Partizanai: Istorija ir dabartis

Poezija

Juozas Mikštas

K A D A I S

Kadais prie durų pasitikdavai mane,
Kadais taip švelniai glostydavai mano plaukus.
Šiandieną mano širdį plėšo nežinia, —
Ką beveiki, manęs nebesulaukus?

Kadais abu tikėdavom sapnais,
Kadais bendrom svajonėm tegyvenom.
Bet visa tai užtvindė jau seniai 
Audringi laiko okeanai.

Gal ir dabar dar teberymai vakarais
Prie lango atviro į kvapnų vyšnių sodą,
Ir drebančia širdim spėlioji: — “Gal pareis? —
Juk taip dažnai sapne man pasirodo“...

Ir jei kada pareičiau pievų takeliu,
Tu glostytumei mano jau šarmotus plaukus.
Ir veido raukšlių neišlygintum gilių,
Manęs palūžusio, suvargusio sulaukus.

Australija, 1954. 8. 7.

ŽMONĖS PLAUKĖ, KAIP Į ATLAIDUS

VLADAS MINGĖLA

1951 m. balandžio 5 d. velionis gen. Vladas Nagius prie savo laiško man atsiuntė “Argentinos Lietuvių Balsą” su 1-mojo lietuvių vaidinimo dalyvių—artistų Palangoje iliustracija ir įspūdžius, šiandien tas žymusis kultūrininkas jau miręs. Nebėra jo mūsų tarpe. Bet turėdamas jo įspūdžius tikiu bus įdomu juos pasiskaityti ir mūsų visuomenei.

—    Gerbiamasis, nors pavėluotai bandau atsakyti, nes nelabai tesusigaudau atsiminimuose. Visdėlto praėjo daugiau, kaip 50 metų ... Vaidinime nedalyvavau, buvau tik jo žiūrovas, 6-tos klasės mokinys, atvykęs iš Rygos į Kretingą, o iš ten, kuriam laikui, ir į Palangą, kaip tik to vaidinimo pasižiūrėti ir pasimaudyti, — rašo gen. Vl. Nagius.

—    Palanga buvo pažįstama man ir anksčiau; čia lankiau progimnaziją, kol buvau iš jos išvytas, maždaug Kražių skerdynių metu, dėl pasipriešinimo provoslavinimui. Rusai įvedė prieš pamokas rusiškas pamaldas. Krizė įvyko progimnazijos didžiame koridoriuje, kur visi progimnazijos mokiniai (apie 100) buvo išrikiuoti prieš rusų ikonas ir akivaizdoje rusų (pravoslavų) šventiko mokiniui Antanui Voiciekauskui buvo įsakyta atkalbėti rusišką maldą. Jis, susijaudinęs, staiga suriko; “soviest nepozvoliajet” (sąžinė neleidžia), o mes visi, lyg susitarę, ėmėm staiga šaukti, bėgti iš rikiuotės, stumdytis. Pakilo triukšmas...

—    Po to progimnazija buvo kuriam laikui uždaryta, policija išpjaustė mokiniams pasidabruotas sagas iš milinių ir ženklus (kukardas) nuo kepurių ir išvarė iš Palangos. Dideliais vargais buvau priimtas Rygoje, o dabar linksmas dairaus po Palangą, skaitydamas didelius spalvotus skelbimus apie Keturakio komediją “Amerika Pirtyje’”.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS PLAUKĖ, KAIP Į ATLAIDUS

LIETUVIAI KARIAI VAKARIEČIŲ NELAISVĖJ

Esant frontui dar Liaubano ruože, amerikonai iš lėktuvų pasėjo daugybę atsišaukimų įvairiomis kalbomis, ragindami kitų tautybių karius sabotuoti vokiečių karinę tarnybą, gadinti karinės reikšmės įrengimus ir su įvairiomis žiniomis pasiduot į vakariečių nelaisvę. Pasidavusiems žadėjo žmoniškas sąlygas ir laisvę.

Kaip ir kiti, lietuviai kariai irgi skubėjo atsipalaiduoti nuo vokiečių ir bėgti į amerikonų pusę. Pasidavę į nelaisvę, ir lietuviai drauge su vokiečiais buvo nuvežti už Reino ir uždaryti už vielų atvirame lauke.

Tarp Bad Kreuznach ir Bingen ir abipus upės Nake iki Reino ištisi laukai buvo aptverti spygliuota viela, už kurios buvo suvaryta masės belaisvių. Atrodė, lyg būtų gyvųjų kapinynas.

Balandžio mėn. ir gegužės pradžia buvo labai lietinga. Žemė toje vietoje derlinga ir gerai įdirbta. Bulvės, miežiai, dobilai ir kt. javai jau buvo gerokai paaugę. Alkana belaisvių minia visus daigus ir visa tai, kas buvo žalia, tuojau nurinko ir suvalgė. Mažyčiai, vos užsimezgę obuoliukai iki paskutinio buvo nuraškyti.

Gegužės 8 d. įvairių tautybių belaisviai (iš viso 13 tautybių) buvo atskirti nuo vokiečių ir atskirai uždaryti. Maistą, kad ir labai mažame kiekyje, pradėjo duoti reguliariai ir tvarkingiau, todėl kiekvienas po šiek tiek gaudavo. O prieš tai tam tikrą kiekį amerikonai įmesdavo pro vartus ir žiūrėdami juokdavosi, kaip stipresni belaisviai išsidraskydavo tarp savęs, o silpnesniesiems nieko nelikdavo.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI KARIAI VAKARIEČIŲ NELAISVĖJ