POSMAI APIE NERIMĄ

Partizanas Žilvinas

ŠAUKSMAS TYLOJE

Šlamėkite, uosiai žaliūkai,
Sustoję sode iš šalių!
Nuo sielvarto lūpos sutruko,
Ir žodžio ištart negaliu ...

Šunelis prieš mėnesį nykų
Užkaukia
graudyn, vis graudyn, 
Bet niekas negirdi: sunyko 
Bekraujė žmonijos širdis . ..

Sutarška laukuos automatai,
Šaltai prasišiepia mirtis.
Tik aklas pasaulis nemato
Ir niekad, gal būt, nematys ...

Vis taip jau kas naktį, naktužę,
Žmoneliai
retyn, vis retyn.
Sudunda kažkur ir nuūžia
Vagonų langai užkalti. . .

Šlamėkite, uosiai žaliūkai,
Sustoję sode iš šalių!
Nuo sielvarto lūpos sutruko
Ir žodžio ištart negaliu.

Skaityti daugiau: POSMAI APIE NERIMĄ

Kariai ir jaunimas

LIETUVIU STUDENTU S-GOS RINKIMAMS ARTĖJANT

Liet. Stud. S-ga šiuo metu apjungia netoli 700 lietuviškos studentijos JAV. Tai gražus akademinio jaunimo būrys. Jos veikla apima platų darbo barą, iš kurių minėtini: anglų kalba leidžiamas biuletenis “Lituanus”, kuris siuntinėjamas žymiausių pasaulio universitetų bibliotekom bei pavieniams asmenims. Biuletenis informuoja kitataučius apie Lietuvos bei lietuvių praeitį ir dabartį; rengiami suvažiavimai ir jų dalyvių vardu siunčiamos peticijos augštiems JAV pareigūnams; savo tarpe rengiamos studijų dienos lietuvybės išlaikymo problemomis; jaunoji inteligentijos karta palaikoma prie lietuviško kamieno. Tai tik dalis darbų, atliekamų šios S-gos ribose. Savaime suprantama, kad ši veikla yra labai reikšminga, ir todėl ji nusipelno rimto visuomenės dėmesio.

Šiems darbams koordinuoti S-gos nariai kiekvienais metais išsirenka centrinius organus, nuo kurių veiklos ir sugebėjimų daugiausia priklauso šios S-gos darbingumas ir atsiekti rezultatai, šiuo metu kaip tik vyksta rinkimai. Kadangi tai yra svarbus momentas mūsų jaunimo gyvenime ir kadangi visuomenė šiais rinkimais rodo nemažo susidomėjimo, žemiau patiekiame kandidatuojančiųjų pavardes.

Į Centrinę Valdybą: (renkami 7) A. Avižienis, R. Babickas, Dg. Bartuškaitė, Dn. Bartuškaitė, A. Barzdukas, J. Bilėnas, A. Dundzila, L. Griškelytė, P. Joga, B. Juodelis, V. Kamantas, J. Karklys, V. Kleiza, R. Mieželis, K. Mikėnas, D. Prikockytė, L. Sabaliūnas, A. Sužiedėlis, V. Valaitis, D. Valančiūtė, V. Va-latkaitis. Į Garbės Teismą: (renkami 3) J. Galminas, K. Keblinskas, A. Kerelis, R. Kezys, T. Naginionis, V. Pileika, L. Trečiokas, E. Vitkus, P. Zaranka. Į Revizijos Komisiją: (renkami 3) A. Bakaitis, I. Banaitytė, I. Čepėnaitė, R. Gaška, R. Kontrimas, A. Vedeckas, E. Vilkas.

Šie rinkimai yra įdomūs tuomi, kad pirmą kartą S-gos istorijoje studentai skautai išeina su savo kandidatų sąrašu. (Rinkiminiai S-gos nuostatai reikalauja sąrašinės sistemos). Kiti du sąrašai yra sudaryti ateitininkų ir Santaros. Reikia tikėti, kad studentai išsirinks darbingą ir pajėgią vadovybę, kuri S-gos veiklą dar labiau plės ir apjungs dar didesnį būrį mokslus einančio lietuviško jaunimo.

Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas

Kryžiuočiai

HENRIKAS SIENKIEVIČIUS

Iš lenkų kalbos verte KAZYS JANKŪNAS

SANTRAUKA IŠ PRAĖJUSIŲ NUMERIŲ:

Mackai su Zbyška bekeliaujant į Krokuvą pakeliui teko susitikti kunigaikštienę Oną Danutę, Kęstučio dukrą. Jos dvariškių tarpe buvo jauna mergelė Danutė. Zbyškai iš pirmo žvilgsnio Danutę pamilus, kunigaikštienė prisaikdino jj jos riteriu. Mackai gi rūpėjo tėviškės Bogdanieco atstatymas, todėl jis mėgino prikalbėti Zbyš-ką vykti su Vytautu į žygį prieš totorius ir įsigyti tėviškės ūkiui reikalingų vergųbelaisvių. Tačiau Zbyška pasirengęs keršyti už Danutės motinos mirtį nori vykti pas jos tėvą, kad dalyvautų žygyje prieš kryžiuočius ir laimėtų Danutei tris plunksnas nuo vokiečio šalmo.

Prisidėję prie kunig. Onos Danutės palydovų, jie kartu užsuko į Tyneco vienuolyną pamaldoms. Pusryčių metu Zbyška susidomėjęs klausėsi kunigaikštienės ir vienuolyno viršininko pasikalbėjimo apie politiką, nes tikėjosi išgirsiąs žinių apie greitai kilsiantį karą su kryžiuočiais. Vienuolyno viršininkas, tarp kitko, pasakė, kad Krokuvon, karaliaus Jogailos įpėdinio gimimo šventei vyksta ir ordino pasiuntinys komtūras Lichtenšteinas. Kunigaikštienė tai išgirdusi pradėjo skųstis:

—    Žmonės pasakoja, — ir, Dieve, duok, kad tai būtų teisybė, — jog netrukus būsiąs didelis karas, kuriame iš vienos pusės būsianti Lenkija su visais savo kaimynais, o iš kitos — visi vokiečiai ir Ordinas. Atrodo, kad apie šį karą kažkokia šventoji pranašavusi...

—    Brigita, — pertraukė mokytas vienuolyno viršininkas, — prieš aštuonerius metus ji buvo paskelbta šventąja. Pamaldusis Petras iš Alvastros ir Motiejus iš Linkoepingo jos pranašystes užrašė. Jose kalbama ir apie įvyksiantį didelį karą.

—    Nesitverdamas džiaugsmu, Zbyška neiškentė nepaklausęs:

—    Ar greit turi būti?

Bet vienuolyno viršininkas ar nenugirdo ar tik apsimetė negirdėjęs tokio klausimo.

Skaityti daugiau: Kryžiuočiai

VELYKŲ DŽIAUGSMAS

Rom. Kezys

Kokia prasminga šventė Velykos! Ir gamtos garbintojas, ir krikščionis, ir ateistas turi daug pagrindo džiaugtis, šios šventės sulaukęs. Štai triumfališkas Kristaus prisikėlimas, o su Jo prisikėlimu supinama visos gyvūnijos ir augmenijos iš miego prisikėlimas; Kristaus kapą pakeičia žydras dangus, taip, kaip mūsų planeta išneria iš žiemos ūkanų į pavasario grožybes; Kaip Kristus per Velykas sutriuškino mirtį, taip ir mes tikime, kad mirtis, apgaubus mūsų tėvų žemę, kris bejėgė, išmušus mūsų tėvynės prisikėlimo valandai.

Ir kiekvienam individualiai Velykų varpai gali reikšti tai, ką jie reiškė Kristui, Goethės Faustui, ar ką jie reiškia dažnam iš mūsų — prisikėlimą iš nevilties, savo gyvenimo atnaujinimą, susitaikymą su savo artimaisiais, džiaugsmą ir viltį.

Tenelieka nei vieno iš mūsų, kuris šių Velykų proga nesuras savyje bent spindulėlio džiaugsmo ir juomi neapšvies savo draugus ir artimuosius, nes Velykos bus pilnai prasmingos tik tuomet, kai jas sutiksime su ramia sąžine ir džiaugsmo kupina siela.

Subkategorijos