Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

DAINAVOS SŪNUS — ARMIJOS KREPŠINIO ŽVAIGŽDĖ

Army Hoopster — Al. Jurgelevicz, son of Mr. and Mrs. Frank Jurgelevicz of 517 Lawrence street, Lowell, is currently a member of the basketball team representing Company L of the First Infantry Division’s 18th regiment in Germany. He entered the army last March and has been in Germany since September. — U. S. Army Photo. Daugelis lietuvių, perskaitę šią žinutę, pamanė, kad kalbama apie slavą. Bet taip nėra. Jis yra Dainavos sūnus — alytiškis Algirdas Jurgelevičius. Iš Dillingeno lietuvių stovyklos 1949 metais atvykęs į Ameriką ir apsigyvenęs Lowell. Kad ir silpnai mokėdamas anglų kalbą, vietinės lietuvaitės skatinamas, dieną lanko statybos mokyklą, gi naktimis dirba. Po keturių metų vargo, 1953 metais jis ją baigia pirmuoju mokiniu. Sekančių metų pradžioje jis pašaukiamas atlikti karinę prievolę. Algirdas pasirenka pėstininkus, nes ten trumpiausias tarnybos laikas. Jeigu kariuomenė nepakeisianti jo nusistatymo, jis rengiasi studijuoti architektūrą. Tolimesnei tarnybai perkeltas į Vakarų Vokietiją, įstojo į L kuopos krepšinio — komandą, kuri1954 m. karių krepšinio pirmenybėse be pralaimėjimų iškovojo pirmą vietą. Jis kaip geriausias krepšininkas — tapo armijos pasididžiavimas. Kalėdoms paėmęs atostogų, atvyko į Memmingeną pas mamytę valgyti kūčių. Devynius metus jis jas valgė be jos. Mat, pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, ji buvo patalpinta į sanatoriją, nes sunkiai sirgo. Dėl ligos ji negalėjo emigruoti ir liko Vokietijoje. Tik dešimtas kūčias jis vėl valgė pas savo mylimą mamytę. Bet jau nekaip “dipukas”, tik kaip gabus ir drausmingas Amerikos armijos karys, po 7 mėnesių tarnybos pakeltas į grandinio laipsnį.

Sėkmės tau gabus Algimanto palikuoni.    Buvęs Ulonas.

Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

MŪSŲ MIRUSIEJI

A. A. ALGIMANTAS NAVIKĖNAS

š. m. vasario 19 d. prie Zweibruckeno (Vakarų Vokietijoje), valdydamas sprausminį lėktuvą, žuvo Kanados karo aviacijos lietuvis lakūnas Algimantas Navikėnas. Jo lėktuvas pratimų metu susidūrė ore su kitu Kanados sprausminiu lėktuvu. Abiejų lėktuvų lakūnai žuvo.

Algimantas Navikėnas gimęs 1928 m. sausio 18 d. Lietuvoje, Mažeikiuose. Gimnaziją pradėjo lankyti dar Lietuvoje, o baigė Vokietijoje, Kasselyje. Dar kurį laiką Vokietijoje, Karlsruhe, studijavo architektūrą.

1948 m. su tėvais atvyko į Kanadą ir apsigyveno Montrealyje. Rosemunte. Iš pradžių drauge su tėvu dirbo fabrike. Paskui įstojo į Kanados karo aviaciją ir joje ištarnavęs pusantrų metų, buvo perkeltas į Kanados aviacijos dalinį Prancūzijoje.

Algimantas Navikėnas ir karo metu Lietuvoje, Vilniuje, yra tarnavęs Lietuvių savisaugos daliniuose. Karinė tarnyba jį traukė, nes augo karių šeimoje. Jo tėvas buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ir 1920 m. baigęs Karo Mokyklą.

Algimantas Navikėnas palaidotas Prancūzijoje, Choloy, tarp Metz ir Nancy.

A. A. Antanas Struckus, gyv. Wilkes-Barre Township, mirė sausio 27 d. naktį. Palaidotas sausio 31 iš švč. Trejybės bažnyčios parapijos kapinėse, Bear Creek. Velionis buvo antrojo pasaulinio karo veteranas.

 

Kuprinės pabiros

POLITRUKAS IR JO ŽVAIGŽDĖ

Viename dalinyje, Liaudies kariuomenės laikais, buvo šaunus kareivis Bikneris, sugebąs visad gražiai išsisukti iš keisčiausių aplinkybių. Kareiviai ėmė skųstis politrukui, kad rusiškos žvaigždės dingsta iš kepurių. Būrys, kuriame buvo Bikneris, panašių skundų niekad neturėdavo, nes žvaigždžių dideli pertekliai būdavo jo kišenėje.

Kartą per užsiėmimus politrukas pastebėjo vieną kareivį be žvaigždės. Nujausdamas, kad tai bus Biknerio darbas, priėjęs paprašė jo kepurės, išėmė žvaigždę, padavė anam kareiviui, sakydamas:

—    Bikneris kitą pasivogs.

—    Gerai, — įsižeidęs atkirto Bikneris, — pavogsiu tiesiai iš jūsų, tovarišč politruk.

Rusas, išgirdęs tokius žodžius, ėmė kvatotis.

—    Ladno! Jei tu pavogsi, žinai ką gausi?

—    Daboklės.

—    Ne velnio! Tu gausi tris paras į miestą. Jei pagausiu, šūnie, dvigubai tiek sėdėsi. Na, bandyk!

—    Duok bent parą laiko, tovarišč ...

Politrukas maloniai sutiko. Dabar jis pasidarė toks atsargus, arčiau dviejų žingsnių prie kareivio neprieis, Biknerio iš tolo lenksis. Nakčiai dar pasikeitė su kitu įguloje budėti — žūt būt, Biknerį turi suraityti.

Visą pusnaktį politruko nebuvo kareivinėse. Bikneris susirūpino. Pagaliau susišnibždėjo su kuopos budėtoju ir nuėjo miegoti. Prieš kuopai keliant Bikneris nuėjo į prausyklą.

Kuopos budėtojas sušvilpė kuopai kelti prie pat raštinės durų. Politrukas, vėlai grįžęs ir nuvargęs nuo įtempto galvojimo apie žvaigždę, buvo prisnūdęs. Staiga pažadintas šoko pro duris. Čia kažkaip užkliuvo kepurė, krito nuo galvos ir nuriedėjo koridoriumi.

Kareivis tik baltiniuose, grįžtąs iš prausyklos, kepurę paėmė, delnu nuvalė dulkes ir padavė politrukui tokiu rūpestingumu ir spėrumu, kad anas nespėjo apie klastą nė pagalvoti.

Kuopa skubiai rikiavosi patikrinimui. Nelaimei, kipšas užnešė, anot politruko, patį pulkininką.

Pulkininkas staiga suraukė kaktą ir kad suriks rusiškai

—    Tovarišč politruk! Kur tavo žvaigždė?

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

VETERANŲ VEIKLA

BALTIMORĖ

Baltimorės Ramovės skyrius Kariuomenės Šventės minėjimus, paprastai, sujungia su rimtais ir vertingais mūsų geriausių solistų koncertais. Ir 1954 metais čia koncertavo solistas Stasys Baranauskas. Koncertu ir minėjimu susidomėjimas buvo didelis. Klausytojų tarpe buvo matyti skaitlingas Washing-tono lietuvių būrys. Jų tarpe, p. J. Tūbelienė, prof. Pakštas, Dr. K. Jurgėla, inž. P. Labanauskas, plk. Tautvilą ir kiti.

Atsilankiusiems solisto išpildyta programa paliko gražaus ir didingo įspūdžio.

Baltimores Radio Valandėlės vedėjų dėka, solisto S. Baranausko balsas radio bangomis ir dabar bent kartą per mėnesį skamba baltimoriečiams. Mat koncerto metu išpildyti dalykai buvo užrašyti juostoje.

S. Baranauskas apie koncertą savo laiške Ramovės sk. pirmininkui plk. ltn. M. Karašai taip rašo: “Kiekvienas koncertas man teikia daug vidinio atpildo, nemažiau jo pasisėmiau ir būdamas Baltimorėje... Man labai malonu, kad mūsų buvęs ir esamas elitas — karininkėj a, organizuoja rimtus koncertus ir juos gerai praveda... Aš šventai tikiu, kad ir vėl laisvos Lietuvos laukuose suskambės lietuvio kario daina, sužydės sodai, o jei reikės, prabils ir mirtį nešantys ginklai..

Vasario 5 d. Ramovės skyrius surengė kitą trumpą ir kuklų vietos jaunųjų dainininkų koncertą. Programą išpildė vietos Peabody Konservatorijos parengiamojo skyriaus studentai ir dramos studijos absolventas. Tai gražusis jaunimas, nei vienas iš jų dar nepasiekęs 20 metų.

Rimas Česonis, baigęs Dramos Studiją išpildė du monologu. Pirmąjį iš Vinco Krėvės “Šarūno“, Mindaugio monologą, kurį pasakė su įsijautimu ir išgyvenimu. Iš Shakespeare “Karaliaus Ričardo”, karaliaus monologą išpildė atatinkamai nusigrimavęs. Puikiai pavaizdavo sukrypusio ir moraliai susmukusio karaliaus tipą.

Skaityti daugiau: VETERANŲ VEIKLA

Karys 4 1955 m. Turinys, metrika

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Ameri kos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 4 (1309) BALANDIS — APRIL 1955

  T U R I N Y S

T. Žiūraitis, O. P., — Karys Velykų Rytą 97

Dr. V. Sruogienė, — Jonas Karolis Katkevičius 99

Plk. O. Urbonas, — Artilerija Antrojo Pas. Karo metu  104

V. Jonikas, — Viktoras Rumbutis—Savanorio sūnus 107

Posmai apie nerimą, — eilėraščiai  111

V. Maželis, — Pavasarėjant Hudsono Pakrantėse, nuotr.  112

H. Sienkievičius, — Kryžiuočiai  113

Kariai ir Jaunimas   118

Karinės žinios  120

Veteranų Veikla  122

Karinė Spauda  124

Kuprinės Pabiros  126

Žurnalo fotografinė kopija PDF: 

Viršelyje: Karys Velykų rytą, dail. V. Raulinaitis.

Skaityti daugiau: Karys 4 1955 m. Turinys, metrika

Daugiau įrašų...

  1. KARYS VELYKŲ RYTĄ
  2. ALELIUJA
  3. JONAS KAROLIS KATKEVIČIUS
  4. ARTILERIJA ANTROJO PASAULINIO KARO METU

Subkategorijos