Dokumentai apie lenkų ultimatumą 1938 Lietuvai

Ryšium su St. Raštikio knyga “Kovose dėl Lietuvos” Jonas Augustaitis "Naujienose” 1957 sausio 9-10 kritikuoja tuos, kurie 1938 buvo pritarę priimti Lenkijos pateiktą Lietuvai ultimatumą, ir samprotauja, kas būtų buvę, jeigu ultimatumą Lietuva būtų atmetusi ir su Lenkija kariavusi. Dėmesį patraukia ne tiek vizija, kas būtų buvę, jei nebūtų ultimatumas priimtas, kiek autoriaus pateikiami argumentai, nes jie gali būti laikomi faktine medžiaga ano laiko istorijai. Tad prie to konflikto bei tų argumentų sustojame.

*

VIZIJA: KAS BŪTŲ, JEI NEBŪTŲ...

Jeigu su Lenkija būtų 1938 kariauta, tai J. Augustaitis sako:

“Lietuvos reikalai tuomet būtų vystęsi visai kitoniška linkme:

1) Būtų įvykęs Lietuvos su Lenkija karas. 2) Vokiečiai nebūtų likę neutralūs, — pasinaudodami tuo, vokiečiai būtų likvidavę savo sąskaitas su lenkais (būtų įvykęs ir lenkų-vokiečių karas), Lietuva būtų atgavusi Vilnių, 3) Lietuva jau 1938 m. būtų patekusi vokiečių politikos įtakon, 4) Lenkija būtų buvusi Lietuvos užpuolike, Lietuva — užpultoji, ištikima savo 18 metų politikai su Lenkija — reikalaujanti atitaisyti padarytą per smurtą ir melą skriaudą. Ir J. A. Valstybių ambasadorius Davis savo pranešime valstybės departamentui sako, kad: ‘Lietuva atsisakiusi užmegsti diplomatinius santykius ir priversta kariauti, susilauktų viso pasaulio visuomenės simpatijų’ ”...

Skaityti daugiau: Dokumentai apie lenkų ultimatumą 1938 Lietuvai

Kur link žengia Tolimieji Rytai?

Korėja geografiškai yra tolimas kraštas. Bet savo likimu artimas tam, kas seka rungtynes tarp Rytų ir Vakarų. Korėja mus domina kaip tų rungtynių arena ir dalyvis. Kiek ji pati pajėgia gyvuoti, kiek pajėgia pasinaudoti svetima pagalba.... ir panašius klausimus galėjo nušviesti autorius, padėtį patyręs savo akimis, praleisdamas ten savo karinės tarnybos metus.

*

Ar dirva (socialinė, kultūrinė, politinė) Korėjoj yra palanki komunizmui, ar atsparumas komunizmui didėja ?

Pietų Korėjos vyriausybė prieš komunizmą pasisako stipriausiais žodžiais. Tam pritaria ir pietų korėjiečių masės. Kova, kurią įžiebė komunistai ginkluotu užpuolimu ir kurią ne vieno vakariečio minty jau prigesino paliaubos, korėjiečiams dar vis gyvas reikalas. Paliauboms korėjiečiai nepritarė ir nuo šiaurinės dalies išvadavimo neatsisakė nė paliaubų metais.. Išvadavimo pastangas palaiko ne vien tautinis sentimentas, bet ir faktas, jog šiaurinė teritorija pietiečiams yra svarbi ir ekonominiu bei kultūriniu atžvilgiu — ten sutelkta Korėjos pramonė bei civilizacija. Dėl to kariuomenė nepaleidžiama; nauji kadrai apmokomi pilnu tempu.

Skaityti daugiau: Kur link žengia Tolimieji Rytai?

Lietuviškojo gyvenimo nutekėję metai

Dėmesio verti tie praėjusių metų įvykiai, kurie rodo lietuviško gyvenimo objektyvinius laimėjimus arba kūrybinių nuotaikų bei kilusių idėjų naujus etapus.

Jei klaustume, kurie įvykiai labiausiai reiškė lietuvių gyvumą. Amerikoje, tai tarp jų

pirmauja kultūriniai įvykiai.

Akys atsiremia į kultūros kongresą (birželio 30), dainų šventę (liepos 1), religinio meno parodą (kovo 11-18). Kongresą rengė bendruomenė, dainų šventę specialus komitetas,bendruomenės remiamas. Tiek kongresas, tiek dainų šventė, sutelkusi

11,00 dainininkų ir 10,000 žiūrovų, pakėlė patriotinį ir kūrybini entuziazmą, ypačiai atsižvelgaint, kad ten gausiai ir aktyviai reiškėsi jaunimas.

Šviesūs metuose atskiri ženklai buvo taip pat tautininkų sąskrydžio meninė šventė Washingtone (birželio 16-17), ALRK Federacijos jubilėjinis kongresas Bostone (spalio 12-14) su 4000 dalyvių ir ypačiai federacijos vykdomas jaunimo stovyklos organizavimas, LF Bičiulių laisvės kovų minėjimai su visai nauju priėjimu, savo viršūnę pasiekę Chicagoje, taip pat jų suorganizuotos trys rezistencijos vardo stipendijos studijuojančiam jaunimui. Tarp šviesiųjų ženklų yra ir jaunimo studijinės savaitės bei jaunimo vasarinės stovyklos. Vis tai prisideda prie lietuviškos dvasios išlaikymo, charakterio ugdymo, naujų užsimojimų skatinimo.

Skaityti daugiau: Lietuviškojo gyvenimo nutekėję metai

Trečioji Europos LFB studijų savaitė

TREMTYJE

Europos LFB pirmieji pradėjo organizuoti studijų savaites. Jų prasmė — atsinaujinti dvejopai: idėjiniu ir organizacinio solidarumo atžvilgiu. Abudu atžvilgiai svarbūs atsidūrusiems svetimame krašte. Kasdieniniame gyvenime daugumas neturi progų ir galimybių papildyti savo idėjinį lobį naujais svarstymais ar lektūra. O nepasipildydamas kiekvienas senka. Idėjų trūkumas veda į paviršutinišką, nekritišką dienos įvykių priėmimą; idėjų trūkumas pakiša banalų apytuštį tarpusavio santykiavimą, tenkinimąsi organizacinių dalyku svarstymu ir persvarstymu; pakiša pigų ir lengvą tuščiažodžiavimą... Studijų metu bendrai praleistos dienos suartina dalyvius personaliai. Sujungia juos ne tik idėjos, bet ir asmeniniai sentimentai. Nuo to stiprėja solidarumas, kuris atsiliepia ir tolesniame praktiniame veikime, nes kaip gi neatsiliepsi šaukiamas, kaip neparodysi paslaugumo, kada į tave šaukiasi tavo asmeninis pažįstamas ir draugas.

Pernai trečiu kartu Europos LFB turėjo studijų savaitę. Ji susilaukė dar didesnio pasisekimo nei anos pirmosios dvi. Pasisekimas rodo, kad pataikė duoti žmonėms, kas jiems buvo reikalinga ir būtina. Jų patirtis gali būti naudinga pažinti ir Į Laisvę skaitytojams. Tad šiame nr. pateikiame bent dalį tų idėjų, kurios ten buvo svarstomos... Jų bendra ašis buvo giliau pažinti pastangas, kaip komunistinis režimas Lietuvoje nori paveikti lietuvių tautos mentalitetą, iš kitos pusės savaitė stengėsi giliau pažinti Vakarų dvasią, kaip ji elgiasi komunistinių idėjų akivaizdoje.

Techniškai tebuvo įmanoma duoti laikraštyje ne visus ten skaitytus pranešimus, o ir tų, kuriuos čia duodame, teduodame tik santraukas. Sakysim, prof. Ivinskio pranešimo buvo 40 mašinėlės puslapių, ir teko jame nuskriausti labiausiai vaizdus iš latvių ir estų gyvenimo, tenkinantis daugiau lietuviškuoju; M. Musteikio pranešimas iš 20 puslapių turėjo sutrumpėti taip pat iki pusės. Tačiau redakcija tariasi, kad jų esmę yra tiksliai perdavusi. O studijų savaitės eigą bei nuotaikas pavaizduoja toliau trumpas reportažas pagal K. Obolėno, kun. Dauknio, M. Musteikio ir kt. ten dalyvavusių pranešimus.

Skaityti daugiau: Trečioji Europos LFB studijų savaitė

Lituanistika Amerikos bibliotekose

Amerikos bibliotekose lituanistikos nėra gausu. Kiek daugiau jos turi šalia kai kurių kitų (kaip Kongreso ir New Yorko Viešosios bibliotekų) Pennsylvanijos universiteto biblioteka, ypač kai 1952 m. pirko Dr. Šaulio vertingą knygų ir rankraščių rinkinį iš jo įpėdinių. Apie Dr. J. Šaulio rinkinį jau buvo trumpai rašyta Knygų Lentynoje (1954 Nr. 1- 2) ir kiek plačiau žurnale The Library Chronicle (V. 20. No. 1 1954). Gal ilgainiui pavyks paskelbti Pennsylvanijos univ. bibliotekoje esančios lituanistikos katalogą., o šiuo tarpu norime nurodyti lituanistams, kad čia yra jiems labai svarbaus bibliografinio žurnalo, Bibliografijos Žinių artipilnis komplektas, šio žurnalo 1928-1936 metai buvo jau Dr. J. Saulio rinkinyje, o dabar yra įsigytos ir vėlesniųjų metų mikrofilmos. 

Skaityti daugiau: Lituanistika Amerikos bibliotekose

Subkategorijos