Tremties trimitas

Redaguoja Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

ĮŽANGOS VIETOJE

“Tremties Trimitui” pirmą kartą pasirodant N. Metų angoje, vietoje įžangos jį pradedame paskutiniuoju a. a. Vlado Putvinskio-Putvio N. M. sveikinimu šauliams. Su neramia, bet Tėvynės meile plakančia širdimi žvelgdami į nežinomus tolius, visi kaip vienas vadovaukimės mūsų Įkūrėjo mums paliktuoju darbo ir kovos testamentu — šauliška ideologija bei principais!

Vladas PutvinskisPutvys (1873-1929)

Lietuvos šaulių Sąjungos įkūrėjas

BRANGŪS BROLIAI IR SESERYS!

Štai mes ir vėl stabteliame Naujųjų Metų angoje.

Tenebūnie mums kiekvieni nauji metai, kaip karolių naujai įverta akutė, bet tebūnie, kaip naujas laiptų laipsnis aukštyn.

Vis aukštyn. Rangiai, valingai aukštyn!

Šauliai, aš nelinkiu jums, kad šiais naujais metais sunkumai ir vargai gautų galą, aš nelinkiu jums taipgi, kad ateitų nei iš šio nei iš to laimingi laikai.

Bet užtat aš linkiu jums, kad jūs patys sunkumams ir vargams suduotumėt smūgį, aš linkiu jums, kad patys užkariautumėt laimę, kad bendru darbu, rangioje drausmingoje brolių sutartinėje kurtumėt šviesią ateitį mūsų tėvynei. Čia jau rasim ir asmens labo gausiausią šaltinį.

Visi mes broliai, ir seni ir jauni, sveiki ir ligony s (man šiuo tarpu tenka būti tarp paskutiniųjų), raginkim kits kitą, padėkim viens kitam, palaikykim tautos pasitikėjimą ir savo jėgomis ir gerais siekimais.

Nes, išties, mūsų tautos ir mūsų pačių jėgos ir galios yra didelės, bet jos neveikia iki jų nesukels pasitikėjimas ir siekti pasiryžusi valia.

O tikėti, ryžtis ir siekti sunku yra, nes dar nepamiršę esame dejuoti,dar nepakankamai išdrįsę viltis pradžios pasisekimais.

Taigi, broliškai padėkim viens kitam palaikyti dvasią, nes joje yra pasisekimo vyriausia sąlyga.

Kaunas,

Raudonojo Kryžiaus ligoninė,

1928 m. XII mėn.

KELIOS VLADO PUTVIO MINTYS APIE LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGĄ

Laiminga tauta, kuri turi savo valios aukurą; kol jis dega, tauta nežus sunkiausioj vergovėj, baisiausioj audroj, neištvirks, nesubirs praturtėjus, pasiekus galios ir laisvės.

Šaulių Sąjungos uždavinys eiti tuo keliu, kad taptų tautos valios šventykla, kuri turės aukurą kiekvienam būryje, visoj lietuvių žemėj.

*

Būkime tautos kariuomenė. Būkime tautos kariuomenė greta valstybės armijos. Būkime su ja plačiausiai tą žodi suprasdami, ne vien tiktai ginkluotos kovos lauke, kur armijos vadovybėje sudarysime vieną, bet ir visur ten, kur tautos ateities kuriamoji valia ir darbas reikalaus paramos, sargybos, visur, kur tautos dvasia reikalaus pagalbos, visur, kur mūsų tautos teisės reikalaus gynėjų.

Skaityti daugiau: Tremties trimitas

Kariai ir jaunimas

MŪSŲ ŠEIMOJE

Nuo 1956 m. “KARY?" bus siuntinėjamas nemokamai visoms jaunimo or-joms, kurios turi savo svetaines, buklus, skaitykiėles ar pan. šiuo reikalu rašyti R. KEZIUI, 100 Cook St., Brooklyn 6, N. Y.

LSB Vadija paskelbė gruodžio mėnesį Kalėdų Gerojo Darbelio mėnesiu. Visi skautai nors ir mažute auka prisideda prie Vokietijoje likusių skautų šalpos.

Lapkričio 19 d. New Yorko skautai ir skautės šventė savo būklo atidarymo ir “Tauro” tunto krikštynas Garbės Svečių tarpe buvo ir ateitininkų, Korp! Vytis, santariečių ir šviesiečių skyrių pirmininkai.

Lapkričio 25—26 dienomis Clevelande įvyko visuotinis Liet. Stud. S-gos suvažiavimas. Svarbiausi suvažiavimo darbotvarkės punktai: statuto — rinkiminių taisyklių svarstymas, metraščio reikalai, alumnų organizavimas, skyrių pranešimai, meno ir literatūros vakaras.

Vyriausios Skautininkės Žodis Skautėms

Mielosios Sesės,

Minint taip brangią Lietuvos Skautų S-gos 37 m. sukaktį, sveikinu Jus visas ir kviečiu prisiminti ir susikaupimu pagerbti tuos kilnius, Lietuvos skautijos istorijoje auksu įrašytus vardus, mūsų sesių ir brolių, kurie dirbo ,kūrė ir aukojosi, kad gražusis skautybės idealas suklestėtų mūsų tėvynėje.

Šiandien gi atsiradus mums svečiose šalyse ir atkūrus skautiškus vienetus, ir ryžtantis išlaikyti organizacijos tęstinumą, vienybė yra labiau reikalinga negu bet kada. Neužmirškime, kad čia dirbame ne tik skautybei, bet ir lietuvybei išlaikyti. Šitie idealai tokie dideli ir tokie brangūs, kad prieš juos turi nublukti kiekvienas asmeniškumas, kiekviena nesantaika, kiekvienas nesklandumas.

Kada nesantaikos dvasia įsimaišo į mūsų tarpą, prisiminkime, ką pasižadėjome nakties glūdumoje, prie skaisčiai liepsnojančio laužo, kurio šviesa ir dangop skrendančios kibirkštys sujungė mus seseriškais ryšiais ir įpareigoję tiesti kelius gėriui į mūsų tautą ir į visą pasaulį.

Būkime tos mūsų dainose apdainuotos gerosios, nuoširdžiosios brolių seserys ir tėvų dukros, skleidžiančios aplink jaukumą ir meilę. Pateisinkime visuomenės į mus dedamas viltis, statydamos tiltus, kuriais artėtų lietuvis prie lietuvio. Teneranda kelio į skautišką šeimą nesantaika, neapykanta ir nesugyvenimas. Viešpaties palaima telydi Jus visur ir visada.

Budėkime!

Jūsų v. s. O. Zailskienė Vyriausioji Skautininkė

Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas

Karinė spauda

THE AMERICAN LEGION MAGAZINE, spalio men., 1955.

Menas, Kokiam Tikslui? E. J. Pels. Daugelis modernaus meno kūrinių yra tik šlamštas po kuriuo slepiasi dekadencija, iškrypimas ir net revoliuciniai (politiniai) tikslai.

New York Times yra rimtu tonu diskutavęs tokius modernaus meno “kūrinius” kaip baltas lapas įdėtas į rėmus ir pakabintas meno muzėjuje. New Yorko Modernaus Meno Muzėjuje išstatytos baidyklės vaizduojančios Prometėjų autorius yra J. Lipchitz. J. Hirsch, artimas komunistiniam frontui atliko “modernaus meno” kūrinį skirtą Dalias Meno Muzėjui; B. Rosenthal yra atsakingas už šlykščią Nukryžiuotojo statulą, Kuri tik atstumia žiūrovą. A. Refrigier, priklausąs 33 subversyviom organizacijom, už $26,000 pagamino revoliucinio pobūdžio sienų piešinius San Francisco paštui; W. Gropper tokius paveikslus kūrė Wašingtone valdžios lėšomis.

Pablo Picasso, modernistų vyresnysis, kartą pareiškė: “Aš esu komunistas ir mano menas yra komunistiškas”.

Nuo pat savo atsiradimo pradžios modernusis menas buvo revoliucinis, politine prasme, ne atnešantis naują grožį ir meistriškumą, bet apgalvotai nukreipiantis žmogaus sąmonę nuo visko, kas yra gera, gražu ir tikra į bjaurumą, netvarkingą pamišimo viziją, “socialinį protestą”, vartojimą ezoterinių ir okultinių simbolių.

1920 metais Muenchene surengton daadaistų parodon įėjimas buvo tyčia padarytas pro viešą išvietę. Ten jauna, baltai aprengta mergaitė garsiai deklamavo šlykščias ir nepadorias poemas. Modernizmas gimė!

Po 1936 m. surengtos Londone surrealistų parodos, žinomas britų novelistas J. B. Priestley pareiškė: “Surrealistai eina prievartavimo keliu ir vadovaujasi neurotine nesąmone. Jie — tikri dekadentai. Už jų galima pastebėti vis gilėjančios barbarizmo sutemos, kurios gali aptemdinti dangų tiek, kad žmonija atsidurs vėl kitoje ilgoje naktyje”. Tie “menininkai”, norintįs užtraukti žmonijai tą “ilgą naktį”, yra:

J. T. Baargeld, dadaizmo steigėjas, jis yra padėjęs įsteigti ir Reino krašto komunistų partiją;

Filipo T. Marinetti, futuristų steigėjas, Musolinio draugas. Kai fašistai paėmė valdžią, Marinetti pareiškė: “Žmogus neturi daugiau reikšmės už akmenį”;

V. Kandinskis, ekspresionistų vadas, gimęs Rusijoj, studijavęs Vokietijoje. 1914 m. jis grįžo Rusijon, buvo Trockio draugas ir Maskvos Vaizduojančio Meno Muzėjaus direktorius. Lenino nuomone Kandinskio neurotinis ir dekadentinis menas tiko geriau užsieniui kaip bolševikinei Rusijai ir jis jį išvijo Vokietijon, griauti senosios vakarų kultūros. Iš ten, kairiojo sparno veikėja Brooklyne, Katarina Dreier jį atsigabeno Amerikon, kur tas bolševikų komisaras pasidarė “modernaus meno” apaštalas ir organizavo Modernaus Meno Muzėjų New Yorke.

Skaityti daugiau: Karinė spauda

Karinės žinios

J. A. VALSTYBĖS

Dabartinis marinų (Marine Corps — jūrų pėstininkai) viršininkas gen. L. Shepherd išeina atsargom Jo vieton skiriamas gen. R. Pate. Jis į marinus įstojo 1921 m. tiesiai iš Virginijos Karinio Instituto. II P. Karo pradžioje jis buvo majoras. Dalyvavo Ramiojo vandenyno kariniuose veiksmuose. Korėjos karo pabaigoje vadovavo marinų pirmajai divizijai.

J. A. Valstybių nuostoliai žmonėmis pereito karo metu 1000 kovotojų per dieną:

Ramiojo Vandenyno karo teatre

Europos karo teatre

Žuvusių

1.78

0.33

Sužeistų

5.50

1.74

Dingusių be žinios

0.17

0.06

 

7.45

2.16

KANADA

Kanada turi gerą prieštankinį beatatrankinį ginklą (bazuką), vad. Heller. Jo sviedinys turi du užtaisus. Vienas stumia patį sviedinį jo lėkimo metu (raketos principas), antrasis sunaikina taikinį.

Sviedinys yra 26.5 colių ilgio ir sveria 8.5 svaro. Pats ginklas svaidytojas yra 54 colių ilgio, sveria 32 svarus; jį neša vienas kovotojas. šaunama nuo peties. Sviedinio pradžios greitis 710 pėdų (215 m) į sek., pramuša stiprius šarvus: betkur kliudytas tankas sunaikinamas karščio, kuris atsiranda sviediniui sprogus.

J. A. Valstybių kariuomenė nori šį ginklą įsivesti, bent panaudoti Heller sviedinio lėkimo principą, nes amerikiečių bazuka yra žymiai silpnesnė. Amerikiečiu bazukos sviedinio pradžios greitis yra tik 340 pėdų (103 m) į sekundę.

J. L.

Skaityti daugiau: Karinės žinios

Kuprinės pabiros

SOVIETIŠKAI APIE ŠYPSENĄ

—    šypsosi kaip Bulganinas ir Chruščiovas prieš kapitalistus.

—    Pasisekė, kaip Kremliui su šypsenomis.

—    Šypsosi Miša, kad įsakė Nikita.

—    Nusišypsojo — su laimikiu namo parjojo.

—    Kai Chruščiovas nusišypsojo, velnias smuiku užgrojo. J. Bn.

BAJORAS IR GRYBAI

Lietuvos sulenkėjęs bajoras išvyko su savo bernu į mišką grybauti. Vienoj vietoj aptiko daugybę baravykų ir jų prisirinko beveik pilną vežimą.

Begrįžtant namo, kitoj vietoj aptiko daugybę lepšių. Bajoras šių grybų nepažino ir klausia berną:

—    Janek, kokie čia grybai?

Bernas Jonas ir šiaip galvojo ir taip, bet niekaip negalėjo atsiminti, kaip lenkiškai vadinasi lepšiai. Kągi, išeitį surado. Sulenkino lietuvišką lepšį, ir tiek.

—    “Lepšyj!” — atsakė bajorui. O lenkiškas “lepszyj” — lietuviškai bus ‘“geresnis”.

Nudžiugo bajoras, suradęs geresnių grybų, ir įsakė bernui:

—    Janek, barawyki z bryki, a liepszyj do bryki! (Jonai, baravykus iš vežimo, o lepšius į vežimą).

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

Daugiau įrašų...

  1. Karys 1956m. Nr.2-3 - Turinys, metrika
  2. Poezija
  3. AR LIETUVA YRA VADUOJAMA?
  4. II - JĄ KARO MOKYKLOS LAIDĄ PRISIMINUS

Subkategorijos