Vytautas Germanas, šiuo metu atliekąs karinę tarnybą Ft. Bennings, Ga., buvo pakeltas į SP-3 laipsnį, lygų korporalui, išskyrus didesnes vadovavimo teises. Baigęs karinę prievolę Vytautas planuoja grįžti Illinois, Urbana universitetant baigti architektūros studijų.
Vasario šešioliktosios Gimnazijos namams aukojo, be kitų, ir šie LS “Ramovės” Chicagos skyriaus nariai: J. Tumas, M. Rėklaitis, K. Dabulevičius, J. Gradinskas ir A. Rėklaitis — visi po $5.00. Šią vasarą tam reikalui skyrius iš viso suaukojo 178.00 dolerius.
Pulk. Kazys Grinius atsiuntė visą šimtą dolerių. Dr. Kazio Griniaus Komitetui. Šis komitetas, kaip žinote, išleis Dr. Kazio Griniaus, pulkininko tėvo, atsiminimus.
Edvardas Šlakaitis, atliekąs karinę tarnybą JAV aviacijoje, šiuo metu atvykęs ilgesnių atostogų Chicagon, rugsėjo 3 d. susituokė su Jadvyga Mockute šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje. Jungtuvės įvyko 4 val. popiet, kurių metu giedojo Chicagos Lietuvių Vyrų choras. Jaunasis, prieš išvykdamas karinėn tarnybon, dainavo šiame chore, o sugrįžęs vėl žada aktyviai įsijungti.
RADIO APARATAIS GAUDO ŽINIAS IŽ UŽSIENIO
Atėjusios aplinkiniais keliais žinios rodo, jog partizanų veikla Lietuvoje nėra išnaikinta. Tam tikrais protarpiais jie pasirodo jei ne vienoje, tai kitoje apylinkėje įspėdami žmonių kankintojus, nuginkluodami “saugumo” agentus arba pasigaudami žiaurų slaptos policijos viršilą. Jie nepraleidžia progos aptuštinti ir sovietiškus maisto sandėlius.
Prie tų “miško brolių” nuolat prisideda nenorintieji stoti į Raudonąją armiją. Pasitaiko, jog prie jų prisideda ir dezertyras iš sovietiškos kariuomenės. Partizanai turi radio aparatų ir klausosi pranešimų iš užsienio. Svarbesnes žinias jie paskleidžia ir apylinkės gyventojams.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
THE AMERICAN LEGION MAGAZINE, 1955 birželio, liepos ir rugpiūčio men.
Ką GI Bill davė Amerikai,
S. Stavisky. 1944 m. birželio 22 d. Rooseveltas pasirašė GI Bill, padarydamas ji įstatymu. To įstatymo tikslas yra rūpintis visais karo metu tarnavusiais JAV ginkluotose jėgose vyrais ir moterimis.
16 milionų veteranų grįžusių po II Pas. Karo į civilinį gyvenimą gavo paramą, remiantis tuo įstatymu. Veteranų mokymo reikalams buvo išleista 15 bilionų. Tačiau apskaičiuota, kad iki 1970 m. tie išleisti pinigai grįš mokesčių pavidale iš tų pačių veteranų, kurie apmokymo dėka gavo geresnius darbus ir didesnį atlyginimą.
Paskolos įgalino veteranus įsigyti 4 milionus nuosavų namų. Augštesnį mokslą to įstatymo pagalba įgijo 7,800,000 buvusių karių; iš jų 2,200,000 lankė koledžus ir universitetus, 3,500,000 žemesnes mokyklas, kiti buvo mokomi amato ir žemės ūkio.
II Pas. Karui pasibaigus, kai miliona i buvusių karių grižo į civilinius darbus, parama GI Bill teikiama sulaikė galimo milžiniško skaičiaus bedarbių atsiradimą, tuo buvo daug prisidėta išgelbstint Ameriką nuo ekonominės krizės.
Stebuklas greta geležinės uždangos,W. A. Tompkins. JAV okupacinis 24 Constabulary Squadron 1951 metais stovėjo Bad Hersfelde, Hesse provincijoje, prie pat Geležinės Uždangos. Iš kariuomenės vadovvbės buvo gautas įsakymas, jog draudimas draugauti su Vokietijos gyventojais yra panaikintas ir amerikiečiai kariai net skatinami užmegsti kuo draugiškesnius santykius su civiliniais gyventojais. Buvo norima užkirsti kelia komunistų įtakai, kurios dėka vokiečių tame vis dažniau pasigirsdavo šūkiai “Janki eik namo”!
24 eskadrono kariai savo tarpe ir kituose daliniuose surengė loteriją, kad sutelktų didesnę sumą pinigų, kuria būtų galima sušelpti vokiečių našlaičius. Per trumpą laiką loterija davė virš 18,000 dol. pelno.
Skaityti daugiau: Karinė spauda
Amerikos Karių — Veteranų Organizacijos
Amerikoje gyvenantieji kariai — veteranai yra susibūrę į įvairias veteranų organizacijas ar vienetus. Iš Nepriklausomos Lietuvos atvykusieji veteranai yra apjungti Lietuvių Sąjungos “Ramove”, dalis čia gimusių lietuvių veteranų priklauso Amerikos Lietuvių Legionui, bet dauguma jų yra Amerikos Legiono (American Legion) eilėse, ši organizacija yra visų Amerikoje gyvenančių tautų ir jos atskiruose vienetuose, postuose telkiasi didelė 3 milionų narių šeima.
Trumpai sustojant ties pačiu Amerikos Legionu, tenka pažymėti, jog jis yra įsteigtas Paryžiuje 1919 metais, Pirmojo Pasaulinio Karo veteranų. Jam gali priklausyti kiekvienas JAV karinėse pajėgose abiejų Pasaulinių karų ir Korėjos karo metu tarnavęs karys ir iš ten atleistas su garbingu pažymėjimu. Taip pat verta paminėti, jog Amerikos Legionas nėra politinė ar sektino organizacija, nors ji ir yra savo programoje nužymėjusi griežtą kovą prieš komunistus ir jų propagandą.
Pirmoje eilėje Amerikos Legionas rūpinasi visų nedarbingų veteranų globa ir taip pat visiems reikalingiems darbo suradimo reikalu. Jis yra daug prisidėjęs, kad būtų pravestas įstatymas: G. I.
Bill of Rights, Public Law 550, kuriuo yra užtikrinta Korėjos karo veteranams parama moksle, perkant namus ar įmonę ir kt.
Iš viso Amerikoje esančių 17,400 postų, du esantys Chicagoje, Dariaus — Girėno ir Don Varno postai yra lietuvių rankose. Don Varno postas yra 95% lietuviškas ir apie pusę jo narių (virš 70) sudaro naujai atvykę lietuviai, šitie vvrai atlikę pareigą naujam kraštui ir supratę reikalo svarbą įsijungė į Amerikos Legiono lietuvišką postą ir ten veikliai dirba.
Senųjų ir naujųjų lietuvių suburtomis jėgomis Don Varno postas per metus laiko pasidarė žinomas lietuvių ir amerikiečių tarpe. Jis daug prisidėjo piketuojant Molotovą Chicagoje, tada posto vardas nuskambėjo per visą Ameriką. Kitų 40 postų tarpe jis laimėjo I vietą narių verbavimo vajuje ir už tai gavo gražią dovaną. J jo rengiamas įvairias lietuviškas pramogas yra kviečiama visa visuomenė.
Atrodo, jog Amerikos Legiono eilėse esantys lietuvių postai daug pasitarnauja lietuvybei ir už tai turėtų gauti visų lietuvių paramą.
Edv. Šulaitis
Skaityti daugiau: Veteranų veikla, Laiškai ir mintys
Ona Šaulyte-Urbonienė
MIRĖ ONA URBONIENĖ
Daugiau kaip prieš metus buvusio ilgamečio “Kario” redaktoriaus kpt. Simo Urbono šeimą ištiko skaudi nelaimė — sunkiai susirgo jo žmona, o keturių vaikų motina Ona Šaulytė-Urbonienė. Iš ligos patalo nebepakilo ir š.m. liepos 15 d. mirė.
Mirtis ją pakirto dar tik žmogaus pusamžyje, vos 47 metų amžiaus sulaukus. Ji gimė 1908 m. gegužės 21 d. Radviliškio mieste, Šiaulių aps.
Ona Urbonienė mokėsi Radviliškio Vidurinėje Mokykloje ir Kaune “Aušros” gimnazijoje. Mokyklų suolus apleidusi, stojo dirbti į Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo Mokyklą, mokymo dalį, mašininke.
Ona mylėjo dainą ir toji sritis ją traukė. Iki vedybų visą laiką ji dalyvavo muziko Martinonio vadovaujamame Lietuvos Šiaulių Sąjungos chore. Lietuvių choruose dalyvavo ir tremties metu Vokietijoje ir čia JAV. Be to, tremtyje dalyvavo ir lietuviškuose vaidybos rateliuose.
Ir mūsų spaudos srityje Ona Urbonienė yra pridėjusi savo darbščiąją ranką. Vokietijoje, Schwein-furto lietuvių stovykloje, ji visą laiką dirbo savaitraščio “Tėviškės Garsas” redakcijos štabe, vyriausiosios mašininkės pareigose. Jos vyras S. Urbonas yra parašęs ir išleidęs keletą knygų. Ona ir čia vyrui aktingai talkininkavo. Mašinėle perrašydavo Lietuvoje ir tremtyje spaudai ruošiamą medžiagą — knygoms bei laikraščiams.
Skaityti daugiau: Kronika
IR ŽVIRBLIAI BĖGS Į VAKARUS
Vienas Ukrainos čekistas, dar tik pradedant Ukrainoje įvesti kolchozus, areštavo ir ištrėmė keletą ūkininkų už žvirblių naikinimą. Prikišęs revolverį prie vieno tremiamojo pasmakrės, autoritetingai pagrūmojo:
— Žvirbliai yra komunistinės statybos talkininkai. Jie naikina buožių derlius. Kas naikina žvirblius, tas yra liaudies priešas ir turi būti sunaikinamas.
Pasikeitė laikai, pasikeitė iržvirblių auksinės dienos. Paskutinėmis dienomis teko skaityti spaudoje, kad Rytų Vokietijos bolševikinė valdžia įsakė savo raudoniesiems milicininkams šaudyti žvirblius, nes jie esą dideli liaudies priešai. Bolševikų apskaičiavimu, kiekvienas žvirblis per metus sulesa 7—10 svarų sovietinių grūdų.
Nebelikus buožių, atėjo vargo dienos ir žvirbleliams. Turbūt, greit skaitysime spaudoje, kad ir žvirbliai pradėjo bėgti į Vakarus.
VISI JO BIJO
— Na, ir šalta šiandien, drauge Justai! Vos nesustipau, kol atėjau, — vieną šaltą dieną, trindamas rankas, nusiskundė Gedvilą.
— Užsičiaupk greičiau, draugas, kol dar Sniečkus neišgirdo, — sudraudė Justas Paleckis. — Jis pagalvos, kad tu pasiilgai mano parvežtosios Stalino saulės ir esi nepatenkintas Chruščiovo politika.
R. P.
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
