BIRŽELIO PRASMĖ LIETUVIUI

Emilija Čekienė

Ne kariuomenės dydis ir ne ginklų šaunumas, bet kovojančiųjų dvasia iškovoja pergales.    J.G. Fichte

Birželio mėnuo, kai žydėjo, žaliavo visa Lietuva, jau niekuomet neišdils iš mūsų tautos istorijos, kurion jis pakartotinai įrašytas Lietuvos sūnų ir dukterų krauju.

Per eilę metų jautriai minėdavom vieną birželio 14-tos dienos naktį, prieš 20-tį metų su viršum, raudonojo pavergėjo pradėtas vykdyti masines žmonių deportacijas. Kai per pora dienų ir naktų buvo sukimšta į gyvulinius vagonus daugiau kaip 30,000 ramių, nekaltų Lietuvos žmonių, į kurių pagalbos šauksmą, kūdikių klyksmą atsakydavo tik žiaurių sargybinių šūvių salvės. Ruošdavom masinius minėjimus tremtyje, o vėliau čia pastoviai įsikūrę, nes bendras skausmas, bendra nelaimė suartina žmones, o juk daugelis iš mūsų dar ir šiandien tebesinešioja giliai širdyje paslėptą anų baisiųjų birželio įvykių žaizdą, netekęs mylimos žmonos, vyro, vaikų, mylimosios ar sužadėtinio.

Jei tie įvykiai yra nepamirštami kiekvienam lietuviui, nežiūrint, kuriam krašte jis begyventų, tai itin skaudžius prisiminimus birželio mėnuo paliko lietuviui kariui, kuriam likimas lėmė būti gyvu liudininku tų tragiškų įvykių ir pajusti išdidaus kario bejėgiškumą pasipriešinti prieš nepalyginamai didesnį savo gimtojo krašto pavergėją, matyti žudomus, kankinamus savo senukus tėvus, vaikus ir bejėgias moteris, negalint jų apginti, tačiau žinant, kad jie visada į jį žiūrėjo su dideliu pasitikėjimu ir viltimi.

Skaityti daugiau: BIRŽELIO PRASMĖ LIETUVIUI

PASKUTINIS PASIMATYMAS

Dieve mano, kokia liūdna žinia. Įbėgus per duris Alė padavė man laišką, kurį rado prie durų atviroj kašelėj, o pati iškėlus rankas šaukia, rėkia: “Prakeikti bolševikai, nuplėšė antpečius ir šiandien išvežė į Sibirą mano vyrą”. Ji kukčiodama, nesuvaldomai verkia...

Bet, štai, mano laiškas nuo vyro iš Lukiškių kalėjimo jo paties ranka rašytas, kurį saugoju kaip šventą relikviją, užsilikusią iš mūsų dar netolimos praeities:

“Miela Jady,

Mano byla jau išspręsta, tai leista yra pasimatyti. Ateik greitu laiku pasimatyti ir atnešk man šiuos daiktus į Lukiškių kalėjimą: odinę kurtką su įsegamu pamušalu ir apikakle, kokią nors seną antklodę, mažą pagalvėlę su 2 užvalkaliukais, 2 marškinius su prisiūtomis apikaklėmis ir įsiųtomis sagomis, kariškas trumpas, (į batus) kelnes(toliau seka septyni žodžiai išbraukti, matomai neleidžiami). .. arba mano šaliką ir mažą vaikų ir savo fotografiją. Be to, jeigu galėsi, tai nupirk ir man atnešk brezentinį kelionės krepšį, ar nedidelį čemodaniuką, kepurę (geriausai tokią vilnietišką) ir termosą (antraeilis dalykas), 1 kg. rūkytų lašinių ir 1 kg. sausos dešros. Atsiųstieji veltiniai man permaži; nešioju batus 42% Nr. Daiktus pirk tik tuo atveju, jeigu tai nesudarytų šeimai sunkumo. Į pasimatymą atsivesk ir vaikučius. Siųsdamas jums širdingiausius linkėjimus laukiu pasimatymo. Jūsų Juozas. 1941.III.18. V.S.D. Kalėjimas. P.S. Esančius pas mane vasarinį ir žieminį paltą grąžinsiu tau, nes kelionėje jie nebus man reikalingi.”

Mudviejų ašaros aptemdė ir dangų ir žemę ir nematėm saulės. Verkdamos išėjom, supirkom laiške nurodytus daiktus ir pavakare aš su vaikais nuėjau prie Lukiškių kalėjimo.

Skaityti daugiau: PASKUTINIS PASIMATYMAS

Ramovės suvažiavimas - dokumentai

Ramovėnai ir birutinlnkės padeda vainikus ant žuvusių dėl Lietuvos Laisvės paminklo.

Ramovėnai ir birutininkės — suvažiavimo dalyviai, prie paminklo

LIETUVIŲVETERANŲ SĄJUNGOS "RAMOVĖ” IRLIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIU ŠEIMŲ MOTERŲ DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMO,
Įvykstančio 1962 Maironio metais gegužės 26 d.,

ŽUVUSIŲJŲ IR MIRUSIŲJŲ DĖL LIETUVOS LAISVĖS PAGERBIMO TVARKA

1    Pagerbimas įvyksta prie paminklo Jaunimo Centro sodelyje 10 val. ryto.

Pagerbimo ceremonijoms vadovauja ramovėnas P. Šeštakauskas, Lietuvos Laisvės Kovą muzėjaus vadovas.

2    Eisena iš Jaunimo namą prie paminklo. Eisenos tvarka: dvasiškija, Ramovės ir Birutininkią c. v-bos, skyrią delegatai su savo vėliavomis, kitą organizaciją atstovai su savo vėliavomis, vainikai ir kiti suvažiavimo dalyviai.

Skaityti daugiau: Ramovės suvažiavimas - dokumentai

GEN. STASIO DIRMANTO, L. V. S. RAMOVĖS PIRMININKO, KALBA IŠKILMINGAME SUVAŽIAVIMO POSĖDYJE

Iškilmingojo posėdžio prezidiumas. Iš k.: S. Statkevičienė, M. Tumienė, S. Oželienė, kun. A. Trakis, vyskupas Vinc. Brizgys, gen. konsulas dr. P. Daužvardis, L. Stasiūnienė, J A V L B pirm. J. Jasaitis, gen. P. Plechavičius, gen. K. Tallat-Kelpša.

Suvažiavimo dalyviai iškilmingojo posėdžio metu, giedant himnus. Iš d.: M. Tumienė, S. Statkevičienė, M. Žilienė, V. Černienė, V. Nagevičienė, S. Oželienė, p. Varnienė, prof. A. Varnas ir J. Šlepetys.

Ekscelencijos, mielas Vyskupe, ir Lietuvos Respublikos Generalini Konsule, mielos viešnios ir gerbiamieji svečiai ir Jūs, šios dienos solenizentai-brangūs broliai, ramovėnai ir, sakysiu, dukros birutininkės.

Šiame gamtos gėrybėmis pertekusiame krašte yra begalė įvairiausių puikių reikalingų ir nereikalingų prabangos dalykų.

Bet dažnai pristinga reikalingiausių, Taip-daugelyje vietų jaučiamas nedateklius gyvybei reikalingo vandens. Didmiesčiuose stoka sveiko gryno oro.

O mums, dar neseniai atvykusiems ir be “pragyvenimo padarymo” dar pasiryžusiems šį tą nudirbti bendruomenei ir tautai — dažniausiai labai pritrūksta nepaskolinamo, nenuperkamo, nepagaminamo, o taip reikalingo ir brangaus — laiko.

Patyrimas rodo, panašiuose suvažiavimuose, seimuose dėl įprastų ceremonijų, komplimentų, mandagumų ir “stiprinimosi” pačiam esminiam suvažiavimo reikalui — darbo posėdžiui — lieka tik laiko nuotrupos.

Dėl tos priežasties ir kad mūsų augštiems svečiams duotume laiko į mus prabilti, mus pamokinti — savo žodyje būsiu kiek galima trumpas.

Kaip L.V. Sąjungos Centro Valdybos pirmininkas privalau atlikti tris būtinus dalykus: pasveikinti, padėkoti ir palinkėti.

Skaityti daugiau: GEN. STASIO DIRMANTO, L. V. S. RAMOVĖS PIRMININKO, KALBA IŠKILMINGAME SUVAŽIAVIMO POSĖDYJE

PRISIMINK RAUDONĄJĮ BIRŽELĮ!

KALPAS UOGINIUS

...“Ant tavo žygių kris prakeikimas-
Mus nepavergsi, šlykštus burlioke,
Atėmei laisvę, bet jos troškimo
Atimt lietuviui tu dar nemoki”...
J. AISTIS

“... Pirmininkaujant respublikos prezidentui, vyriausybė savo posėdyje, birželio 15 d. rytą, nutarė nusilenkti Sovietų Sąjungos vyriausybės reikalavimams, kurie šiąnakt buvo pateikti ultimatyvinėje formoje. Atsakymas turėjo būti duotas šiandieną apie 10 val. Nusileisdama ultimatumui vyriausybė sutiko, kad raudonoji kariuomenė jau šiandieną įžygiuotų Lietuvon, užimtų visus didesnius miestus ir kitas strateginiai svarbias vietas, tokiomis pajėgomis, kad esančių krašte karinių bazių saugumas būtų visiškai garantuotas”...

Taip klaikiai skambėjo 1940 metų birželio mėnesio 15-os dienos Kauno radio stoties dažnai kartojami pranešimai.

Pats mačiau tą dieną apie 5-6 vai. p.p., apdulkėjusią bolševikų tankų kilometrinę vilkstinę, baimingai (nes uždarytomis angomis) ir triukšmingai slinkusią mūsų buv. laik. sostinės Ukmergės plentu į Laisvės Alėją. Ties Utenos gatve ir kitur, lyg stabo ištikti, išblyškusiais veidais ir tylūs stoviniavo Žaliakalnio gyventojai. Nevienam iš nuostabos ir tylaus blogio nuojautos skausmo buvo nusvirusi galva ir skruostais riedėjo karčios juodo liūdesio ašaros. Buvo girdimi skausmingi atodūsiai ir dejonės: “Nebėra mūsų Lietuvos, burliokas vėl ją užgrobė.”

Kruvinojo birželio pasiuntiniai:    J.Paleckis 1939 m. pabaigoje atvyksta į Ukmergę mitinguoti.

V. Augustino nuotr.

Skaityti daugiau: PRISIMINK RAUDONĄJĮ BIRŽELĮ!

Subkategorijos