TĖVYNĖS VAIKŲ TESTAMENTAS

KARYS APIE DARIŲ IR GIRĖNĄ 1933 M.

... Karo Muziejuje guli tėvynės vaikų testamentas. Čia kalba į mus žuvusiųjų dėl nepriklausomybės ir laisvės kovotojų vėlės. Čia kalba lietuvių knygnešių, aušrininkų, varpininkų dvasia. Visų tikrųjų tautos sūnų ir dukterų balsas. Čia kalba į mus tauriausiojo kraujo apšlakstyti LITUANIKOS griaučiai, tautos nemirtingųjų sūnų Dariaus ir Girėno likę žemėlapiai, kompasai. Tie kompasai yra tikrojo lietuvių tautos istorinio kelio ir pasiryžimo kompasai. Jie sako, kad nei kryžiuočių, nei lenkų, nei rusų, nei vokiečių letena, nei pati baudžiava neužgniaužė lietuvių dvasios, bet priešingai — sužadino pasipriešinimo jausmą. Vos tik tautos vadai Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. prikėlė lietuvių tautą iš miego, Lietuvos vaikai šį reiškinį tiek smarkiai parėmė ginklu, kad išvarė priešą, vieną, antrą, trečią, ir įvykdė tai, apie ką, berods, sunku buvo net svajoti. Kaip Darius ir Girėnas nugalėjo didžius vandenynus, taip mažoji tauta savo pasiryžimu irgi gali nugalėti didelius priešus.

Gen. dr. Nagevičius

Skaityti daugiau: TĖVYNĖS VAIKŲ TESTAMENTAS

COLLIER'S: PABALTIJO KRAŠTAI ŠIANDIEN VIRTO MILŽINIŠKO SOVIETŲ KALĖJIMO DALIMI . . .

Liepos 14 d. pirmojoj AMERIKOS BALSO programoje girdėjome šią plk. K. Griniaus paruoštą apžvalgą.

Prieš akis turiu plačiai Amerikoje skaitomą savaitinį žurnalą COLLIER’S. Žurnalas pažymėtas birželio 30-ąja. Tai didelio formato, gražiom spalvuotom nuotraukom pailiustruotas leidinys, 75-ių puslapių apimties. Paprastai šiame žurnale galima susirasti įvairaus turinio straipsnių.

Bet šis numeris savo turiniu tikrai nepaprastas:    milijonai Amerikos skaitytojų jame susiras straipsnį, kur visu siaubingu likimu patiekiamas pluoštas žinių apie tai, kas tikrovėje jau dešimti metai vyksta Pabaltijy.

Skaitytojas nenoroms krūptelėja, pamatęs straipsnio _ pradžioje, per visą puslapį, liūdnos atminties Praveniškių skerdynių fotografiją, Atsimenate... tą širdį draskantį vaizdą —į vieną žardžio pusę susimetusių lavonų krūvą, kur greta suaugusių guli vaikai, o motina savo mirties prieglobstyje laiko amžiams akis užmerkusią dukrą; kur greta valstiečio guli liaudies mokytojas, greta darbininko — pašto tarnautojas. Sužvėrėjusių mongoliškų sargybinių nužudytojų veiduose, tarytum, nematyti net paskutinės akimirkos mirties baimės, greičiau nusistebėjimas, paskutinis “už ką?” Yra ir kitokių nuotraukų. Bet jos jau liečia gimtąją žemę apleidusių pirmus bandymus steigtis naujoje vietoje. Viena nuotrauka parodo vaidinamųjų dipukų vaikus mokykliniam suole, kitos — įvairius darbus dirbančius suaugusius. Yra įdėtas ir žemėlapis, kur tik vandenys parodyti savo įprastoje spalvoje, gi visas žemynas nudažytas raudonai.

Skaityti daugiau: COLLIER'S: PABALTIJO KRAŠTAI ŠIANDIEN VIRTO MILŽINIŠKO SOVIETŲ KALĖJIMO DALIMI . . .

SMURTAS, KLASTA IR MELAS...

Liepos 15 d. antrojoj AMERIKOS BALSO programoje

girdėjome šią PLK. K. GRINIAUS duotą apžvalgą.

Jei birželis Lietuvos istorijon liks įrašytas kaip smurto mėnuo, tai liepos mėnuo žmonių atminime liks įamžintas kaip klastos ir melo mėnuo. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai rinko kandidatus Liaudies Seimui užpildyti. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai pravedė rinkimus. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai Lietuvą paskelbė tarybine respublika. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai primetė rezoliuciją, prašant Lietuvą priimti Sovietų Sąjungos sudėtin.

Kandidatams nominuoti tinkamos organizacijos po ranka neturėdami, okupantai sugalvojo panaudoti apylinkių rinkimines komisijas, kurių įsakymu kandidatams nominuoti mitingai ir buvo šaukiami.

Sovietų Sąjungoje tokius mitingus, paprastai, šaukia vadinamos “nepartinės organizacijos”. Tai gali būti profesinės sąjungos, kooperatyvai, komjaunimo organizacijos ar šiaip garsiu vardu pasivadinusios kokios neva kultūrinės organizacijos. Bet dažniausiai toji pareiga uždedama profesinėms sąjungoms. Bet dar tik vakar okupuotoje Lietuvoje tokių organizacijų Maskva surasti negalėjo.

Kaip žinoma, nominavimo procedūra, Maskvos pavyzdžiu, atliekama viešai, paprastu rankų pakėlimu. Kandidatus, savaime aišku, siūlė mitinge dalyvavę komunistai. Jų buvo pasiūlyta tiek, kiek atstovų turėjo būti į Liaudies Seimą išrinkta. Nei vienu daugiau, nei vienu mažiau.

Skaityti daugiau: SMURTAS, KLASTA IR MELAS...

LIEPOS MĖNUO 1920 IR 1940 METAIS

Liepos 12 d. rytmetinėje AMERIKOS BALSO programoje girdėjome śį PLK. K. GRINIAUS žodį.

Panašiai birželiui, ir liepos mėnuo nemažiau gausus Lietuvai būdingais įvykiais. Neseniai AMERIKOS BALSAS minėjo tris reikšmingus įvykius: birželio 14-os masinius Lietuvos žmonių deportavimus, birželio 15-ją į Lietuvą raudonųjų ordų įsiveržimą ir birželio 22-ją — tarp Hitlerio ir Stalino “krauju sucementuoto” draugiškumo galą ir vokiečių žygio pradžią prieš rusus.

Pažvelgę į praeitą šimtmetį, galėtume priminti, kad 1812 metais žygį prieš rusus Napoleonas pradėjo irgi birželio mėnesį. To mėnesio 22 dieną Bonoparto kavalerija iš Suvalkijos pusės, perplaukusi anuometinę sieną—Nemuną, leidosi į karą prieš Rusiją.

Birželio mėnesio minėjimo ciklui užbaigti, dar turėtume apsistoti ties birželio 25-ąja. Liūdnos atminties “Liaudies Seimo” rinkimus beruošdamas, maskoliškasis okupantas tą dieną išvaikė visas lietuviškas organizacijas, sulikvidavo periodinę spaudą ir uždarė politines partijas. Tiesa, su viena išimtimi: nė tūkstančio narių nepriskaitanti komunistų partija ne tik kad nebuvo uždaryta, bet netgi išskirta į išimtinai privilegijuotą padėtį, jos globon atiduodant eilę iš kitų partijų užgrobtų laikraščių.

Buvo tai pirmas konkretus birželio 17 d. Maskvos atsiųsto komisaro Dekanozovo veiklos pasireiškimas, Lietuvai prie naujoviškos rusų imperijos prijungti.

Skaityti daugiau: LIEPOS MĖNUO 1920 IR 1940 METAIS

LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M

 (Tęsinys iš 8 nr.)

PLK. O. URBONAS

Gen. Plechavičiaus kalba ir savanorių registracija

Praėjo keletas dienų. Štabas susitvarkė. Vasario 10, 11 ir 12 dienomis Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune įvyko posėdžiai su mūsų sukviestais vyresniaisiais karininkais. Nušvietęs susidariusią padėtį ir tolimesnes Viet. Rinktinės galimas perspektyvas, bet ir neslėpdamas pavojaus, mums gręsiančio iš vokiečių pusės, generolas paskirdavo apskričių komendantus. Jiems čia pat vietoje buvo duodami pirmieji mūsų įsakymai, instrukcijos, dalinami antspaudai, blankai, skelbimų pavyzdžiai. Čia buvo nustatytas ir bendras veikimo planas. Puikiai suprasdavom visus tuos sunkumus, kuriuos komendantams teks nugalėti, nes kiekvienas jų buvo surištas vietoje ir su tarnyba, su savo šeimos reikalais, o kiekvienam jų teko tuojau pakeisti gyvenamą vietą, iš nieko sudaryti komendantūrą, surasti patalpą, žmones. Ir visa tai reikėjo atlikti labai paskubomis, be pinigų, be žmonių, be ryšio bei susisiekimo priemonių...

Po oficialių posėdžių ir generolas, ir aš, privačiuose pasikalbėjimuose su komendantais stengėmės išaiškinti mums rūpimą pagrindinį klausimą: ar turėsim pasisekimo, ar savanoriai stos? Atrodė, kad komendantai, gyvendami iš dalies mažesniuose miesteliuose, ar net ir kaime, turėtų geriau jausti visuomenės nusistatymą. Ir čia jų nuomonės pasidalino. Vieni, ir tai buvo dauguma, pilni: įsitikinimu tvirtino, kad pasisekimas bus, kad žmonės eis, kad savos ginkluotos pajėgos klausimas krašte yra tiek pribrendęs, jog negali būti jokio abejojimo dėl rezultatų. Kiti svyravo, manydami, kad gali būti ir taip, ir taip. Tačiau jų garbei priverstas esu pasakyti,kad iš 22 numatytų karininkų (kolkas, neturint dar jokios ginkluotos jėgos, nuo formavimo komendantūrų Rytų Lietuvoje teko atsisakyti) atsirado tik vienas, kuris atsisakė priimti generolo paskyrimą. Visi žinojo generolo ir jo štabo nusistatymą dėl Vietinės Rinktinės, visi žinojo, kad turime reikalo su vokiečiais, tačiau visi ėjo, nors ir jautė, kad šiame žaidime kai kas gali ir galvos netekti.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M

Daugiau įrašų...

  1. PASTABOS
  2. ATOMINĖ ENERGIJA IR JOS PANAUDOJIMAS
  3. Trumpi straipsneliai
  4. JAUNO KARIO LAIŠKAS SENAJAM

Subkategorijos