Karinės žinios

JA VALSTYBĖS

Armijos - Aviacijos manevrai Aliaskoje įvyks vasario mėn. pradžioje. Tikslas išbandyti žmones ir priemones šaltose srityse. Bus numesta apie 3,000 parašiutininkų.

Neseniai iš Kentucky į Aliaską buvo permestas kautynių dalinys oro tiltu (3,400 myl.) Kartu pernešta 500 tonų priemonių ir tiekimo reikmenų manevrų reikalams. Dalyvavo apie 100 lėktuvų. Tuo laiku Aliaskoje buvo — 50 laipsnių Far.

Pirmą kartą lėktuvai bandys leistis ant suspausto sniego takų. Jei bandymas pavyks, tai bus išspręsta svarbi aviacijos ir žemės dalinių bendradarbiavimo Arktikoje problema.

Šaltis iškelia daug naujų problemų. Pav. ginklai, kurie buvo visiškai sausi ir netepti, po iššovimo užšąla, nes prie karšto ginklo susikondensuoja drėgmė iš oro.

*    Atominis povandeninis laivas “Nautilus” pradėjo bandymus. Pirmieji plaukimo ir pasinėrimo bandymai buvo sėkmingi.

*    Priešlėktuvinės artilerijos V-kas aplankė stambesnius miestus, kur yra pastatyti nauji įtaisai vairuojamiems sviediniams leisti. Jis rezultatais esąs patenkintas, nes naujieji įtaisai esą veikia geriau, negu buvo iš jų tikėtasi. Jis projektuojąs panaudoti šunis lėktuvams sekti. Paprastai sekėjai pirma išgirsta lėktuvą skrendant, tik vėliau jį pamato, o šuo turi geresnę klausą negu žmogus.

Skaityti daugiau: Karinės žinios

Karinė spauda

PEARL HARBOR

1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė Pearl Harbor laivyno bazę. Tuo prasidėjo karas tarp Japonijos ir JA Valstybių.

Tuoj po šito užpuolimo Havajų Sausumos Kariuomenės v-kas gen. Short ir Ramiojo Vandenyno Laivyno vadas adm. Kimmel — buvo atleisti iš pareigų. Jie buvo kaltinami už blogą pasiruošimą sutikti pavojų ir už didelius nuostolius to puolimo metu.

Pearl Harbor nelaimės priežastis tyrinėjo 8 komisijos; išvados buvo nevienodos. Vieni kaltino Havajų rajono karinius viršininkus, kiti kaltinimą nukreipė Washingtonui — vyr. štabo v-kui gen. Marshall Laivyno Operacijų v-kui adm. Stark ir net prez. Rooseveltui.

Šiais metais išleistos trys knygos, kurios duoda daugiau medžagos paaiškinančios Pearl Harbor įvykius.

Admirolas Theobald, knygoje “The Final Secret of Pearl Harbor”, kaltina prez. Rooseveltą, jog jis norėjo, kad japonai netikėtai pultų Pearl Harbor. Norėdamas provokuoti tokį puolimą, būk tai jis įsakęs ar įstaigojęs Vyr. štabo v-ką ir laivyno Operacijų v-ką neduoti Havajų rajono vadams tikrų žinių apie santykių vystymąsi tarp JAV ir Japonijos.

Gen. Marshall ir adm. Stark, žurnalistų užklausti, tuojau paneigė tokį kaltinimą prezidentui. Dėl jų pačių vaidmens Pearl Harbor įvykiuose, jie atsisakė duoti bent kokį pareiškimą, nurodydami, kad jie savo veiksmus pakankamai išaiškinę savo parodymuose duotuose Kongreso Tyrinėjimo Komitetui.

Skaityti daugiau: Karinė spauda

Veteranų veikla

RAMOVĖNŲ VEIKLA CHICAGOJE

Chicagos Ramovės skyrius kasmet atlieka naudingų darbų bei žygių. Paskutiniame visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko sausio 16 d. Lietuvių Auditorijoj, iš pirmininko p. Buliko ir kitų valdybos narių pranešimų paaiškėjo, kad praėjusiais metais buvo surengta įvairių minėjimų, susirinkimų ir pobūvių. Daug suaukota laisvinimo reikalams, viso virš 400 dol.: Lietuvos Laisvės Kovotojams 189 dol., Chicagos ALTo reikalams 25 dol., sušelpta gen. Grigaliūnas-Glovackis, kovotojai kariai Kreivys ir Karčaitis, esantieji V. Vokietijoj. Naujų Metų sutikimas davė gražaus pelno, kurio dalis paskirta “Kariui” — 144 dol. Be to 7 nariai iš Chicagos skyriaus per valdybą parėmė “Karį su 10 dol. auka. Buvo sėkmingai paminėta Kariuomenės šventė, ir gautos aukos pasiųstos Lietuvos karo invalidams. Sueita arčiau su jaunimo organizacijomis. Ramovės skyrius globoja vieną skautų vienetą, kuriam nupirktas mažo kalibro šautuvėlis. Skyrius nusistatęs globoti ir daugiau jaunimo organizacijjų, kuri tik kreiptųsi, nežiūrint jų politinių įsitikinimų.

Tiesa, prieš valdybos pranešimą buvo klaipėdiečio Martyno Purvino paskaita, 32 m. Klaipėdos krašto atvadavimo proga. Paskaitininkas kruoščiai, aiškiais faktais bei skaičiais nušvietė klaipėdiečių lietuvių gyvenimą ir jų meilę Lietuvai. Baigdamas žodį, jis ragino visus susirūpinti Klaipėdos kraštu ir jo uostu, leisti savo vaikus į jūrininkų mokyklas, parengiant juos būsimos Lietuvos laivininkystės inžinieriais, kad nereikėtų samdyti svetimtaučių savo laivams.

Skaityti daugiau: Veteranų veikla

MŪSŲ MIRUSIEJI

MEŽELIS ANTANAS,

Lietuvos Kariuomenės Kūrėjas Savanoris, mirė 1954 m. gruodžio mėn. 17 d. 7 vai. 30 min. savo bute, 1440 So. 49th Court, Cicero, Illinois; palaidotas gruodžio mėn. 20 d. Šv. Kazimiero kapinėse, 30 blk. 1051 skl.

Gim. 1900. XI. 25. Zarasų apskr. Antalieptės valse. 1919. VII. 2. įstojo savanoriu į 1-mą pėst. pulką Vyžuonėlių dvare prie Utenos. Aktyviai dalyvavo visose šio pulko kautynėse. Iš kariuomenės pasiliuosa-vo galutinai pasibaigus Nepriklausomybės Kovoms. Pasiliuosavęs, visą laiką pasiliko valstybės sienų apsaugos tarnyboje.

Apdovanotas Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių ir Nepriklausomybės X-čio medaliais.

Jonas Juodvalkis.

PLK. LTN. LEONAS VALKŪNAS

Pr. m. gruodžio 8 d. Anglijoje staiga širdies smūgiu mirė Lietuvos kariuomenės ats. plk. ltn. Leonas Valkūnas.

Velionis gimęs 1900 m. balandžio 11 d. Bliūdžių kaime, Panevėžio aps., ūkininkų šeimoje.

Skaityti daugiau: MŪSŲ MIRUSIEJI

Kuprinės pabiros

RAUDONKRŪTINIS APMOVĖ BAJORUS

Dar baudžiavos laikais Žemaitijoje veikė Raudonkrūtinis su savo vyrų būriu. Jis, kaip ir Blinda, kovojo prieš dvarininkus, plėšė ir baudė juos ir gynė baudžiauninkus. Jo pavardė, rodos, buvo Vaitkus ir kilęs iš smulkių dvarininkų. Nešiodavo raudoną liemenę ir todėl buvo vadinamas “raudonkrūtiniu.” Jo kovos šūkis buvo: “Nuo kalno kasu — į daubas metu”. Ponai jo bijojo ir nekentė.

Kartą jis vienas sustojo senoje karčiamoje, kažkur Šiaulių apskrityje. Rado begeriančius kelis bajorus. Raudonkrūtinis atsisėdo prie staliuko netoli bajorų. Bajorai jo nepažino ir savo tarpe kalbėjosi apie Raudonkrutinį ir jo plėšikavimo žygius.

Atsargiai ir Raudonkrūtinis įsimaišė į jų kalbą, pasisakė pažįstąs tą plėšiką ir pradėjo pasakoti apie jo žygius.

—    Girdit, ponai, Raudonkrūtinis plėšia visai švelniai, net geruoju jam ponai atiduoda savo brangenybes, — įtikinėja Raudonkrūtinis.

—    Negali būt! — sušuko bajorai, — mes jokiu būdu geruoju jam neatiduotumėme savo brangenybių.

—    Gerai, aš jums parodysiu, kaip Raudonkrūtinis apiplėšia geruoju. Padėkite čia ant stalo savo laikrodėlius ir žiedus.

Bajorai nė neįtardami Raudon-krūtinio, bet smalsumo skatinami pamatyti, kaip tasai plėšikas apiplėšia, sudėjo ant stalo savo brangenybes. Sudėjus, Raudonkrūtinis viena ranka pagrobė bajorų brangenybes, o kita ranka atskleidė savo paltą ir parodė raudoną krūtinę. Bajorai apstulbo. Kol jie atsipeikėjo, Raudonkrūtinis dingo iš karčiamos ir ant arklio sėdęs dingo ir iš miestelio.

J. D.

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

Daugiau įrašų...

  1. Karys 3 1955 m. Turinys, metrika
  2. PALAIKYKIM AMERIKOS LIETUVIŲ SUKURTAS ORGANIZACIJAS
  3. JONAS KAROLIS KATKEVIČIUS IR LAIMĖJIMAS TIES KIRCHHOLMU - SALASPILIU
  4. ARTILERIJA ANTROJO PASAULINIO KARO METU

Subkategorijos