Dialogas tarp lenkų ir lietuvių
Politiką dažniausiai apsprendžia jėga ir savi interesai. Pastangos ją atremti į moralės principus tebelieka pium desiderium — mielas pageidavimas. Vis dėlto tai nekliudo pageidauti tautų santykiams moralinio pagrindo. “Antrojo pasaulinio karo tragiškas patyrimas verčia mus pareikšti pasišlykštėjimą politika, kuri moralinius principus aukoja dienos kompromisams” — pastebi dr. J. Girnius, kalbėdamas apie lietuvių ir lenkų santykius. Jis yra pabandęs juos aptarti, išeidamas nebe iš grynos politikos, o moralės. Dviejų lenkų atsiliepimai tačiau rodo, kad ir jiem nestingant to idealistinio nusiteikimo, nėra jau taip lengva iš grynos politikos išsivaduoti. Savi interesai, pasirodo, yra stipresni už moralės principus.
*
Dr. J. Girnius užkalbino lenkus dėl ateities santykių jų leidžiamam Paryžiuje žurnale Kultura (nr. 10/96, 1955). Savo strp. “W poszukiwaniu dialogu polsko-litewskiego” apžvelgia lietuvių ir lenkų pažiūras į praeitį, sumini iš nepriklausomybės laikų Suvalkų sutartį, gen. L. Želigowskio invaziją į Vilnių, lietuvių persekiojimą Vilniaus krašte ir ginčą dėl Vilniaus. Jo nuomone, vienoks ar kitoks sprendimas Vilniaus klausimu turi lemiamos reikšmės lietuvių ir lenkų ateities santykiams. Toliau bando apie juos kalbėti nebe politikos, o moralės požiūriu. Politika esanti simbolis jėgos ir vyliaus, nebe teisės ir taikos, dėl to lietuvių-lenkų santykių klausimo nereikia paversti grynai politiniu. Čia tenka atsisakyti kai kurių tautinių prietarų (przesądów) ir kratytis netolimos praeities prisiminimų, kurie turi destruktyvinės įtakos ir yra gausūs absurdiškais (absurdalne) nesusipratimais bei konfliktais. “Ilgėjimasis laisvės, kurios trokšta ir siekia tiek lenkai, tiek ir lietuviai, turi eiti greta ilgėjimosi naujos dvasios mūsų tautoms”.
