ALELIUJA
Juozas Mikuckis
Akmuo jau nuverstas nuo kapo,
Sutramdyta mirtis piktoji,—
Žmonijai rašo džiaugsmo lapą
Naujų pavasarių rytojai!
Žiedams sumindžiotiems nekartą,
Prisikėlimo žodis tartas.
Kai niūrios metų dienos gaišta, —
Ir saulė kelia meilės maištą,
Mes šaukiam pakeliui jai:
Aleliuja! Aleliuja!
Nors prieš akis keliai Golgotos,
Dygliai erškėčių ir plakimai,
Ir šiurpios naktys nemiegotos
Belaukianties Prisikėlimo,—
Bet Prisikėlęs blokš mūs valtį
Į gimtą krantą išsikelti!
Iš savo lauko, savo pievų,
Žiedais nusvyrusiųjų jievų
Pririnksime gėlių Jam
Ir džiūgausim ir šauksim: Aleliuja!
