FAKTŲ IR IDĖJŲ PAKOPOMIS

JURGIS LENGVENIS

VLIKo ir Lietuvos Diplomatijos atstovai Vakarų Vokietijoje, š. m. rugsėjo 14 d. pasirašius susitarimą, apjungiantį Lietuvos vadavimo darbus    (ELTA)Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiai parodė, kad gerokai netikėtu būdu sunkią vidaus krizę išgyvena užsienyje esančių Lietuvos laisvinimo pajėgų organizacija. Patriotas lietuvis to neturėtų slėpti, bet turėtų mėginti suprasti ir surasti išeitį.


Kelis metus po karo padėtis atrodė lyg ir stabilizavusis. Visuomeninės rezistencinės pajėgos reiškėsi per VLIKą arba šalia jo, turėdamos bendrą tikslą — įvairiais būdais stiprinti Lietuvos atvadavime akciją. Iš kitos pusės konstituciniai likučiai, Lietuvos Respublikos diplomatai užsieniuose veikė per turimus pripažintus diplomatinius postus ar bent jų pakaitalus. Praktinis bendradarbiavimas buvo daugiau ar mažiau sklandus.

Bet prasidėjusios VLIKo ir Lietuvos Diplomatų šefo derybos dėl formalaus to darbo suderinimo netikėtai parodė, kiek užkulisyje būta nepasitikėjimo ir principinių nesutarimų. Šalia to, pasireiškė neatsakinga kampanija spaudoje (daugiausia Šiaurės Amerikos lietuvių laikraščiuose) su pasityčiojimais, savo partnerių žeminimais ar jokios realistinės kritikos neatlaikančiais “juridiniais samprotavimais”. Nieko tai nedavė, kaip tik žalą Lietuvos reikalui, ir pradėtus pirmuosius susipratimo ieškojimus dar labiau aptemdė.

Skaityti daugiau: FAKTŲ IR IDĖJŲ PAKOPOMIS

GYVI ŽODŽIAI IŠ PAVERGTOS TĖVYNĖS

ELTA išleido savo biuletenio ekstra laidą nr. 19   (106), 1951m. spalio 5 d. Apie dabartinį gyvenimą bolševikų žudomoje Lietuvoje duodamas žodis žmonėms, tik ką iš ten dideliu vargu pasiekusiems Vakarų Europą. Jų pasakojimai dar dvelkia pavergtos Tėvynės vėju, jų akyse dar tebespindi kryžiuojamos mūsų tautos kančia ir besąlyginis ryžtas iškovoti Lietuvai laisvę.

Visame pasaulyje išblaškytiems mūsų skaitytojams čia pateikiame nors labai suglaustą santrauką. Plačiau apie tai rašo visa pasaulio lietuvių spauda.

Tebeveža įSibirą ... Trėmimai ir dabar nesibaigia, tačiau stengiamasi slapčiau, tyliau, paskirais atvejais. Masinių trėmimų, ypač kaip 1948-49 m., tuo tarpu nesą. Tuomet žmones vežė ištisomis kolonijomis. Išvežimai baisiai palietė visą kraštą. Jie tęsėsi ne vieną dieną. Daugiausia buvo surinkti vadinamieji “buožės”. Tokiais laikė visus, turinčius nors 19 ha. žemės. Tačiau neaplenkė nemaža ir turėjusių vos po du tris ha. Paprastai išveža visą šeimą. Daug žmonių išvežta į Krasnojarską, Irkutską, Kazachstaną, ypač 1949-50 m. Tuojau už Minsko atkaldavo šių transportų langus, leisdavo tremtiniams atsigerti, o vietos gyventojams skelbė, jog tai esą “darbo savanoriai į plačiąją tėvynę”.

Dėl tų išvežimų dar ir dabar galima rasti ištisus ruožus, kaip pvz., apie Šiaulius, Gustonis, kur buv. ūkininkų sodybos stovi tuščios, langai, durys apkalti lentomis, o buvę derlingi laukai apaugę karklais ir usnimis . ..

Skaityti daugiau: GYVI ŽODŽIAI IŠ PAVERGTOS TĖVYNĖS

DIDŽIŲJŲ DIPLOMATIJA IR MAŽŲJŲ KOVA

DR. KAZYS SRUOGA-VERŽIKAS

*    Kada traukia ir kada atstumia mažuosius

*    Mažųjų tautų nauji metodai

*    Problema didiesiems

Cicero, Illinois. — Artėja du sprendimai. Pirmas. Didž. tautų tarpusavio santykių sutvarkymas. Tie santykiai dabar yra labai įtempti. Ir įtempimas vis didėja. Ir apsiginklavimas taip pat. Taigi, išsiaiškinimas turi ateiti. Tas išsiaiškinimas gali būti atliktas ir taikos būdu. Sovietai gali pamėginti padaryti “dideles nuolaidas”, kurios reikštų pavergtųjų tautų vergijos prailginimą, bet didžiųjų — santykių atslūgimas. Gali būti ir karas.

Vienu ir kitu atveju mažųjų tautų laisvės ir nepriklausomybės reikalas bus sprendžiamas ilgesniam laikui. Taigi, ir šitas sprendimas artėja. Mums įdomiausias klausimas, kas gi turėtų būti padaryta, kad neatsitiktų taip, kaip per Antrąjį pasaulinį karą atsitiko?

Skaityti daugiau: DIDŽIŲJŲ DIPLOMATIJA IR MAŽŲJŲ KOVA

SEPTYNERI KOVŲ IR VARGO METAI

Nuo Lietuvos iki Indokinijos. Rašo vienas iš daugelio mūsų vyrų, II-jo Pasaulinio karo audros blaškytų po tolimąsias pašvietęs.

Buv. legionierius VLADAS VRUBLEVIČIUS

Oran, Alžyras, š. Afrika, 1951 m. liepos mėnuo.

Malonūs KARIO skaitytojai,

Aš čia noriu nors trumpai prisiminti eilę savo įspūdžių ir išgyvenimų, kuriuos man su keletu likimo draugų teko patirti per pastaruosius septynerius metus. Karo audrų blaškomiems, kovų ir vargo lydimiems, mums teko apkeliauti beveik pusę žemės rutulio. Rašau taip, kaip sugebu ir kiek prisimenu.

1943 m. žiemą dar gyvenau mūsų mielame Vilniuje. Dirbau kooperacinėje “Maisto” bendrovėje. Būdamas meno ir muzikos mėgėjas, dalyvavau Čiurlionies ansamblyje, kuriam tuo metu vadovavo muzikas Alfonsas Mikulskis. Tačiau neilgai mums teko džiaugtis ta laime savajame krašte.

Tų metų žiemai baigiantis, vokiečiai mėgino prievarta mobilizuoti jaunus vyrus pagelbinėn jų kariuomenėn. Visi sujudome. Klausinėjome, teiravomės, kas ir kaip daryti. Nutarėme geruoju nepasiduoti, slapstytis. Nelaimei po kokio mėnesio buvome vokiečių sumedžioti ir išsiųsti į Kauną. Čia mus paskubomis aprengė vokiškom uniformom, kiek apmokė ir tų pačių metų balandžio mėn. išgabeno į rytų frontą. Pasiekėme Pskovą. Ten mus išskirstė į vokiečių dalinius. Aš vienas patekau į priešlėktuvinės artilerijos bateriją, prie 37 mm pabūklų. Apsistojome Dno miestelyje, aerodromo apsaugai nuo rusų lėktuvų.

Skaityti daugiau: SEPTYNERI KOVŲ IR VARGO METAI

JAV TARPTAUTINĖS POLITIKOS LŪŽIAI

DOMAS PENIKAS

Jungtinių Amerikos Valstybių politika, tiek vidaus tiek užsienių, visada pasižymėdavo atvirumu, teisingumu, griežtu laikymusi tarptautinių sutarčių. Ta gera savybė, išplaukianti iš gilaus demokratinio supratimo, nėra ir ligi šiol išnykusi. Betgi šis girtinas Amerikos privalumas daug jai kaštavo praeityje, o dabartis gula visu svoriu kančių, kurios ateityje gali tik didėti.

Kur to viso priežastis?

Yra girtinas JAV gilus demokratinis išsiauklėjimas su visomis vidaus ir užsienių politikos dorybėmis, bet užtat papeiktina jų buvusį nesistengimą pažinti kitų didžiųjų kraštų politinių kėslu. Tad šis neapdairumas Ameriką ir bus nuvedęs į dabartines politines klampynes, iš kurių išbristi reikės daug pastangų ir aukų.

Apžvelgę tik stambmenomis šios šalies paskutiniojo dešimtmečio doleriu ir ginklu ramstomą tarptautinę politiką, pamatysime joje daug kontrastinių lūžių: prieš kelerius metus buvęs draugas, kuriam pagelbeti buvo atdari Amerikos resursai, šiandieną yra tapęs minimi priešu, o iš anuometinio priešo, beveik totališkai prieš šešeris metus sunaikinto, šiandieną norima pasidaryti patikimą sąjungininką. Štai tų JAV tarptautinės politikos lūžių tragiškoji eilė:

1940 m. JAV ir Japonijos tarpusavio santykiai buvo įsitempę ligi tiek, jog greitai tarp jųjų kilo karas. Tiesa, užpuolike buvo Japonija, o pastaroji agresorė pasidarė labiausia tik dėl to, kad JAV griežtai stojo ginti Kinijos interesus prieš į šios žemę įsiveržusią Japoniją. Vadinasi, anuomet Amerika visomis priemonėmis gelbėjo Kiniją, o šiandieną toji pati prieš šešerius metus apgintoji Kinija (tik tapusi raudona) duria peiliu į pašonį jos gelbėtojai.

Skaityti daugiau: JAV TARPTAUTINĖS POLITIKOS LŪŽIAI

Subkategorijos