PRIEŠMINDAUGINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
ALGIRDAS BUDRECKIS
1219 metus galima laikyti Lietuvos valstybės pradžios metais tik viena prasme, būtent, diplomatine. Atseit, jeigu valstybė įgyja suvereninį statusą diplomatiniu pripažinimu, tai 1219 m. sutarties su Valuine aktas yra Lietuvos kunigaikštystės pripažinimo etapas. Tačiau, tos valstybės faktinis atsiradimas turi būti ankstyvesnis. Kitaip sakant, reikia jieškoti valstybės genezės anksčiau. Bet kiek anksčiau? Ponas Būtėnas žymi 862 metus po Kr., kaip datą, kada istorijos švieson išėjo Lietuvos vardas. Tačiau, prisimintina, kad tauta gali susidaryti iš eilės nepriklausomų valstybėlių. Juk, Rusija aštuntame amžiuje jau turėjo daugelį genčių-sričių, kurios turėjo savus valdovus. Tačiau, pirmoji rusiška valstybė tik tada atsirado, kai variagas Riurikas apjungė rusinu valdas 856 metais po Kr.
Mūsų problema yra nustatyti, kada Lietuvos valstybė atsirado, t. y. kada susikūrė valdžia, kuri apėmė tiek lietuviškų sričių, kad ją būtų galima vadinti Lietuva, o ne Žemaičiais, Deltuva, Dainava, Nalšėnais ar kaip kitaip. Vadinasi, žilojoje senovėje būta lietuviškų valstybėlių, savarankiškų valdų, tačiau, kada atsirado politinis junginys, galintis pretenduoti į Lietuvos titulą?
Rusinu ir kalavijuočių metraščiai rodo, kad karai su rusinais bei kryžeiviais verste vertė lietuvius gynimosi sumetimais jungtis į didesnius politinius vienetus. Nuo XII amžiaus antros pusės ir lietuviai pradėjo puldinėti rusinus, niokiodami tolimas sritis ir grobdami jų miestų turtus. Aišku, šitokie žygiai negalėjo apsieiti be karvedžių. Dideliems lietuvių telkiniams vadovavo kuris nors vienas vadas. Iš pradžių, jis būdavo renkamas pačių susibūrusių karių. Po sėkmingo žygio toks vadas dažnai pasilaikydavo valdžią ir taikos metu. O pasilaikyti ją buvo nesunku, nes po vieno žygio paprastai būdavo ruošiamasi kitam, ir dažnai tai ruošai vadovaudavo buv. vadas. Lietuvių kariuomenės pradėjo siekti 5,000, 8,000 ir net 10,000 karių. Reiškia, vadų autoritetas didėjo. Pamažu, iš daugelio atskirų valdų iškilo sričių valdovai. Tokios gausios lietuvių kariaunos jau reikalaudavo pažangaus socialinio, politinio ir medžiaginio organizuotumo. Juk primityvios gentys nesugebėtų atlaikyti rusų kryžiaus žygius ir dar net pereiti į sistematingus puolimus.
Jau 1219 metais būta tik penkių sričių, tai Deltuva, Bulevičių žemės, Ruškių žemės, Žemaičiai ir Rytų Augštaitija su centru Kernavėje. Rytų Augštaitijos (t. y. Kernavės) kunigaikščiai būdavę vyriausieji, t. y. kunigaikščių kunigaikščiai. Tad, ir galima teigti, jog tie kunigaikščiai ir padėjo pagrindą Lietuvos valstybei.
Pirmasis žymus rytų augštaičių valdovas buvo Algimantas. Apie jį beveik nieko nežinome. Būdamas rytinių sričių valdovu, Algimantas turėjo gintis nuo rusinu antplūdžių. Kitaip sakant, pirmiausia pavojus kilo iš rytų slavų kunigaikščių, o ne iš kryžeivių. Tikriausiai, tai jis sumušė Kievo karvedį Iziaslavą Vasilkaitį ties Gorodecku (Horodecku) 1162 m.1 Algimantas žuvo, “niokodamas Smolenską ir Naugardą su 7,000 kariuomenės”. Faktas, kad Algimantas galėjo vadovauti 7,000 vyrų kariuomenei liudija, kad jo valdžia buvusi galinga.
Jo sūnus buvo Ringaudas (dar rašomas ir Rimgaudas). Kunigaikštis Ringaudas yra neišaiškintas Mindaugo pirmatakas, greičiausiai, jo tėvas. Eiliuotasis Livonijos metraštis kalba apie Mindaugo tėvą, galingą vadą. Nors jo vardo nemini, tačiau galima Ringaudą sutapatinti su Mindaugo tėvu. Lietuvos Metraštis Mindaugo tėvu laiko Ringaudą. Jo vardas įvairiuose metraščio rankraščiuose rašomas: Rinkgivilt, Ringolt, Ryngolt, Rinholt, Ryngold. Motiejus Stryjkovskis Ringaudą vadina pirmuoju didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (“velikij kniaz”).*
Sunku yra nustatyti, kada Ringaudas valdė. Rusų Enciklopedičeskii slovar teigia, kad jis gyveno tarp 1176 ir 1240 m. Tas pats šaltinis konstatuoja, kad Ringaudas įžengęs į sostą 1226 m. ir apjungęs Lietuvą. Tą pačią datą duoda S. Orgelbrando Encyklopedja Powszechna (būtent: “Ryngold, znakomita postač historyczna w dziejach Litvoy XIII w., zjawiająca się okolo 1226 r.”)* Tačiau, šita data netiksli, nes Ringaudo vardas neminimas ryšium su 1219 m. sutartim, ogi šaltiniai aiškiai išvardino jo įpėdinius, Dausprungą ir Mindaugą, lietuvių kunigaikščių tarpe. Greičiausiai, Ringaudas apjungė ir valdė didelę dalį Lietuvos nuo 1176 m. Galimas dalykas, kad jo sostinė, metraščių Voruta, buvo Kernavė, Rytų Augštaitijos širdyje. Mes žinome, kad Rin-
V. RAULINAITIS
KARALIUS RINGAUDAS
gaudas, apjungdamas lietuvių gentis, sukūrė kunigaikštystę kariniais pagrindais.
Ringaudas buvo sumanus karvedys. Prieš jį yra stoję rusinų kunigaikščiai: Kievo Sviatoslavas Vsevolodaitis (1177-94 m.), Vladimiro Levas ir Drucko Dimitras.’5 Kijevo Riurikas Riurikovič pradėjo žygį prieš Ringaudą 1190 m., bet dėl žiemos lietuvių sričių nepasiekęs grįžo. 1193 m. šis rusinu kunigaikštis vėl ketino žygiuoti prieš lietuvius, bet jį sulaikė polovcų pavojus iš rytų. Ringaudas irgi atkirsdavo rusinams. Jo raitininkai apiplėšė Polocko žemes. Jam žygiuose talkininkaudavo ir kiti rytų augštaičių valdovai, Ruškių šeima.
Ringaudas vedė atkaklią kovą ir prieš kalavijuočius, kurie neperseniai buvo įsitvirtinę latvių žemėse. Jisai įsiveržė į Livoniją, bet buvo ordino sumuštas. Sekančiais metais jis paėmė Aizkrauklės (Ašeradeno) tvirtovę prie Dauguvos ir išblaškė kalavijuočių jėgas. Po šito žygio Livonijos ordinas prašė popiežiaus paskelbti kryžiaus karą prieš Ringaudą. 1204 m. gruodžio mėn. Ringaudas, kuriam padėjo žemaičiai ir žiemgaliai, sumušė įsiveržusius kalavijuočius ir jų sąjungininkus rusinus. Ringaudas peržengė Dauguvą ir tiek nuteriojo ordino žemes anapus Dauguvos, kad po to niekas nedrįso pulti Ringaudo valstybės iki pat jo mirties (“S tech po Litvu. nikto ne trevsžil i Ringold’ umer spokoino”),6
Po Ringaudo mirties, jo sūnūs Dausprungas ir Mindaugas buvo palikę dar jauni. Todėl, tuo tarpu, Lietuvoje didesnės persvaros buvo įgijęs Živinbuntas (Živinbudas), kuris tęsė Ringaudo krašto apjungimo darbą.7 Apie Živinbudą
V. RAULINAITIS
DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS ALGIMANTAS
tik tiek žinome, kad jis buvo vyriausias Lietuvos kunigaikštis, kuris pasirašė 1219 m. sutartį su Valuine. Kada Ringaudas mirė ir kada Živinbudas pradėjo valdyti, ligšiolei nepavyko nustatyti.
Iš šitų miglotų istorijos pabirų kokią išvadą galime padaryti? Matome, kad dar prieš 1219 m. Rytų Lietuvoje susidarė kunigaikštystė, kuri jei tiesiog nevaldė, tai bent žemaičiams, augštaičiams ir jotvingiams vadovavo žygiuose prieš rusinus ir kalavijuočius. Šita kunigaikštystė turėjo sostinę Vorutoje, kurią vėliau paveldėjo Mindaugas. Tada jau būta karingų valdovų, kurie turėjo įtakos ir į kitus lietuvius kunigaikščius. Dar prieš Mindaugą, Lietuvos vienytojų tarpe galima išvardinti Algimantą, Ringaudą, Živinbudą ir Dausprungą. Kitaip sakant, galima nukelti Lietuvos valstybės kūrimąsi bent penkiasdešimt metų prieš 1219 m. 1. “Vien Iziaslavas, Vasilko sūnus, smogė aštriu kardu lietuvių šalmus — tik neteko senolio Vseslovo šlovės ir pats buvo lietuvių kalavijų nukirstas, po (savo) rausvu skydu, ant kruvinos žolelės, žr. Slovo o polkų Iforeve, eil. 595-610.
2. Maciej Stryjkowski, Kronika Polska, Litewska, žmodzka, I Warszawa, 1846), pp. 251-53.
3. “Ringold’ Al’gimundovič, “Enciklopedičeskii slovar, Tom XXVI A (Sankt Peterburg, 1899).
4. “Ryngold”, S. Orgelbrand, Encyklopedija Pow-szechna, Tom XIII (Warszawa, 1902), psl. 191.
5. Zenonas Ivinskis, “Ringaudas”, Lietuvių Enciklopedija, XXV (Houstonas, 1961), pp. 308-309.
6. “Ringold’ Al’gimundovič”, Enciklopedičeskii slovar.
7. Henryk Paszkiewicz, Jagielonowe a Moskwa I (Warszawa, 1933); Henryk Paszkiewicz, Origins of Russia (London, 1954), psl. 196.
