MES GYNEME TĖVŲ ŽEMĘ

Vaikystes dienų prisiminimai

JUOZAS RATUOKLIS

(Tęsinys iš pr. nr.)

Vėliau atvažiavo moterys kaimyno raišu arkliu (vienintelis ir buvo kaime likęs po šios nakties), sudėjo abu naujus karstus. Kelios senosios pasiėmė švento vandens ir grabnyčias. Visi jie pasuke į miškus, palikdami mus kelių senučių globai, kad nepasektume išvykusiais... Liko verkiančios kelios moterys ir maži vaikai...

Po kelių dienų pradėjo grįžti mergaitės. Jos pasakojo, kad sužeistieji visi gyvi buvo nuvežti į Panevėžio “lazaretą”. Tik jos ten palikusio prie sužeisto sūnaus vieną kaimynę. Iš Panevėžio jos grįžusios pėščios, nes “mašina'’ (traukinys) veža tik sužeistus ir į frontą. Vyrų ir arklių dar nebuvo.

Gal daugiau dviejų savaičių praėjo, kol pradėjo grįžti vyrai su arkliais. Vieni jų grįžo nuo Kalkūnų, kiti jau net iš Dvinsko. Jie visi grįžo išvargę ir purvini. Vieni jų buvo pasirišę rankas, kiti iš vežimų išlipo tik su laįzda. Su jais grįžo ir visos likusios merkaitės.

Su kaimo paskutiniaisiais vyrais grįžo ir mano tėvas. Vienmarškinis, arkliu vedinas. Švarkas likęs tos nakties kautynėse už Kuklių km., o vežimą sudaužęs patrankos sviedinys. Arklys visai atsitiktinai išlikęs sveikas, nes tuo metu buvo atkinkytas pasiganyti. Kitą dieną mūsų arklys vežęs sužeistuosius į Obelių ligoninę ir pas tėvelį sugrįžęs tik vakar rytą. Su tėveliu grįžo ir kaimyno piemenukas, 10 m. vyras, visą laiką važiavęs savo kaimo arkliais, kur tik buvo reikalinga. Jis buvo pats išdidžiausias, nes buvo netik prie Dvinsko, bet net ir Utenoje, Panevėžyje. Visur važiuodavęs kaip didelis su mūsų kaimo mergaitėmis, nes vyrai gyvenę tik apkasuose ...

Sugrįžo pagaliau ir vyrai iš “la-zereto”. Vienais jų su medine koja, o kitas — be akies. Tada susirinko visas kaimas ir išlygino visus karo nuostolius. Vienam mano kaimynui grūdais nupirko arklį, paprastą, tokį nuplikusiais rudais šonais, bet vis tik arklį, kokį anuo metu galėjo gauti. Senasis kaimyno arklys ilsėjosi mūsų pačių miške, jis krito vedant išvežti sužeistiesiems. Kaimas sudėjęs po ratąįtaisė ir mano tėvui šiokias tokias vežėčias su luobiniais šonais, nes visos lentos nuėjo sudegusiam kaimyno klojimui...

Skaityti daugiau: MES GYNEME TĖVŲ ŽEMĘ

LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMAS 1952 M.

Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

Daug mūsų brolių jau tampa JAV kariais. Jų gyvenimas karių gretose yra labai įvairus ir visokių išgyvenimų pilnas. Plačiau aprašyti yra neįmanoma, tenka tik kai kuriuos paminėti. Ypač mums labai gaila tų jaunų vyrų, kurie jau paguldė savo galvas už Pasaulio Laisvę, kurie liko invalidais visam gyvenimui, kenčia nelaisvėje. Pirmiausiai pagerbsime ir tylos minute prisiminsime žuvusius:

—    Kpt. Albinas Venskus, kilęs iš Chicagos, žuvo Anglijoj, bombonešio avarijoj;

—    Vilimas Klimauskas, iš Detroit, Mich., nuskendo su Hobson laivu;

—    Edvardas Toraitis, iš Wilkes-Barre, Pa., žuvo Korėjoje, fronte;

—    Sargybų kuopos gyd. Tekorius mirė V. Vokietijoje;

—    Leoanrdas Eisminas, kilęs iš Detroito, krito Korėjos karo lauke.

Tebūna jiems lengva pasaulio žemė, už kurios laisvę savo gyvybę atidavė!

Karių išgyvenimai, atostogos ir tarnyba

Karys Pr. Sutkus, esantis Vakarų centriniame fronte Korėjoje, savo išgyvenimus pažymi:

—    Pirmoji naktis Korėjos fronte praėjo gana šiurpulingai. Pergyventi vaizdai keliaujant per Korėjos žemę, per jos miestus sudarė neįprastą mano vaizduotei reginį, kuris neišdils niekuomet iš atminties. Šaltos ir drėgnos naktys mane supę, bet miegamasis maišas saugojo nuo ligų. Po trijų dienų buvau paruoštas vykti į trečiosios divizijos plotus, aukščiau 38 paralelės. Čia jau artilerijos triukšmas ir lėktuvų burzgimas liejasi į vieną akordą...

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMAS 1952 M.

Margieji laiškeliai kariui

SVEIKINA KARĮ

Lapkričio 23-sios — Lietuvos Kariuomenės įsikūrimo sukaktuvių proga mielam tremtiniui KARIUI siunčiu mažą 8 dol. auką ir nuoširdžiai linkiu, kad jis nesukluptų lietuvybės sargyboje, kaip dažnai atsitinka su mumis. Trokštu, kad jis nesustodamas lankytų mus, išblaškytus po visus pasaulio kampus ir stiprintų lietuvišku žodžiu ir lietuviška dvasia, kol sugrįšim į savo mielą Lietuvą, kad ir su gerokai jau pražilusiais plaukais.

Bronius Usas Chicago, 1952. XI. 12.

Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui

KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

Korėjoje reikės ilgiau likti

Nežiūrint prieš rinkimus duotųjų daugelio pažadų, grynai dėl ekonominių sumetimų kariai iš Korėjos ne taip greitai grįš, kaip buvo galvota. Pagal taškų sistemą, kad išvyktų iš Korėjos, reikėjo 38 taškų, o dabar reikėsią turėti 40 taškų. Armija dėl sumažintų sumų neturinti pakankamai vyrų, kad pakeistų atlikusius savo pareigą kovos lauke.

Smūgis laivyno pėstijai?

Marinų korpo karininkai reiškia susirūpinimą Eisenhowerio laimėjimu. Ike, dar būdamas Vyr. štabo viršininkas, įspėdinėjo, kad valstybei nereikia dviejų žemyno kariuomenių. Jo nuomone, marinai tegalėtų būti palikti kaip maži į pakrantes išsikėlimo vienetai ir kaip ant karinių laivų esanti karo policija.

Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

JAV GYNYBOS IŠLAIDOS FAKTŲ ŠVIESOJE

Nėra abejonės, kol Vakarų civilizacijai grąsina komunizmas ir Korėjoje vyksta karas, tad nežiūrint, kad JAV prezidentu yra išrinktas gen. Eisenhoweris, krašto gynybos išlaidų nepavyks žymiai sumažinti.

Šios grėsmės akivaizdoje negalima mažinti kariuomenės, nes ir dabartinis po ginklu stovinčių vyrų skaičius nėra pajėgus išmesti kiniečius anapus Jalu upės.

Praėjusiųjų metų biudžete ginklavimuisi skirta 52 milijardai (amerikonai vadina — bilijonais) dolerių. ši suma yra lygiai 23 viso JAV biudžeto.

Įsisiūbavusioje rinkiminėje kampanijoje buvo daug kas žadama, bet ar gen. Eisenhoweris sugebės “nukirpti” gynybos sumas — yra didelis klausimas, štai to priežastis: a) visos kainos moderniems ginklams yra nepaprastai išaugusios, kurių niekas negalės sumažinti; b) nepaprastai padidėjusios išlaidos ryšium su patiriamais Korėjoje nuostoliais ir plačiai vykdomu šaltuoju karu visuose kontinentuose; c) nepaprastai skubus reikalavimas naujausių atominių, elektroninių ir supersoninių ginklų, kurie labai ir labai brangūs. Ginklavimosi išlaidas geriausia pavaizduos šie pavyzdžiai:

Vienam kariui apginkluoti ir per metus išlaikyti išeina apie 12.700 dolerių, į šią sumą neimant vidurkio, kiek JAV kainuoja sąjungininkų armijoms paremti. Dabartinė suma yra 41% aukštesnė už 1943 metų vidurkį ir lygiai dviguba, negu 1941 metų suma kariui išlaikyti, kai JAV įstojo į II-jį Pasaulinį karą.

Skaityti daugiau: JAV GYNYBOS IŠLAIDOS FAKTŲ ŠVIESOJE

Subkategorijos