Kuprinės pabiros
1954m. 1
SLAPTAI - ASMENIŠKAI
(Naudotis tiktai tarnyboje: vardinėse, gimtadienio naktį, vestuvėse, išleistuvėse, sutiktuvėse ir kitokių “kainųi” išgertuvėse.
Įžangos vietoje:Negerbiamieji ir Nemylimosios! Tai kas, kad mūsų niekas negerbia ir nemyli. Svarbu tai, kad mes patys gerbiamos ir mylimės.
Kada po darbo-kai susimetame, tai lyg tie Pietario “Algimanto” senovės lietuviai: pakalbame, pašnekaliojame ir “išmetame” visas keturias suledėjusias rožes ... Tik ne tas, kur mūsų mergaitės segasi prie krūtinės, bet tas, kurias žmonės priima į vidurius . . .
Ir, žiūrėk, po kokio pusvalandžio — mūsų “Kirsnos pilaitė” jau gaudžia dainomis, liesais anekdotais (mat, šioje šalyje visokią riebybę meta šiukšlynan). Tegul, sako, valdžia susirenka ir geresnę atominę pasigamina, kad riebusis “Maliutkinas” mūsų nepralenktų).
Tačiau “drabnasis” paukščiukas Dagiliukaspro kiauros KUPRINĖS skylutę mūsuose pastebėjo naują pokylių, pasakyčiau, tradiciją: svečiai pradeda skaityti ne tiktai išgeriamas smin-gamąsias taureles, bet... ir eiles. Tai kas, kad jos kartais būna be taisyklingų ritmų ir rimų (ir brazda, lyg drapakas per akmenuotą pūdymą), tačiau, vis dėlto, kultūringa ir patogu. Ypač po nakties dvyliktos, kada už dainavimą gali susilaukti iš kaimynystės artilerijos ugnies į “Bangalow” pilies sienas (tegul ir akmens amžiaus sviediniais . . .).
