoti jai rėkiančią formą, aprašyti, kaip pereitam nr. buvo pastebėta, patirštintais dažais. Tiesa, ir kitur tas pats su didesniais dalykais. Vokietijoje Tėvo Leppioho pamokslai prašneka tokiais rėžiančių kontrastų žodžiais, drastiškais pareiškimias, kurie plėšia skraistę nuo tikrovės, kad vieni jį skundžia esamosios tvarkos priešu ir kurstytoju prieš ją, kiti gi miniomis suplūsta jo klausyti. Tokios plakatinės formos reikalinga šiomis dienomis idėja, kad ją pastebėtų.

Ir Jūs ir V. Bridvaišis esate jautrūs tam pačiam dalykui kaip ir autorius — jaunystės idealizmui. Visi jo norite ir norime. Bet skirtumas tas, kad autorius to idealizmo rado per maža jaunime, palyginti su vyresniąja ar senų senovės karta. Bridvaišis jo randa kaip tik mažiau pačioje vyresnioje kartoje. Pastaroji net neigiamai veikianti jaunimo idealizmą, kurį ji reiškia naujomis formomis, pažadintomis naujo gyvenimo. O Jūsų laiškas reiškia susirūpinimą, kad paties autoriaus straipsnis pakerta jaunimo idealizmą ir kad tai sustiprina įtarimus prieš frontininkus.

Skaityti daugiau: REDAKCIJOS ATSAKYMAS

Prof. kan. Fabijoną Kemešį pagerbiant

GYVOJI MINTIS

Pranešta, kad Sibire mirė kan. Fabijonas Kemėšis, buvęs Dotnuvos žemės ūkio akademijos profesorius ir ilgai veikęs tarp Amerikos lietuvių. Politiniame gyvenime jis nedalyvavo, bet visuomenės reikalais nuolatos sirgo ir vis jieškojo idėjos, kuri padarytų visuomenės gyvenimą sveikesnį ir palankesnį kultūrinei kūrybai. Pagerbdami jo atminimą, sustojam prie dalelės jo minčių, aktualių anuo metu, nepraradusių aktualumo ir šiandien.

Ano meto demokratinės Lietuvos aktualią opą šiaip buvo išreiškęs oficioze “Lietuvoje” 1926. 4. 17 vienas iš veteranų:

“Mūsų partijos riejasi, koliojasi, piaunasi... Nejauku, nesmagu šiandien Lietuvoje. Mes, seniai, kai mes dirbome sunkiausiomis aplinkybėmis, nuolatinių pavojų apsupti, žandarų persekiojami, lenkų niekinami, argi mes manėme, kad kovojame už tokią Lietuvą, kokią mes ją šiandien matome — susidraskiusią, suplyšusią, kovojančią pačią prieš save, niekinančią save viso pasaulio akyse ? Jeigu mes būtume šitai žinoję, tai nevienam būtų rankos nusvirusios...

Skaityti daugiau: Prof. kan. Fabijoną Kemešį pagerbiant

Į Laisvę 1956 11(48)


Turinys
Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius ............... 1
Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį ..... 13
Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje  14
Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone .......... 22
Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva .. 31
Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis ..... 35
DARBAI IR IDĖJOS: ................... 38-64
Anapus: Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); 
Pasaulyje: Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); 
           Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys); 
Tremtyje: Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame “bestselleryje”, 
           Katalikų Federacijos sukaktis (J. M.); 
           Idėjos spaudoje; 
           Vardai įvykiuose; 
Gyvoji mintis: Apie antrąją, dvidešimtojo šimtmečio pusę (Charles Malik); 
Laiškai

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Šis nr. skirtas Amerikos ir Kanados LF Bičiulių konferencijos Windsore idėjoms.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1956 11(48)

Rėmėjai, metrika

Į LAISVĘ RĖMĖJAI

Į Laisvę reikalams aukojo:

K. Bružas §10.00, V. Šmulkštys $10.00, S. Rudys $7.00, J. Pažemėnas $5.00, J. Baronas $2.00, K. Dabulevičius $2.00, A. Pargauskas $2.00, Kun. J. Petrėnas $2.00, A. Raulinaitis $2.00. D. Sabalis $2.00, A. Girnius $2.00, V. Šilėnas $1.00.

Mieliesiems Į Laisvę rėmėjams jos leidėjai nuoširdžiai dėkoja.

“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje:A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic. N. Butkū-nas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.

D. Britanijoje:V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Avė., Shepherds / Bush, London W. 12.

Italijoje:Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.

Skaityti daugiau: Rėmėjai, metrika

A. A. VIKTORAS GAILIUS


NR. 11 (48) 1956 LAPKRITIS

MARTYNAS ANYSAS

A. a. Viktorą Gailių gerai pažinojau; daug teko su juo kartu dirbti. Apie jo veiklą kalbėdamas, apsiribosiu veikimu Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, Klaipėdos krašto direktorijoj ir plačiau aprašysiu jo veikimą kaip paskutinio Lietuvos gubernatoriaus Klaipėdoje.

*

Viktoras yra gimęs 1893 rugpjūčio 27 Berštininkuose, Plaškių parapijos, Pagėgių apskrities. Jo tėvai turėjo apie 200 margų ūkį, daugumą gerų Nemuno pievų. Tas juos ir įgalino leisti savo tris sūnus į Tilžės gimnaziją, kurią Viktoras baigė 1914. Jis turėjo brolį Valterį, vėliau žinomą Klaipėdos krašto bažnyčių komisarą, ir brolį Albiną, tarnavusį po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos armijoje ir iš čia vėliau išėjusį kapitono laipsniu. Abu broliai jau anksčiau mirė: Valteris trumpai prieš antrą pasaulinį karą, o Albinas mirė 1942 nacionalsocialistinėje koncentracijos stovykloje.

Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, Viktoras Gailius buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pėstininku. 1915 prie Kauno tvirtovės buvo sunkiai sužeistas ir ilgai gulėjo karo ligoninėse. Jis niekuomet visai nepasveiko ir visą amžių kentėjo. Ligoninėse jis susipažino su iš Karaliaučiaus kilusia gailestinga sesute, kurią jis vėliau vedė ir kuri jį dabar palydėjo į paskutinę poilsio vietą.

Kiek išgijęs, Viktoras Gailius pradėjo studijuoti teisę. Dėl savo silpnos sveikatos ir ankstyvo stojimo į Lietuvos valstybės tarnybą, jos nebaigė. Busimasis užsienių reikalų ministeris dr. Purickis, steigdamas Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, paėmė jį tarnybon pasiuntinybės sekretorium. Ten pat pateko ir jo gimnazijos draugas Pranas Gižas iš Gastų (Heinrichswalde), Lankininkų apskrities, ir vėlesnis dr. rer. pol. Karolis Augustas Ozelys iš Pagėgių apskrities. Pranas Gižas apie 1925 mirė Romoje nuo gerklės džiovos, o Karolis Augustas Ozelys mirė prieš keleris metus Berlyne, paleistas iš rusų koncentracijos stovyklos.

Skaityti daugiau: A. A. VIKTORAS GAILIUS

Daugiau įrašų...

  1. VALIŪNAS LANKO MILŽINKAPĮ
  2. SAVĘS IR APLINKOS PAŽINIMO PASTANGOS AMERIKOS IR KANADOS LFB KONFERENCIJOJE
  3. KARTŲ BENDRAVIMO PROBLEMA TREMTYJE
  4. REZISTENCIJA 14 METŲ FONE

Subkategorijos