Kuprinės pabiros

1954m. 1

SLAPTAI - ASMENIŠKAI

(Naudotis tiktai tarnyboje: vardinėse, gimtadienio naktį, vestuvėse, išleistuvėse, sutiktuvėse ir kitokių “kainųi” išgertuvėse.

Įžangos vietoje:Negerbiamieji ir Nemylimosios! Tai kas, kad mūsų niekas negerbia ir nemyli. Svarbu tai, kad mes patys gerbiamos ir mylimės.

Kada po darbo-kai susimetame, tai lyg tie Pietario “Algimanto” senovės lietuviai: pakalbame, pašnekaliojame ir “išmetame” visas keturias suledėjusias rožes ... Tik ne tas, kur mūsų mergaitės segasi prie krūtinės, bet tas, kurias žmonės priima į vidurius . . .

Ir, žiūrėk, po kokio pusvalandžio — mūsų “Kirsnos pilaitė” jau gaudžia dainomis, liesais anekdotais (mat, šioje šalyje visokią riebybę meta šiukšlynan). Tegul, sako, valdžia susirenka ir geresnę atominę pasigamina, kad riebusis “Maliutkinas” mūsų nepralenktų).

Tačiau “drabnasis” paukščiukas Dagiliukaspro kiauros KUPRINĖS skylutę mūsuose pastebėjo naują pokylių, pasakyčiau, tradiciją: svečiai pradeda skaityti ne tiktai išgeriamas smin-gamąsias taureles, bet... ir eiles. Tai kas, kad jos kartais būna be taisyklingų ritmų ir rimų (ir brazda, lyg drapakas per akmenuotą pūdymą), tačiau, vis dėlto, kultūringa ir patogu. Ypač po nakties dvyliktos, kada už dainavimą gali susilaukti iš kaimynystės artilerijos ugnies į “Bangalow” pilies sienas (tegul ir akmens amžiaus sviediniais . . .).

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

Karys 1 1955m. Turinys, metrika

Redaktorius Zigmas Raulinaitis

Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus


1955 M. SAUSIS NR. 1 (1306)

    TURINYS

Redaktorius — Nauji Metai, naujos viltys 2   

V. Mingėla — Dr. Jurgis Sauerveinas-Girėnas  3

A. Žygmantas — Kariniai mokslai  5

L-as — Iš Rytų į Vakarus  8

A. Opčra — Nauja karinės gynybos programa    10

O. Urbonas — Gier Casimir Siemienowicz   11

H. Sienkiewićius — Kryžiuočiai    13

J. L. — Kodėl rusai nedezertyruoja  19

Kariuomenės šventės atgarsiai    21

Karinės žinios    23

Karinės spaudos apžvalga     25

Laiškai ir mintys  26

Kariai ir Jaunimas     27

Kuprinės pabiros     29

Žurnalo fotografinė kopija PDF: 

Skaityti daugiau: Karys 1 1955m. Turinys, metrika

DR. JURGIS SAUERVEINAS - GIRĖNAS

 (1831 - 1904)

50 METŲ MIRTIES SUKAKTĮ MININT

“Lietuvininkai esame mes gimę,
todėl Lietuvininkai mes turim būt,
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt...


Nenorėtum žmogus tikėti, kad šis eilėraštis būtų nelietuvio parašytas. Tačiau taip yra. Pr. m. gruodžio 16 d. sukako 50 metų nuo dr. Jurgio Sauerveino mirties.

Dr. Jurgis Sauerveinas   Ateities klišė

Jurgis Sauerveinas gimė Vokietijoj, Hannovery, Glogau miestely. Jo tėvai buvo šviesūs žmonės; tėvas protestantų religijos kunigas. Jurgis Sauerveinas gimė 1831 m. sausio m. 15 d. ir mirė 1904 gruodžio 16 d. Norvegijoj, Kristianijos ligoninėj. Mirtis pakirto šią Lietuvą mylinčią asmenybę sulaukus gražaus 74 metųamžiaus. Pagal J. S. testamentą, jo palaikai buvo atvežti Vokietijon, ir palaidoti Gronau kapinėse.

Jurgis Sauerveinas - Girėnas, baigęs Hannoverio gimnaziją ir išėjęs augštuosius filologijos mokslus Goetingeno u-te, ėmė mokytis svetimų kalbų. Jis buvo neabejotinas kalbininkas — lingvistas, savos rūšies genijus. Jis turėjo fenomenalinę atmintį. Jam sekėsi. J. S. buvo tikras mokslininko tipas. Jis nepasitenkino keliomis kalbomis. Ne. Ilgainiui buvo žinoma, jog jis išmoko net 46 kalbas. J. S. mokėjo net zendo ir sanskrito kalbas.

Skaityti daugiau: DR. JURGIS SAUERVEINAS - GIRĖNAS

BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!

BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!

Naujųjų 1955 Metų proga Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba sveikina visus brolius ir seses lietuvius, kenčiančius okupanto pavergtoje tėvynėje ir vargstančius komunizmo darbo ir mirties stovyklose, sveikina partizanus, kovojančius ir kovojusius už tėvų žemės laisvę, visus kolegas Ramovėnus, prisidedančius prie tėvynės laisvinimo darbo, Lietuvos Laisvės kovų Invalidus, paaukojusius savo branginusį turtąsveikatą ant tėvynės laisvės aukuro, visus mūsų karius, savanorius ir šaulius, budėjusius ir tebebudinčius laisvės sargyboje.

Mes tvirtai tikime, kad laisvojo žmogaus, laisvojo pasaulio gyvenimo principai, teisė ir teisybė nugalės sovietiškojo komunizmo apgaulę, smurtą, klastą, melą ir vergiją.

Iš vykstančio šaltojo karo eigos, krypties ir apčiuopiamų išdavų, nėra pagrindo ir davinių tikėti, kad komunizmo pavergtos tautos artimoje ateityje susilauktų laisvės dienų. Kova už pavergtųjų išlaisvinimą iki galutino laimėjimo gali pareikalauti dar daug laiko. Tad nepalūžkime tėvynės laisvinimo darbe.

Žengdami į Naujuosius 1955 Metus prisiekime mūsų pavergtai Tėvynei Lietuvai, kad mes visi jos sūnūs ir dukros laisvėje, apsišarvavę kantrybe ir ištverme visomis suburtomis ir apjungtomis jėgomis dar su didesniu ryžtu vieningai dirbsime ir aukosimės tėvynės laisvinimo reikalui. Ši priesaika telydi visus mūsų darbus, o tada tėvynės laisvinimas ir kiti mūsų užsimojimai susilauks geresnių rezultatų.

Generolas P. Plechavičius Pirmininkas

Skaityti daugiau: BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!

KARINIAI MOKSLAI

A. ŻYGMANTAS

Paprastai ir trumpai aiškinant, karo menas reiškia tikslingą karinių jėgų vartojimą karo metu. Platesne prasme karo menas apima bet kokią veiklą karo reikalui, kaip mobilizavimas, aprūpinimas, ginklavimas, mokymas ir karinių jėgų išlaikymas. Siauresne prasme karo menu laikomas tik parengimas ir vykdymas kovos veiksmų tam tikram karo tikslui. 6

STRATEGIJA IR TAKTIKA

Clausewitzas taktiką vadina mokslu naudoti karo jėgas kautynėse; strategiją — mokslu naudoti kautynes karo tikslui. Kitais žodžiais, strategija sudaro karo planą, nustato eigą įvairioms kampanijoms ir tvarko būsimus mūšius.6 Moltkės nusakymu strategija yra “praktiškas pritaikymas priemonių, duotų vadui, kad pasiektų numatytą tikslą.”

Fabijinės strategijos pavadinimas kilo iš Romos karo vado Fabijaus kovos būdo su Hanibalu ir reiškia vietinio pobūdžio puolimus, priešo tiekimo naikinimą, verčiant jį eikvoti moralines ir fizines jėgas.

Skaityti daugiau: KARINIAI MOKSLAI

Subkategorijos